Fizinis aktyvumas

Nacionalinės fizinio aktyvumo rekomendacijos 3 amžiaus grupėms (atsisiųsti)

Fizinis aktyvumas dažniausiai apibūdinimas kaip bet kokie kūno judesiai, kuriuos sukelia raumenų susitraukimai. Kad raumenys galėtų susitraukti ir atlikti tam tikrą darbą, reikalinga energija ir deguonis. Fizinis aktyvumas yra vienas svarbiausių organizmo energijos sunaudojimo veiksnių ir todėl yra svarbus organizmo energijos balansui palaikyti. Tikslinga paminėti, kad fiziškai aktyvūs žmonės paprastai būna geresnės nuotaikos, pozityvesnės nuomonės apie gyvenimą, darbą, politiką, sportuojantys mokiniai geriau mokosi, pasižymi aukštesne saviverte, rečiau turi žalingų įpročių. Reguliari fizinė veikla gali skatinti kaulų ir raumenų augimą, lavinti judesių koordinaciją ir pusiausvyrą, stiprinti širdies ir kraujagyslių sistemą, teigiamai veikti kvėpavimo sistemą, virškinimo sistemos darbą, pagerinti medžiagų apykaitą raumenų ląstelėse, judėjimo – atramos aparato struktūrą ir funkcijas, pagerinti sąnarių sandarą ir funkciją, stiprinti širdies raumenį, teigiamai veikti kraujospūdį ir t.t.

Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijose siūloma būtina kasdieninė, bent jau vidutinio intensyvumo, fizinė veikla, kuriai nereikėtų ypatingų sąlygų ar didelių pastangų (suaugusiems – ne mažiau kaip 30 min. vidutinio intensyvumo fizinio krūvio 5 kartus per savaitę). Fizinis aktyvumas turi būti sveikatą stiprinantis (bet kokia fizinės veiklos forma, kuri duoda naudos sveikatai ir lavina funkcinius gebėjimus be pastebimos žalos ar pavojaus sveikatai) ir reguliarus (kad teigiamai paveiktų fizinį pajėgumą ir sveikatos būklę);

Lietuvos gyventojų fizinio aktyvumo tyrimų duomenys rodo, kad Lietuvos gyventojų bendrasis fizinis aktyvumas yra patenkinamas, tačiau žemo fizinio aktyvumo intensyvumo grupei priskiriama vis dar nemažai asmenų – per 20 proc. (19,6) (2014 metų Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro atlikto tyrimo rezultatai). Stebint ilgalaikėje tendencijoje, Lietuvos gyventojų fizinio aktyvumo būklė per pastaruosius keletą metų keičiasi nedaug. Tokia ar panaši statistika stebima daugelyje Europos ar Pasaulio šalių. Tačiau vertinant 2013 metų Eurobarametro tyrimo duomenis, net 46 proc. Lietuvos gyventojų niekada nesportuoja ir nesimankština, o tai yra žemiau ES šalių vidurkio.

Pagrindinės problemos, kodėl dalis gyventojų vis dar išlieka fiziškai neaktyvūs, yra pačių gyventojų pasyvumas – žmonės renkasi tai, kas patogu, o ne tai, kas naudinga. Taip pat Lietuvoje vis dar trūksta fiziniam aktyvumui palankios aplinkos, sporto (fizinio aktyvumo) plėtra nepripažįstama kaip esminis valstybės prioritetas, sporto (fizinio aktyvumo) socialinė funkcija nepripažįstama reikšmingu visuomenės raidos veiksniu. Be to, valstybės institucijos ir įstaigos negali iš esmės pakeisti susidariusios padėties be privataus verslo pagalbos. Sportas nepelnytai izoliuojamas kaip atskiras, nedidelis viešojo administravimo sektorius, o sporto (fizinio aktyvumo) plėtra nesiejama su sistemingu sporto infrastruktūros objektų atnaujinimu ir statyba.

Ypač svarbu skatinti vaikų fizinį aktyvumą. Ugdymo įstaigose vaikai turi turėti galimybę kas dieną bent valandą aktyviai pajudėti. Suaugusieji - darbo dienos metu taip pat turi turėti galimybę pajudėti − tam būtina, kad įstaigos įsigytų bent minimalų inventorių, skirtą fizinei veiklai. Darbdaviai taip pat turėtų remti darbuotojų sporto klubų lankymą.

Neabejotina, kad sveikatos problemos, kurias sukelia toliau augantis visuotinis fizinis pasyvumas ir vaikų bei paauglių nutukimo didėjimas (Lietuvoje 17,1 proc. vaikų turi antsvorio (įskaitant ir nutukimą), gali būti laikomos vienu didžiausių iššūkių, susijusių su visuomenės sveikata 21 amžiuje.

Fizinio aktyvumo skatinimo srityje vykdoma veikla:

  • Siekiant tinkamai skatinti fizinį aktyvumą visose asmens gyvenimo veiklos srityse, Lietuvos Respublikoje vyksta ypač glaudus tarpinstitucinis ir tarpsektorinis bendradarbiavimas.
  • Įvairios, su fizinio aktyvumo skatinimu ir didinimu susijusios veiklos yra įtrauktos ir į Lietuvos sveikatos 2014 – 2025 metų programą, į 2011–2020 metų valstybinę sporto plėtros strategiją, tarpinstitucinį veiklos planą „Sveikata visiems“ ir kitus strateginius dokumentus.
  • Institucijos, pagal savo kompetenciją, rengia ir skleidžia fizinį aktyvumą ir sportavimą skatinančią socialinę informaciją, informaciją apie teigiamą fizinio aktyvumo bei sportavimo poveikį asmens sveikatai, teikia moksliškai pagrįstą informaciją su praktiniais patarimais.
  • Organizuojamos įvairios tarptautinės ir nacionalinės konferencijos, seminarai ir kiti renginiai fizinio aktyvumo skatinimo klausimais įvairioms gyventojų grupėms.
  • Kiekvienais metais yra atnaujinama sporto ir fizinio aktyvumo infrastruktūra, pradedant mokyklų stadionų ir sporto salių renovacijomis ar statybomis, baigiant treniruoklių aikštelių įrengimais savivaldybių, seniūnijų ir pan. parkuose ar kitose paskirtose vietose.
  • Ypatingas dėmesys 2015 metais buvo skirtas fizinio aktyvumo skatinimui darbo vietose – Pagal Europines gaires buvo parengtos Nutukimo prevencijos darbo vietoje rekomendacijos, Higienos institutas parengė metodinę, informacinę medžiagą „10 svarbiausių patarimų, kaip stiprinti sveikatą darbe“ bei surengė kelias tam skirtas konferencijas (viena iš jų vyksta dabar).
  • Dar 2006 m. Lietuvoje pradėtas kurti ir kas metai plečiamas savivaldybių visuomenės sveikatos biurų tinklas, kuris savivaldybėse vykdo visuomenės sveikatos stiprinimo ir gyventojų informavimo veiklą, organizuoja renginius sveikos mitybos, sveikos gyvensenos ir ligų prevencijos temomis, atlieka sveikatos stebėseną, dirba vaikų ugdymo įstaigose. Biurų veikla labai aktyvi, tą galima matyti iš kas metai organizuojamų renginių skaičiaus. Pvz., 2014 m. visuomenės sveikatos biurai surengė 8.212 fizinio aktyvumo renginių, kuriuose dalyvavo 245.779 dalyviai. Pažymėtina, kad visuomenės sveikatos biurai apie fizinį aktyvumą ir jo teikiamą naudą informaciją teikia tiek plačiajai visuomenei, tiek ir siauresnėms grupėms, pavyzdžiui, darbdaviams ir darbuotojams, informuodami apie fizinio aktyvumo darbo vietoje teikiamą naudą.