Genetiškai modifikuoti organizmai, genetiškai modifikuotas maistas

Genetiškai modifikuotas organizmas (GMO) – organizmas, išskyrus žmogų, kuriame genetinė medžiaga pakeista tokiu būdu, kuris paprastai nepasitaiko poruojantis ir (arba) natūralios rekombinacijos būdu.

Genetiškai modifikuotas maistas – tai maistas, kurio sudėtyje yra, kuris susideda arba yra pagamintas iš GMO.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija (toliau – SAM) yra institucija, kuri rengia ir derina pozicijas Europos Komisijos, Europos Tarybos sprendimų ir kitų ES teisės aktų projektams, dalyvauja šiuos projektus svarstant bei atstovauja Lietuvą už juos balsuojant Europos Komisijos Augalų, gyvūnų, maisto ir gyvūnų pašarų nuolatinio komiteto Genetiškai modifikuotų maisto produktų ir gyvūnų pašarų ir rizikos aplinkai skyriaus posėdžiuose. Šiame komitete svarstomi Komisijos pasiūlymai dėl leidimo pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra, kurie sudaryti ar pagaminti iš genetiškai modifikuotų organizmų, pagal 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų (toliau – Reglamentas 1829/2003).

Veiklos, susijusios su genetiškai modifikuotais mikroorganizmais ir organizmais bei genetiškai modifikuotais produktais, valstybinį valdymą ir reguliavimą, institucijų kompetencijas nustato Lietuvos Respublikos genetiškai modifikuotų organizmų įstatymas. Be to, genetiškai modifikuotą maistą ir pašarus reglamentuoja tiesiogiai taikomi Reglamentas 1829/2003 ir 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1830/2003 dėl genetiškai modifikuotų organizmų ir iš jų pagamintų maisto produktų ir pašarų atsekamumo ir ženklinimo iš dalies pakeičiantis Direktyvą 2001/18/EB.

Pagal Reglamento 1829/2003 4 straipsnio reikalavimus leidimas pateikti Europos Sąjungos rinkai produktus, kurių sudėtyje yra, kurie sudaryti ar pagaminti iš GMO suteikiamas tik tada, kai Europos Komisijos prašymu atlikusi tokių GMO produktų rizikos vertinimą Europos maisto saugos tarnyba pateikia moksliškai pagrįstą išvadą, kad pateikus rinkai minėtus produktus nebus padarytas poveikis žmonių ar gyvūnų sveikata arba aplinkai.

Balsuojant dėl leidimo tiekti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra, jie susideda arba pagaminti iš GMO, SAM laikosi atsargumo principo – manome, kad nepakankamai įvertintas GMO ilgalaikis poveikis bei galimas žalingas poveikis žmonių ir gyvūnų ateities kartų sveikatai. Remiantis viešosios nuomonės tyrimais, vis daugiau (2009 m. – 51 proc., 2010 m. – 58 proc., 2012 – 67,1 proc.) Lietuvos gyventojų turi neigiamą nuomonę apie genetiškai modifikuotus produktus ir mano, kad šie produktai gali turėti  įtakos sveikatai ir nepritaria tokių produktų pateikimui rinkai. "Eurobarometro" duomenimis, daugelis europiečių (61 proc.) taip pat nepritaria genetiškai modifikuoto maisto plėtrai Europoje. Todėl Lietuva visada pasisako prieš tokių produktų teikimą rinkai. Mūsų tikslas - kad į Lietuvos rinką būtų teikiamas tik maistas, kuris neturėtų nepageidaujamo poveikio žmonių sveikatai, kad būtų užtikrinta genetiškai modifikuotų organizmų kontrolė visuose maisto ir pašarų produktų gamybos etapuose bei nepateikimas į aplinką.

 

2015 m. balandžio 2 d. įsigaliojo nauja 2015 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/412, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2001/18/EB nuostatos dėl valstybių narių galimybės savo teritorijoje riboti ar drausti genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) auginimą.

Europos Parlamento sprendimu, nuo šiol ES valstybės narės galės laisvai riboti arba drausti visų arba tam tikrų GMO auginimą dalyje savo teritorijos arba visoje teritorijoje. Norint uždrausti GMO auginimą valstybėje narėje, veiks dviejų etapų sistema. Pirmuoju etapu, dar iki išduodant leidimą dėl GMO komercinio auginimo, ES valstybė narė per Europos Komisiją turėtų teikti prašymą įmonei, pateikusiai paraišką ir pranešimą dėl GMO komercinio auginimo, dėl geografinės taikymo srities apribojimo (išėmimo). Įmonei nesutikus išimti šalį iš geografinės taikymo srities, ji galės taikyti antrąjį etapą pasirenkant kitus teisėtus draudimo pagrindus. Pavyzdžiui, miesto ir kaimo planavimo, socialinių ir ekonominį padarinių, siekiant išvengti netyčinio GMO atsiradimo kituose produktuose ir žemės ūkio politikos tikslų, viešosios politikos ir kt.

Kad mūsų šalyje genetiškai modifikuoti augalai nėra auginami, patvirtina genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) kontrolės rezultatai. Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, genetiškai modifikuotų kultūrų auginimas ir genetiškai modifikuotų produktų tiekimas rinkai yra griežtai kontroliuojamas.