Kolegija, fondas, komisijos, darbo grupės, tarybos, forumai

Kolegija yra Sveikatos apsaugos ministerijos patariamoji institucija, kuri sudaroma vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo (Žin., 1994, Nr. 43-772; 1998, Nr. 41-1131) 32 straipsniu. Kolegiją sudaro sveikatos apsaugos ministras, viceministrai, ministerijos kancleris bei kiti ministerijos ir kitų institucijų atstovai. Kolegijos narių skaičių nustato ir  Kolegijos  personalinę sudėtį  bei  Reglamentą tvirtina ministras. 

Į Kolegijos posėdžius gali būti kviečiami visuomeniniai ministro patarėjai, taip pat kitų institucijų atstovai tik šiems sutikus.

Kolegija svarsto:

  • valstybės politikos formavimo sveikatinimo veiklos srityje klausimus;
  • strateginius ministerijos veiklos klausimus;
  • įstaigų prie ministerijos ir kitų ministrui pavestose valdymo srityse veikiančių įstaigų metines veiklos ataskaitas;
  • sveikatos programų projektus;
  • ministro įsakymų ir kitų teisės aktų projektus;
  • ministerijos vadovybės, ministerijos struktūrinių padalinių ir jai pavaldžių įstaigų vadovų ataskaitas, ministerijos darbo organizavimo, veiklos planų įgyvendinimo eigą ir perspektyvas;
  • ministro teikimu kitus svarbius su sveikatinimo veikla susijusius klausimus.

Kolegijos veikla grindžiama kolegialiu klausimų svarstymu posėdžiuose.

SVEIKATOS APSAUGOS MINISTERIJOS KOLEGIJOS DARBO REGLAMENTAS


I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1.  Sveikatos apsaugos ministerijos Kolegijos darbo reglamentas (toliau – Reglamentas) nustato Sveikatos apsaugos ministerijos Kolegijos (toliau – Kolegija) posėdžių rengimą, Kolegijos posėdžius, Kolegijos sprendimų įforminimą.
2.  Kolegija yra Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ministerija) patariamoji institucija, kuri sudaroma vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo (Žin., 1994, Nr. 43-772; 1998, Nr. 41-1131) 32 straipsniu.
3.  Kolegiją sudaro sveikatos apsaugos ministras (toliau – ministras), viceministrai, ministerijos kancleris bei kiti ministerijos ir kitų institucijų atstovai.
4.  Kolegijos narių skaičių nustato ir  Kolegijos  personalinę sudėtį  bei  Reglamentą tvirtina ministras. 
5. Į Kolegijos posėdžius gali būti kviečiami visuomeniniai ministro patarėjai, taip pat kitų institucijų atstovai tik šiems sutikus.
6. Kolegija svarsto:
6.1.  valstybės politikos formavimo sveikatinimo veiklos srityje klausimus;
6.2. strateginius ministerijos veiklos klausimus;
6.3. įstaigų prie ministerijos ir kitų ministrui pavestose valdymo srityse veikiančių įstaigų metines veiklos ataskaitas;
6.4. sveikatos programų projektus;
6.5. ministro įsakymų ir kitų teisės aktų projektus;
6.6. ministerijos vadovybės, ministerijos struktūrinių padalinių ir jai pavaldžių įstaigų vadovų ataskaitas, ministerijos darbo organizavimo, veiklos planų įgyvendinimo eigą ir perspektyvas;
6.7. ministro teikimu kitus svarbius su sveikatinimo veikla susijusius klausimus.
7. Kolegijos veikla grindžiama kolegialiu klausimų svarstymu posėdžiuose.

II. KOLEGIJOS POSĖDŽIŲ RENGIMAS

8. Kolegijos darbo forma – Kolegijos posėdžiai, kurie rengiami Kolegijos pirmininko iniciatyva.
9. Kolegijos posėdžiams vadovauja ministras, arba jam pavedus – kitas Kolegijos narys (toliau – Kolegijos pirmininkas).
10. Kolegijos posėdžius organizuoja ministro paskirtas ministerijos struktūrinis padalinys (toliau – Kolegijos sekretoriatas).
11.   Kolegijos nariai gali inicijuoti klausimo svarstymą posėdyje, prieš tai suderinę su
Kolegijos pirmininku.
12.  Kolegijos sekretoriatas, atsižvelgdamas į Kolegijos nariais esančių ministerijos vadovybės atstovų siūlymus, rengia artimiausio Kolegijos posėdžio darbotvarkės projektą ir teikia jį tvirtinti Kolegijos pirmininkui ne vėliau kaip 10 darbo dienų iki Kolegijos posėdžio.
13. Kolegijos pirmininkui patvirtinus posėdžio darbotvarkę, Kolegijos sekretoriatas patvirtintą Kolegijos darbotvarkę ne vėliau kaip per 1 darbo dieną pateikia Kolegijos nariams ir ministerijos struktūriniam padaliniui ar kitiems asmenims, kurie turi parengti (ar jau yra parengę) medžiagą Kolegijoje svarstomais klausimais ar joje atsiskaityti (toliau – medžiagos rengėjas).
14. Kolegijos pirmininko patvirtintos Kolegijos posėdžio darbotvarkės gali būti nesilaikoma šio Reglamento nustatytais atvejais ir tvarka.
15. Jei Kolegijos posėdžiui bus teikiamas svarstyti teisės akto projektas (toliau – projektas), jis turi būti pavizuotas jį teikiančio ministerijos struktūrinio padalinio, Teises departamento, ministerijos kanclerio ir kuruojančio viceministro. Jeigu siūlomas projektas susijęs su kitų ministerijos struktūrinių padalinių kompetencija, turi būti suderintas su šiais ministerijos struktūriniais padaliniais.
16. Jeigu teikiama svarstyti medžiaga susijusi su kitos ministerijos ar valstybės įstaigos valdymo sritimi, kompetencija ar interesais, ją medžiagos rengėjas prieš Kolegijos posėdį derina su ta institucija ir jos atstovas kviečiamas į posėdį. Kolegijos pirmininkų susitarimu gali būti šaukiamas bendras kelių ministerijų Kolegijų posėdis.
17. Kolegijos posėdžiui parengta medžiaga, suderinta ir reikiamu egzempliorių skaičiumi (Kolegijos nariams ir kviečiamiems suinteresuotiems asmenims) padauginta medžiaga, taip pat jį pagrindžianti aiškinamoji informacinė arba analitinė medžiaga (pažyma, skaičiavimai, ekspertų išvados ir kt.) ne vėliau kaip likus 3 darbo dienom iki Kolegijos posėdžio turi būti pateikiama Kolegijos sekretoriatui. Su medžiaga turi būti pateikiamas siūlomų kviesti į Kolegijos posėdį asmenų sąrašas, nurodant pareigas, vardo raidę ir pavardę.
18. Kolegijos sekretoriatas parengtą medžiagą sutvarko ir ne vėliau kaip per 1 darbo dieną nuo medžiagos gavimo dienos pateikia Kolegijos pirmininkui, Kolegijos nariams ir kitiems kviečiamiems suinteresuotiems asmenims.
19. Medžiagos rengėjas kartu su medžiaga pateikia sprendimo Kolegijos posėdyje svarstytinu klausimu (Kolegijos nutarimo, ministro įsakymo) projektą.
20. Už savalaikį Kolegijos sekretoriato informavimą apie kvietimų kompetentingiems asmenims išsiuntimą, taip pat už Kolegijai svarstyti teikiamų dokumentų kokybę, reikiamą suderinimą ir parengimą nustatytais terminais atsako dokumentus rengęs ministerijos struktūrinis padalinys.
21. Šiame Reglamento skyriuje nustatytos Kolegijos posėdžio rengimo tvarkos ir Kolegijos posėdžio nustatytos darbotvarkės nesilaikoma, kai Kolegijoje klausimas dėl susiklosčiusių svarbių aplinkybių turi būti apsvarstytas ir sprendimas priimtas nedelsiant. Sprendimą dėl šiame punkte nurodyto Kolegijos posėdžio sušaukimo ir Kolegijos posėdžio organizavimo tvarkos priima ministras.

III. KOLEGIJOS POSĖDŽIAI
22. Kolegijos posėdis yra teisėtas, jei jame dalyvauja ne mažiau kaip puse Kolegijos narių. Negalintis dalyvauti posėdyje Kolegijos narys turi apie tai pranešti Kolegijos pirmininkui.
23. Posėdžiuose, be Kolegijos narių, gali dalyvauti ministro patarėjai, ministerijos struktūrinių padalinių vadovai, ministro atstovas spaudai, darbuotojai, kurie rengė teikiamus svarstyti klausimus. Kitų įstaigų atstovų dalyvavimas Kolegijos posėdžiuose turi būti suderintas su ministru.
24. Kolegijos posėdyje išklausomas pranešimas svarstomu klausimu ir Kolegijos narių nuomonė. Kolegijos pirmininkui leidus, savo nuomonę gali pareikšti ir kiti posėdžio dalyviai. Pranešėjams svarstomu klausimu paprastai skiriama iki 8 minučių, pasisakantiems – iki 3 minučių, paaiškinimams iki 2 minučių. Prireikus Kolegijos pirmininkas gali nustatyti kitokią pasisakymų trukmę.
25. Kolegijos sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių Kolegijos narių balsų dauguma. Balsuojama (atvirai) tik tada, jei nuomonės nesutampa. Esant vienodam balsų skaičiui, sprendžiamąjį balsą turi Kolegijos pirmininkas. Sprendimas gali būti priimtas ir nebalsavus, kai nėra prieštaraujančių.
26. Informaciją apie Kolegijoje svarstytus klausimus žiniasklaidos atstovams po posėdžio pateikia už bendravimą su žiniasklaida atsakingas ministerijos struktūrinis padalinys. Atskirais atvejais žiniasklaidos atstovai dalyvauja Kolegijos posėdžiuose, prieš tai suderinę su ministerijos vadovybės atstovais.

IV. KOLEGIJOS SPRENDIMU ĮFORMINIMAS

27. Kolegijos sprendimai įforminami šio Reglamento 19 punkte nustatytos formos būdais, o jei nė vienas iš paminėtų sprendimų įforminimo būdų nėra priimamas, Kolegijos posėdžio protokolu. Kolegijos posėdžius protokoluoja Kolegijos sekretoriato atsakingas asmuo. Posėdžio protokolas parengiamas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas. Kolegijos nutarimus pasirašo Kolegijos pirmininkas, protokolus – Kolegijos pirmininkas ir Kolegijos sekretoriato atsakingas asmuo, protokolavęs Kolegijos posėdį. Pasirašyti Kolegijos nutarimai ir Kolegijos protokolai pasirašymo dieną perduodami registruoti Kolegijos sekretoriatui ir išplatinami Kolegijos posėdyje dalyvavusiems asmenims bei kitiems asmenims, su kurių veikla jie yra susiję.
28. Kolegijos posėdyje svarstytus projektus juos rengę ministerijos struktūriniai padaliniai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas (jei posėdyje nenumatytas kitas terminas) pakoreguoja pagal priimtą  Kolegijos sprendimą, juos vizuoja, teikia vizuoti Teises departamentui, ministerijos kancleriui, kuruojančiam viceministrui ir teikia pasirašyti Kolegijos pirmininkui.

Daugiau informacijos:
Sveikatos strateginės plėtros skyrius
SAM Kolegijos sekretoriatas
Tel. (8 5) 205 5284
ieva.blazinskiene@sam.lt
www.sam.lt

Daugiau informacijos:
Sveikatos strateginės plėtros skyrius
SAM Kolegijos sekretoriatas
Tel. (8 5) 205 5284
ieva.blazinskiene@sam.lt
www.sam.lt

 

Apeliacinės komisijos skundams dėl Ligų, vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimo komisijos sprendimų nagrinėti (toliau - Apeliacinė komisija) svarbiausias uždavinys – įvertinti pagal pateiktas vaistų rinkodaros teisių turėtojų ar jų atstovų apeliacijas, ar Ligų, vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimo komisija, priimdama sprendimus, nepažeidė teisės aktų nustatytų sprendimų priėmimo procedūrų.

Apeliacinė komisija, sudaryta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. V-193 "Dėl Apeliacinės komisijos skundams dėl Ligų, vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimo komisijos sprendimų nagrinėti sudarymo":

D. Taminskas – Sveikatos apsaugos ministerijos Teisės departamento Atstovavimo ir teisės taikymo skyriaus vyriausias specialistas, laikinai vykdantis vedėjo funkcijas (pirmininkas);

O. Vitkūnienė – Sveikatos apsaugos ministerijos LNSS koordinavimo ir sveikatos priežiūros įstaigų valdybos Antrinio ir tretinio lygio koordinavimo skyriaus vyriausioji specialistė (pirmininko pavaduotoja);

D. Žeromskienė – Lietuvos vaikų vėžio asociacijos „Paguoda“ prezidentė;

S. Varvuolytė – Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Slaugos ir vidaus ligų pagrindų katedros lektorė;

D. Matkevičienė – Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vidaus audito skyriaus vedėja;

Ž. Martinėnas – Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos viršininko pavaduotojas;

E. Kaupaitė – Sveikatos apsaugos ministerijos Teisės departamento Atstovavimo ir teisės taikymo skyriaus vyriausioji specialistė (sekretorė).

 

Apeliacinės komisijos darbo tvarką nustato Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. V-105 patvirtintas Apeliacinės komisijos skundams dėl Ligų, vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimo komisijos sprendimų nagrinėti darbo reglamentas.

Apeliacinės komisijos narių interesų deklaracijos:

D. Taminskas

O. Vitkūnienė

S. Varvuolytė

D. Matkevičienė

Ž. Martinėnas

 

Apeliacinės komisijos posėdžių protokolų išrašai:

2015-03-04 posėdis

2015-06-03 posėdis

 

KVIETIMAS TEIKTI PARAIŠKAS VALSTYBINIO VISUOMENĖS SVEIKATOS STIPRINIMO FONDO LĖŠOMS GAUTI PREVENCINIŲ PROJEKTŲ, SOCIALINIŲ INFORMACINIŲ KAMPANIJŲ, MOKSLO TYRIMŲ PROJEKTŲ ĮGYVENDINIMUI

Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo taryba skelbia prevencinių projektų, socialinės reklamos projektų, mokslo tyrimų projektų finansavimo konkursą.

Konkurso tikslas – stiprinti visuomenės sveikatą šiose prioritetinėse srityse:

  • alkoholio vartojimo prevencijos srityje;
  • bendruomenių gebėjimų stiprinimo savižudybių prevencijos srityje.

 (Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo tarybos 2017 m. kovo 7 d. posėdžio protokolo Nr. NP-4 išrašas2017 m. kovo 13 d. posėdžio protokolo Nr. NP-5 išrašas2017 m. balandžio 7 d. posėdžio protokolo Nr. NP-6 išrašas2017 m. balandžio 12 d. posėdžio protokolas Nr. NP-7).

 

I PRIORITETAS. ALKOHOLIO VARTOJIMO PREVENCIJA

BUS REMIAMOS ŠIOS ALKOHOLIO VARTOJIMO PREVENCIJOS VEIKLOS:

1.1.  Prevenciniai projektai (visiems projektams skiriama 27 proc. (352.989,44 Eur) 2017 metų Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo veikloms skirtų lėšų).


Priemonė 1.1.1. Specialistų mokymai, kaip dirbti su priklausomų tėvų vaikais, numatant tokių specialistų palydėjimą, supervizijų organizavimą, siekiant tokių specialistų tinklo plėtros Lietuvoje.
Pareiškėjai:
mokslo ir studijų institucijos,  įregistruotos Švietimo ir mokslo institucijų registre (mokslo ir studijų institucijų sąvoka suprantama taip, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme);
nevyriausybinės organizacijos (nevyriausybinių organizacijų sąvoka suprantama taip, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme).


Priemonė 1.1.2. Veiksmingų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos programų,  projektų, tiesiogiai skirtų vaikams, kurių tėvai priklausomi nuo alkoholio, įgyvendinimas, taikant  skirtingo amžiaus vaikų poreikius atitinkančius  metodus ir būdus bei siekiant kompleksinių tikslų (padėti vaikui bendrauti, pasidalyti savo patirtimi su kitais, sumažinti vaiko išgyvenamą chaosą šeimoje, vaiko prisiimtą atsakomybę ir kaltę dėl tėvų priklausomybės, padėti vaikui išreikšti jausmus, suteikti informacijos, kur galima kreiptis ir gauti pagalbą, suteikti žinių apie priklausomybę nuo alkoholio, jo poveikį ir vartojimo pasekmes ir pan.).
Pareiškėjai:
nevyriausybinės organizacijos (nevyriausybinių organizacijų sąvoka suprantama taip, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme).


Priemonė 1.1.3. Vaisiaus alkoholinio spektro sutrikimų (VASS) prevencija: diagnostikos ir vaikų vertinimo metodikų adaptavimas Lietuvai ir pristatymas medikams, psichologams, socialiniams darbuotojams.
Pareiškėjai:
mokslo ir studijų institucijos,  įregistruotos Švietimo ir mokslo institucijų registre (mokslo ir studijų institucijų sąvoka suprantama taip, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme).


Priemonė 1.1.4. Projektai, skirti vaisiaus alkoholinio spektro sutrikimų (VASS) prevencijai edukuojant jaunimą ir sudarant galimybes nemokamai dalyti nėštumo testus.
Pareiškėjai:
nevyriausybinės organizacijos (nevyriausybinių organizacijų sąvoka suprantama taip, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme).


Priemonė 1.1.5. Priklausomybių konsultantų modelio, veikiančio užsienio šalyse, adaptavimas  savivaldybėse.
Pareiškėjai:
nevyriausybinės organizacijos (nevyriausybinių organizacijų sąvoka suprantama taip, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme).


Priemonė 1.1.6. Vaikų socialinių ir emocinių kompetencijų ugdymas dešimtyje savivaldybių, pasižyminčių aukščiausiu mirtingumu susijusiu su alkoholio vartojimu (Šalčininkų r., Trakų r., Švenčionių r., Jonavos r., Ukmergės r., Visagino, Kelmės r., Vilniaus r., Anykščių r., Pasvalio r.) *.
Pareiškėjai:
nevyriausybinės organizacijos (nevyriausybinių organizacijų sąvoka suprantama taip, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme).

* Standartizuoto mirtingumo dėl alkoholio sąlygotų priežasčių (F10, G31.2, G62.1, I42.6, K70, K86.0, X45, X65, Y15) 100 000 gyventojų  2013-2015 m. rodiklių vidurkis. Įtrauktos daugiau nei 20 000 gyventojų turinčios savivaldybės.

 

1.2. Socialinė informacinė kampanija (skiriama 25 proc. (326.842,07 Eur) 2017 metų Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo veikloms skirtų lėšų).


Priemonė 1.2.1. Alkoholio vartojimo, savižudybių, smurto prieš vaikus, smurto artimoje aplinkoje prevencijai skirtos paveikios socialinės informacinės kampanijos  sukūrimas ir įgyvendinimas.
Reikalavimai kampanijai:
Konkursas skelbiamas atsiliepiant į nacionalinės kampanijos „Už saugią Lietuvą“ kvietimą kompleksiškai ir nuosekliai skatinti visuomenę spręsti priklausomybių, savižudybių ir smurto artimoje aplinkoje problemas. Kviečiama teikti pasiūlymus nuosekliai komunikacinei kampanijai, kurios tikslas - keisti visuomenės (piliečių) nuostatas, susijusias su alkoholio vartojimu, savižudybėmis,  smurtu prieš vaikus, smurtu artimoje aplinkoje. Prevencinės kampanijos turi formuoti neigiamą visuomenės požiūrį į šiuos reiškinius, supratimą, kad šių reiškinių išgujimas iš šalies visuomenės yra kiekvieno atsakomybė ir pareiga.
Kampanijos sukurti produktai turi visoms tikslinėms grupėms siųsti aiškią žinią, kad kiekvienas iš mūsų turime jaustis atsakingi už savo artimųjų ir kitų aplinkos žmonių ateitį ir sveikatą, kiekvienas iš mūsų turi sugebėti suprasti, kas vyksta, ir imtis aktyvių prevencinių veiksmų. Žinutės neturi būti dėstomos tiesiogiai, jos turi būti perduodamos naudojant įvairias meninės išraiškos priemones.
Kampanijos akcentai:
– turi būti išryškinama pagrindinė problema: kai problemas bandoma neigti arba nesureikšminti, jos tampa norma;
– turi būti aiški priešprieša tarp to, kas visuomenėje vis dar neteisingai suvokiama kaip „normalu“, ir kas jau pripažįstama problema visose nurodytose probleminėse srityse;
– turi būti formuojamas supratimas, kad būtina veikti ir nurodoma ką daryti:
                     1) reaguoti;
                     2) ieškoti informacijos, kai nori padėti;
                     3) kreiptis pagalbos;
                     4) sulaukti pagalbos ir pan.
Kampanija privalo apimti visas aukščiau nurodytas prevencijos sritis.
Privalomi kampanijos sukurtų produktų viešinimo kanalai: nacionalinė televizija, nacionalinis radijas, naujienų portalai, socialiniai tinklai, išorinės reklamos stendai.
Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis bus finansuojama tik viena geriausiai įvertinta socialinė informacinė kampanija.
Pareiškėjai:
juridiniai asmenys, išskyrus valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas (valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų sąvoka suprantama taip, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme).

      

1.3. Moksliniai tyrimai (visiems moksliniams tyrimams skiriama 5 proc. (65.368,40 Eur) 2017 metų Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo veikloms skirtų lėšų).


Priemonė 1.3.1. Alkoholio vartojimo sąlygojamos žalos Lietuvoje skaičiavimo metodikos parengimas ir žalos įvertinimas 2015 ir 2016 m., apimantis:
– alkoholio vartojimo poveikio sveikatai vertinimą (alkoholio sąlygojamo sergamumo, ligotumo, mirtingumo vertinimas);
– alkoholio vartojimo sąlygojamo darbingumo sumažėjimo vertinimą;
– su alkoholio vartojimu siejamų teisėtvarkos pažeidimų vertinimą;
– alkoholio vartojimo sąlygojamos ekonominės žalos vertinimą.
(Priemonei skiriama 2,5 proc. (32.684,20 Eur) 2017 metų Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo veikloms skirtų lėšų).
Pareiškėjai:
mokslo ir studijų institucijos,  įregistruotos Švietimo ir mokslo institucijų registre (mokslo ir studijų institucijų sąvoka suprantama taip, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme).


Priemonė 1.3.2.  Vaisiaus alkoholinio spektro sindromo paplitimo Lietuvoje tyrimas.
(Priemonei skiriama 2,5 proc. (32.684,20 Eur) 2017 metų Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo veikloms skirtų lėšų).
Pareiškėjai:
mokslo ir studijų institucijos,  įregistruotos Švietimo ir mokslo institucijų registre (mokslo ir studijų institucijų sąvoka suprantama taip, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme).

      

II PRIORITETAS.  BENDRUOMENIŲ GEBĖJIMŲ STIPRINIMAS SAVIŽUDYBIŲ PREVENCIJOS SRITYJE

BUS REMIAMOS ŠIOS BENDRUOMENIŲ GEBĖJIMŲ STIPRINIMO SAVIŽUDYBIŲ PREVENCIJOS SRITYJE VEIKLOS:

2.1. Prevenciniai projektai (visiems projektams skiriama 33 proc. (431.431,54 Eur) 2017 metų Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo veikloms skirtų lėšų).

      
Priemonė 2.1.1. 
Bendruomenių gebėjimų stiprinimas savižudybių prevencijos srityje, savivaldybėse, kuriose mirtingumo dėl savižudybių rodiklis  100 tūkst. gyventojų yra 50 atvejų ir daugiau (Ignalinos r., Joniškio r., Kaišiadorių r., Kalvarijų sav., Kelmės r., Kupiškio r., Lazdijų r., Molėtų r., Pakruojo r., Rietavo sav., Rokiškio r., Šakių r., Šilalės r., Varėnos r., Zarasų r. savivaldybės) **:
1) sveikatos priežiūros specialistų, socialinių darbuotojų, mokytojų, specialiųjų tarnybų pareigūnų, dvasininkų ir kitų tikslinių specialistų grupių mokymai atpažinti savižudybės riziką ir tinkamai į ją reaguoti;
2) mokslo įrodymais grįsto psichosocialinio vertinimo ir atvejo vadybos modelio diegimas sveikatos priežiūros įstaigose (CAMS ar panašus metodas);
3) proaktyvios pagalbos užtikrinimas po mėginimo nusižudyti, save žaloti, taikant mokslo įrodymais grįstą praktiką pirmines ambulatorines sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiose įstaigose (pvz. ASSIP, DBT ir kiti panašūs metodai).
Pareiškėjai:
mokslo ir studijų institucijos,  įregistruotos Švietimo ir mokslo institucijų registre (mokslo ir studijų institucijų sąvoka suprantama taip, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme);
biudžetinės įstaigos;
VšĮ;
nevyriausybinės organizacijos (nevyriausybinių organizacijų sąvoka suprantama taip, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme).

** – savižudybių skaičiaus (X60-X84) 100000 gyventojų 2011-2015 metų rodiklio vidurkis.

 

Projektų paraiškų priėmimo vieta:
Projektų paraiškos dėl dalyvavimo konkurse Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšoms gauti priimamos Sveikatos apsaugos ministerijoje (Vilniaus g. 33, Vilnius), 221 kabinete.

Projektų paraiškų priėmimo terminas ir laikas:
Projektų paraiškų pateikimo pradžia: 2017 m. balandžio 14 d.
Projektų paraiškų pateikimo  pabaiga: 2017 m. gegužės 15 d.
Projektų paraiškos priimamos darbo dienomis  nuo 8.00 val. iki 16.00 val. (penktadienį nuo 8.00 iki 14.45 val.)
Pietų pertrauka nuo 12.00 val. iki 12.45 val.

Projektų, finansuojamų Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis, konkursų organizavimo ir šių projektų finansavimo sutarčių sudarymo ir vykdymo tvarkos aprašas (nauja redakcija):

(Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Valstybinio visuomenės sveikatos fondo tarybos 2017 m. balandžio 12 d. posėdžio protokolas Nr. NP-7).

Papildomos informacijos teikimas:
tel. 266 1431; 266 1436; 266 1453; 219 3308; 219 3323
el. paštas fondas@sam.lt
Išsamesnę informaciją galima rasti Sveikatos apsaugos ministerijos interneto svetainėje  sam.lrv.lt

Paskutinė atnaujinimo data: 2017-10-12