Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. "cookies").


Darbo grupės ir komisijos

Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos veikla

Prašymai gali būti pateikiami tiesiogiai (atvykus į Sveikatos apsaugos ministeriją, Vilniaus g. 33, Vilnius) ir per atstumą (registruotu paštu, per kurjerį, siunčiami elektroniniu paštu, kitomis elektroninio ryšio priemonėmis, užtikrinančiomis galimybę nustatyti prašymą teikiančio asmens tapatybę).

Pareiškime Komisijai turi būti nurodyta (Žala padaryta iki 2019-12-31):

Komisijos pavadinimas;
pareiškėjo vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta, atstovo, jeigu jis yra, vardas, pavardė ir adresas;
sveikatos priežiūros įstaigos, kurios veika skundžiama, pavadinimas, buveinė;
aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą (faktinis pareiškimo pagrindas);
įrodymai, patvirtinantys pareiškėjo išdėstytas aplinkybes;
pareiškėjo reikalavimas (pažeista teisė ir prašomas žalos dydis);
pridedamų dokumentų sąrašas;
pareiškimo surašymo vieta ir data;
pareiškimą pasirašo pareiškėjas ar jo atstovas. Prie atstovo paduodamo pareiškimo turi būti pridedamas įgaliojimas ar kitoks dokumentas, patvirtinantis atstovo įgaliojimus;
prie paštu siunčiamo pareiškimo turi būti pridėta notaro arba advokato patvirtinta asmens tapatybės dokumento kopija.

Pareiškime Komisijai turi būti nurodyta (Žala padaryta nuo 2020-01-01):
Prašyme turi būti nurodyta žala,

prašomos atlyginti žalos dydis ir aplinkybės (faktinis pagrindas), pagrindžiančios žalą ir reikalaujamos atlyginti žalos dydį.

 Jeigu prašymą pateikia paciento atstovas, prie prašymo pridedamas atstovavimą liudijantis dokumentas, o jeigu prašymą pateikia kitas asmuo, turintis teisę į žalos atlyginimą, – jo teisę į žalos atlyginimą patvirtinantis dokumentas (dokumentai).

Prie prašymo taip pat pridedami, jeigu pacientas juos turi, dokumentai, patvirtinantys prašyme nurodytas aplinkybes (faktinį pagrindą).

Nagrinėjimo Komisijoje terminai

(Žala padaryta iki 2019-12-31):

Pareiškimai Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijoje turi būti išnagrinėti ir sprendimas priimtas ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo pareiškimo gavimo dienos.

Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą pareiškimas negali būti išnagrinėtas ir sprendimas priimtas, sveikatos apsaugos ministras Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos argumentuotu teikimu gali šį terminą pratęsti, bet ne ilgiau kaip dar 2 mėnesiams. Paprastai pratęsimas yra būtinas, kai Komisija, vadovaudamasi jai įstatymų leidėjo suteikta teise, kreipiasi į sveikatos priežiūros specialistus dėl išvadų, kurioms reikalingos specialios žinios, gavimo.

(Žala padaryta nuo 2020-01-01):

Sprendimą dėl reikalaujamos žalos atlyginimo priima ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo prašymo gavimo Komisijoje dienos.

Kai dėl objektyvių priežasčių (sudėtingas žalos nagrinėjimo atvejis, reikalinga gauti papildomas išvadas, ekspertizes, kitus sprendimui priimti būtinus dokumentus ir kt.) per šį terminą sprendimas negali būti priimtas, sveikatos apsaugos ministras Komisijos argumentuotu teikimu gali šį terminą pratęsti, bet ne ilgiau kaip dar vienam mėnesiui.

Komisijos sprendimų privalomumas

Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimai sveikatos priežiūros įstaigoms ir pacientui ar kitiems asmenims, turintiems teisę žalos atlyginimą, yra privalomi. Tai reiškia, kad jei sprendimas nebuvo apskųstas, jis privalo būti vykdomas: tais atvejais, kai nustatoma, kad buvo padaryta žala sveikatai, įstaiga privalo ją atlyginti pareiškėjui taip, kaip nurodyta Komisijos sprendime.

(Žala padaryta iki 2019-12-31):

Pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į žalos atlyginimą, ir (ar) sveikatos priežiūros įstaiga, nesutikdami su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu, per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos, o sprendimo priėmimo metu nedalyvavę asmenys, – per 30 dienų nuo tos dienos, kai jie sužinojo apie sprendimą, turi teisę Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl ginčo tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir pareiškimą pateikusio asmens nagrinėjimo iš esmės. Tai reiškia, kad ginčo šalys gali perkelti savo ginčą nagrinėti į teismą, įgydami ieškovo ir atsakovo procesinę padėtį.

(Žala padaryta nuo 2020-01-01):

Pacientas ir kiti asmenys, turintys teisę į pacientų sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimą, per 30 dienų nuo tos dienos, kai jie sužinojo ar turėjo sužinoti apie Komisijos sprendimą, turi teisę Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo klausimo nagrinėjimo iš esmės. Šioje dalyje nurodytu atveju atsakovas byloje yra valstybė, atstovaujama Vyriausybės įgaliotos institucijos, o teismas, spręsdamas dėl pacientų sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo, vadovaujasi šio įstatymo 24 straipsnio 6 dalimi.

24 str. 6 dalis. „Žala atlyginama, jeigu Komisija nustato, kad teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas paciento sveikatai yra padaryta žala ir kad tai nėra neišvengiama žala. Jeigu Komisija nustato, kad pacientas tyčia ar dėl didelio neatsargumo prisidėjo prie žalos atsiradimo, žala Apraše nustatytomis sąlygomis ir tvarka neatlyginama arba mažinamas atlygintinos žalos dydis. Nustatytas atlygintinos žalos dydis yra mažinamas ligos išmokos, mokamos pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, šalpos neįgalumo pensijos ir socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos, jeigu jos mokamos pacientui dėl žalos sukeltos ligos ir (ar) sveikatos sutrikimo, ir laidojimo pašalpos, šalpos našlaičių pensijos, socialinio draudimo našlių pensijos, socialinio draudimo našlaičių pensijos, valstybinės našlių pensijos ir valstybinės našlaičių pensijos, jeigu jos mokamos kitam asmeniui, turinčiam teisę į žalos atlyginimą, dėl žalos sukeltos paciento mirties (toliau – išmokos), dydžiu, kuris nustatomas skaičiuojant gautas ar gautinas sumas tuo pačiu laikotarpiu, kaip ir nustatyti netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos) – šiuo atveju pacientui ar kitam asmeniui, turinčiam teisę į žalos atlyginimą, iš sąskaitos išmokamas nustatyto atlygintinos žalos dydžio ir šioje dalyje nustatyta tvarka apskaičiuoto išmokų dydžio skirtumas. Komisija sprendimą atlyginti žalą priima nevertindama asmens sveikatos priežiūros įstaigos ir ją padariusio sveikatos priežiūros specialisto kaltės. Komisijos sprendime žalos atlyginimas nurodomas ir išmokamas vienkartine išmoka“.

Kilus klausimams, maloniai kviečiame kreiptis

Komisijos sekretorius

Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos departamento Specializuotos sveikatos priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė
Jadvyga Miceikaitė, tel. +370 5 266 14 74, jadvyga.miceikaite@sam.lt


Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos departamento Specializuotos sveikatos priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas
Aurimas Morkūnas, tel. +370 5 205 3362, aurimas.morkunas@sam.lt

Komisijos pirmininkas

 

SVARBI INFORMACIJA

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2016 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. V-24 „Dėl sveikatos priežiūros technologijų vertinimo prioritetų nustatymo ir vertinimo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto sveikatos technologijų vertinimo organizavimo tvarką, kuria  siekiama nustatyti aiškų, objektyviais kriterijais pagrįstą sveikatos technologijų, kurių vertinimą yra tikslinga atlikti, atrankos procesą.                 

Primename, kad pasiūlymus gali teikti juridiniai ir fiziniams asmenys iki kovo 1 d.

Atsakingos institucijos susistemins visas gautas paraiškas ir iki balandžio 1 d. pateiks svarstyti Sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos priežiūros technologijų vertinimo komitetui dėl vertinimo prioritetų nustatymo pagal patvirtintus kriterijus ir vertinimo organizavimo tvarką.

Vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimo komisija teikia siūlymus dėl Ligų ir kompensuojamųjų vaistinių preparatų joms gydyti sąrašo (A sąrašas), Kompensuojamųjų vaistinių preparatų sąrašo (B sąrašas), Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių sąrašo (C sąrašas), Rezervinio vaistų sąrašo ir Centralizuotai apmokamų vaistinių preparatų sąrašo sudarymo ir keitimo. Komisija nagrinėja gautas paraiškas ir priima sprendimus įrašyti ar neįrašyti ligą, vaistinį preparatą ar medicinos pagalbos priemonę į Sąrašus, išbraukti juos iš Sąrašų, įrašyti ar siūlyti išbraukti vaistinius preparatus iš Rezervinio vaistų sąrašo, siūlyti įrašyti ar neįrašyti vaistinį preparatą į Centralizuotai apmokamų vaistinių preparatų sąrašą ar išbraukti iš jo, nustatyti ar pakeisti nustatytas vaistinių preparatų ir (ar) medicinos pagalbos priemonių skyrimo sąlygas ir (ar) vaistinių preparatų kompensavimo lygį.

Apeliacinės komisijos skundams dėl Ligų, vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimo ir Labai retų žmogaus sveikatos būklių gydymo išlaidų kompensavimo komisijų sprendimų nagrinėti (toliau - Apeliacinė komisija) svarbiausias uždavinys – įvertinti pagal pateiktas vaistų rinkodaros teisių turėtojų ar jų atstovų apeliacijas, ar Ligų, vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimo komisija bei Labai retų žmogaus sveikatos būklių gydymo išlaidų kompensavimo komisija, priimdama sprendimus, nepažeidė teisės aktų nustatytų sprendimų priėmimo procedūrų.

Apeliacinės komisijos skundams dėl Ligų, vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimo ir Labai retų žmogaus sveikatos būklių gydymo išlaidų kompensavimo komisijų sprendimų nagrinėti, sudarytos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2018-01-25 įsakymu Nr. V-87 sudėtis (2020-04-01  įsakymo Nr. V-657 redakcija):

Danguolė Milkevičiūtė – Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Teisės skyriaus patarėja (Komisijos pirmininkas);

Monika Dabulė – Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Farmacijos politikos skyriaus vyriausioji specialistė (Komisijos pirmininko pavaduotoja);

Loreta Cimbalistienė – Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Biomedicinos mokslų instituto Žmogaus ir medicininės genetikos katedros profesorė, daktarė;

Simona Ivaškevičienė – Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos narė;

 Edita Kazėnaitė – VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų direktoriaus valdymui pavaduotoja farmacijai ir visuomenės sveikatai, gydytoja gastroenterologė, docentė;

Vesta Kučinskienė – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Odos ir venerinių ligų klinikos gydytoja, docentė;

Daiva Makaravičienė – Lietuvos bendrosios praktikos gydytojų draugijos narė;

Rūta Petrėtienė – Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos priežiūros įstaigų aprūpinimo skyriaus vyriausioji specialistė;

Fausta Šimonėlytė – Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos teisininkė;

Algimantas Tamelis – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Medicinos fakulteto dekanas, Medicinos akademijos Medicinos fakulteto Chirurgijos klinikos vadovas, profesorius;

Olga Vasiliauskienė – Lietuvos šeimos gydytojų kolegijos narė.

Apeliacinės komisijos darbo tvarką nustato Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. V-105 patvirtintas Apeliacnės komisijos skundams dėl vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimo ir labai retų žmogaus sveikatos būklių gydymo išlaidų kompensavimo komisijų sprendimų nagrinėti darbo reglamentas

 

Radiologinės pagalbos optimizavimo koordinavimo taryba skirta radiologinės pagalbos optimizavimo koordinavimui Lietuvoje.

Valstybinė sveikatos reikalų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Komisija) yra institucija, koordinuojanti sveikatos politikos priemonių planavimą ir įgyvendinimą ministerijose, kitose Vyriausybės įstaigose, sveikatinimo veiklos įstatymų ir kitų teisės aktų įgyvendinimą.

Komisijos teisinius pagrindus reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 68 straipsnis, šios Komisijos sudėtis ir nuostatai patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. spalio 7 d. nutarimu Nr. 1171 „Dėl Valstybinės sveikatos reikalų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudarymo ir jos nuostatų patvirtinimo“. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras tvirtina personalinę Komisijos sudėtį.

Komisija, vykdydama jai pavestus uždavinius:

  • koordinuoja sveikatos politikos formavimą ministerijose ir kitose Vyriausybės įstaigose;
  • teikia išvadas dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimų sveikatos politikos klausimais projektų;
  • teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasiūlymus dėl ministerijų ir kitų Vyriausybės įstaigų specialiosios kompetencijos sveikatinimo srityje nustatymo;
  • vykdo pagal kompetenciją kituose teisės aktuose numatytas funkcijas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2016 m. vasario 17 d. įsakymo Nr. V-265 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. sausio 19 d. įsakymo Nr. V-19 „Dėl specialistų komisijos ligų sąsajai su dalyvavimu likviduojant Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinius nustatyti sudėties, jos nuostatų, darbo reglamento ir ligų, kurių prasidėjimo arba paūmėjimo sąsają su dalyvavimu likviduojant Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinius turi nustatyti specialistų komisija, sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo“ nuostatomis, komisijos veiklos vykdymas įteisintas VšĮ Šeškinės poliklinikoje. Šios komisijos pirmininkė – Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos specialistė konsultantė vidaus ligų gydymo klausimais, VšĮ Šeškinės poliklinikos direktoriaus pavaduotoja gydymui, vidaus ligų gydytoja Ona Panasenkienė.

Komisijos veiklos klausimais teirautis tel. +370 5 250 2000

VšĮ Šeškinės poliklinika

Šeškinės g. 24, LT-07156 Vilnius

I-V 06:30 - 20:00 val.

VI 08:00 - 16:00 val.

seskines@poliklinika.lt

Specialistų komisijos ligų sąsajai su dalyvavimu likviduojant ČAE avarijos padarinius nustatyti posėdžiai vyksta VšĮ Šeškinės poliklinikoje adresu Šeškinės g. 24, Vilnius,  137 kabinete.

Asmenų ir artimųjų prašymai turi būti teikiami VšĮ Šeškinės poliklinikai (Šeškinės g. 24, Vilnius).Prašymo forma (spausti šią nuorodą)

 

Daugiau informacijos:
Šeškinės poliklinika
http://www.poliklinika.lt/

Komisija siūlymams dėl leidimų kraują ir jo komponentus įvežti į Lietuvos Respubliką ir išvežti iš jos išdavimo/atsisakymo išduoti rengti yra sudaryta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2018 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. V-756 ,,Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. kovo 7 d. įsakymo Nr. V-214  ,,Dėl komisijos siūlymams dėl leidimų kraują ir jo komponentus įvežti į Lietuvos Respubliką ir išvežti iš jos išdavimo / atsisakymo išduoti rengti sudarymo“ pakeitimo“.

Kraujo ir kraujo komponentų įvežimo į Lietuvos Respubliką ir išvežimo iš jos sąlygas bei tvarką nustato Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. vasario 20 įsakymu Nr. V-78 "Dėl kraujo ir kraujo komponentų įvežimo į Lietuvos Respubliką ir išvežimo iš jos salygų bei tvarkos aprašo patvirtinimo" Kraujo ir kraujo komponentų įvežimo į Lietuvos Respubliką ir išvežimo iš jos sąlygos ir tvarkos aprašas.

 

Daugiau informacijos:
Asmens sveikatos departamentas
Specializuotos sveikatos priežiūros skyrius
Alvyda Naujokaitė
Tel. (8 5) 266 1470
alvyda.naujokaite@sam.lt

Labai retų žmogaus sveikatos būklių gydymo išlaidų kompensavimo komisija priima sprendimus dėl tų vaistinių preparatų, medicinos pagalbos priemonių ir asmens sveikatos priežiūros paslaugų, kurie yra skiriami pacientams, sergantiems labai retomis būklėmis, gydyti ir dėl vaistinių preparatų, medicinos pagalbos priemonių ir (ar) asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidų kompensavimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų nenumatytais atvejais.

Paskutinė atnaujinimo data: 2019-11-29