Sveikatos sistemos reformos

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, vykdydama valstybinę sveikatos politiką, įgyvendino 3 sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo etapus. Kiekvienas iš šių etapų reglamentuotas atitinkamais Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais:

1. Pirmasis etapas, patvirtintas 2003 m. kovo 18 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 335 „Dėl Sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo strategijos patvirtinimo“, įgyvendintas 2003–2005 m.

2. Antrasis etapas, patvirtintas 2006 m. birželio 29 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 647 „Dėl Antrojo sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo etapo strategijos patvirtinimo“, įgyvendintas 2006–2008 m.

3. Trečiasis etapas, patvirtintas 2009 m. gruodžio 7 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1654 „Dėl Sveikatos priežiūros įstaigų ir paslaugų restruktūrizavimo trečiojo etapo programos patvirtinimo“, įgyvendintas 2009–2012 m.

 

Pagrindiniai restruktūrizavimo tikslai:

1. ambulatorinių paslaugų plėtra;

2. slaugos paslaugų plėtra;

3. stacionarinių paslaugų optimizavimas.

 

Per visus 3 restruktūrizavimo etapus:

1. ligoninių sumažėjo 42 juridiniais asmenimis;

2. uždaryti 14 rajono lygmens ligoninių (Druskininkų, Ignalinos, Joniškio, Kupiškio, Molėtų, Naujosios Akmenės, Pakruojo, Plungės, Prienų, Skuodo, Šakių, Šilalės, Varėnos, Zarasų), kuriose per vienus metus priimta mažiau kaip 300 gimdymų, akušerijos skyriai; šio reikalavimo neatitinkančios viešosios įstaigos Anykščių rajono savivaldybės ligoninės teikiamos akušerijos paslaugos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto nefinansuojamos, jas finansuoja Anykščių rajono savivaldybė;

3. uždaryti 12 rajono lygmens ligoninių (Gargždų, Ignalinos, Kaišiadorių, Kupiškio, Kuršėnų, Molėtų, Naujosios Akmenės, Pakruojo, Prienų, Šilalės, Širvintų, Zarasų), kuriose per vienus metus didžiųjų operacijų, kurių sąrašą tvirtina sveikatos apsaugos ministras, atlikta mažiau nei 660, chirurgijos skyriai;

4. centralizuotas greitosios medicinos pagalbos paslaugų valdymas – vietoj 56 greitosios medicinos pagalbos dispečerinių tarnybų liko 8 greitosios medicinos pagalbos dispečerinės tarnybos, kuriose sutelktas greitosios medicinos pagalbos pajėgų valdymas;

5. greitosios medicinos pagalbos paslaugas teikiančių sveikatos priežiūros įstaigų sumažėjo 5 juridiniais asmenimis (Lazdijų, Pagėgių, Palangos, Rietavo, Širvintų), o šių sveikatos priežiūros įstaigų, esančių Kalvarijos ir Kazlų Rūdos savivaldybėse, greitosios medicinos pagalbos paslaugos perduotos Marijampolės greitosios medicinos pagalbos stočiai (šios įstaigos neturėjo savarankiško juridinio asmens statuso);

6. pradėtos teikti, vėliau nuolat plėtotos dienos stacionaro ir dienos chirurgijos paslaugos, taip pat plėtotos ambulatorinės, slaugos ir ilgalaikio palaikomojo gydymo paslaugos.

 

Šiuo metu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija įgyvendina ketvirtąjį sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo etapą.

Įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. kovo 13 d. nutarimo Nr. 228 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012–2016 metų programos įgyvendinimo prioritetinių priemonių patvirtinimo“ 185 priemonę „Siekiant efektyvaus nacionalinės sveikatos priežiūros įstaigų sistemos funkcionavimo, parengti ir įgyvendinti ketvirto sveikatos sistemos plėtros ir ligoninių tinklo konsolidavimo etapo planą“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. 1290 „Dėl Ketvirtojo sveikatos sistemos plėtros ir ligoninių tinklo konsolidavimo etapo plano patvirtinimo“ patvirtintas Ketvirtojo sveikatos sistemos plėtros ir ligoninių tinklo konsolidavimo etapo planas (toliau – Planas), kuris bus įgyvendinamas iki 2017 m. gruodžio 31 d.

Šiuo Planu siekiama pagerinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir prieinamumą, optimizuoti teikiamų paslaugų apimtis ir struktūrą, racionalizuoti sveikatos sistemos finansinių bei infrastruktūros išteklių panaudojimą, stabilizuoti sveikatos priežiūros įstaigų finansinę padėtį ir sudaryti galimybes didinti sveikatos apsaugos sistemoje dirbančių darbuotojų atlyginimus.

 

Numatytos trys pagrindinės Plano įgyvendinimo kryptys:

1. pirmoji kryptis – ambulatorinių paslaugų plėtra, ypač pirminės sveikatos priežiūros ir ligų profilaktikos stiprinimas;

2. antroji kryptis – slaugos, ilgalaikio gydymo, paliatyviosios pagalbos ir geriatrijos paslaugų plėtra, intensyvesnė dienos stacionaro, dienos chirurgijos, stebėjimo paslaugų plėtra;

3. trečioji kryptis – stacionarinių paslaugų optimizavimas, nesudėtingų paslaugų perkėlimas į dienos stacionaro, dienos chirurgijos ir ambulatorinį lygmenį, nebloginant šių paslaugų kokybės ir saugumo.

 

Iki 2016 m. kovo 31 d. turėjo būti pasiekti šie Plano įgyvendinimo rezultatai:

1. slaugos lovų skaičius padidintas nuo 2 iki 3 lovų 1 000 gyventojų;

2. nustatytas ilgalaikio gydymo paslaugų poreikis ir jų paskirstymas apskrityse;

3. nutrauktas akušerijos paslaugų, neatitinkančių nė vieno iš toliau nurodytų reikalavimų, teikimas ir finansavimas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto:

    3.1. bent vienais iš 2 iš eilės einančių paskutinių praėjusių metų ligoninėje priimta ne mažiau kaip 300 gimdymų;

    3.2. atstumas nuo rajono lygmens ligoninės iki artimiausios akušerijos paslaugas teikiančios ligoninės – didesnis negu 50 kilometrų;

   3.3. ligoninė yra gavusi paramą, dalyvaudama Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programoje pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Šveicarijos Konfederacijos Federacinės Tarybos 2007 m. gruodžio 20 d. pagrindų susitarimą dėl Lietuvos Respublikos ir Šveicarijos Konfederacijos bendradarbiavimo programos, kuria siekiama sumažinti ekonominius ir socialinius skirtumus išsiplėtusioje Europos Sąjungoje, įgyvendinimo; šiuo atveju akušerijos paslaugos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokamos 5 metus po to, kai įgyvendinama Lietuvos Respublikos ir Šveicarijos Konfederacijos bendradarbiavimo programa, – iki 2022 m. birželio 13 dienos;

    3.4. akušerijos paslaugų infrastruktūrai gerinti ligoninė yra gavusi Europos Sąjungos 2007–2013 metų struktūrinių fondų paramą; šiuo atveju akušerijos paslaugos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokamos 5 metus po to, kai baigiamas įgyvendinti projektas, finansuojamas Europos Sąjungos 2007–2013 metų struktūrinių fondų lėšomis.

 

Iki 2016 m. gruodžio 31 d. turi būti pasiekti šie Plano rezultatai:

1. iki 1 procento padidėjusi ambulatorinių paslaugų apimtis apskrityse;

2. įsteigta ne mažiau kaip 30 geriatrijos padalinių;

3. nuo 25 iki 27 procentų padidėjęs papildomas apmokėjimas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto už pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas, įrašytas į sveikatos apsaugos ministro patvirtintą skatinamųjų pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų ir bazinių kainų sąrašą.

 

Iki 2017 m. gruodžio 31 d. turi būti pasiekti šie Plano rezultatai:

1. iki 2 procentų (palyginti su Plano įgyvendinimo pradžia) padidėjusi ambulatorinių paslaugų apimtis;

2. 4 procentais padidėjusi slaugos paslaugų apimtis;

3. siekiamas hospitalizacijos rodiklis –19,4 atvejų 100 gyventojų;

4. padidėjęs lovų užimtumas valstybės ir savivaldybių bei privačiose ligoninėse – iki 300 dienų per metus;

5. nutrauktas chirurgijos paslaugų, neatitinkančių nė vieno iš toliau nurodytų reikalavimų, teikimas ir finansavimas:

   5.1. bent vienais iš 2 iš eilės einančių paskutinių praėjusių metų ligoninėje atlikta ne mažiau kaip 400 didžiųjų operacijų, nurodytų sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintame sąraše;

   5.2. chirurgijos paslaugų infrastruktūrai gerinti ligoninė yra gavusi Europos Sąjungos 2007–2013 metų struktūrinių fondų paramą; šiuo atveju chirurgijos paslaugos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokamos 5 metus po to, kai baigiamas įgyvendinti projektas, finansuojamas Europos Sąjungos 2007-2013 metų struktūrinių fondų lėšomis;

   5.3. Koordinavimo taryba, papildomai įvertinusi, kaip ligoninė apsirūpinusi chirurgijos paslaugoms teikti reikalingais žmogiškaisiais ištekliais (kiek yra dirbančių vietinių ir kiek atvykstančių iš kitur specialistų), reikiama medicinos įranga, kokie ligoninės įsipareigojimai, kiek investuota lėšų siekiant pritraukti į ligoninę naujus specialistus, ar tikslinga ir galima teikti ligoninėje sveikatos priežiūros paslaugas esant nesudėtingoms patologijoms šeimos gydytojų nedarbo metu ir kita, nusprendžia, kad ligoninėje turi būti teikiamos chirurgijos paslaugos, apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymais sudarytos dešimties apskričių (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių, Utenos, Marijampolės, Alytaus, Tauragės ir Telšių) Ketvirtojo sveikatos sistemos plėtros ir ligoninių tinklo konsolidavimo etapo įgyvendinimo koordinavimo tarybos parengė minėtų apskričių asmens sveikatos priežiūros paslaugų restruktūrizavimo planus, kurie patvirtinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymais.

Paskutinė atnaujinimo data: 2017-02-01