Darbo grupės ir komisijos

Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos veikla

Pareiškimai Komisijai paduodami raštu. Pareiškime Komisijai turi būti nurodyta

Komisijos pavadinimas;
pareiškėjo vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta, atstovo, jeigu jis yra, vardas, pavardė ir adresas;
sveikatos priežiūros įstaigos, kurios veika skundžiama, pavadinimas, buveinė;
aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą (faktinis pareiškimo pagrindas);
įrodymai, patvirtinantys pareiškėjo išdėstytas aplinkybes;
pareiškėjo reikalavimas (pažeista teisė ir prašomas žalos dydis);
pridedamų dokumentų sąrašas;
pareiškimo surašymo vieta ir data;
pareiškimą pasirašo pareiškėjas ar jo atstovas. Prie atstovo paduodamo pareiškimo turi būti pridedamas įgaliojimas ar kitoks dokumentas, patvirtinantis atstovo įgaliojimus;
prie paštu siunčiamo pareiškimo turi būti pridėta notaro arba advokato patvirtinta asmens tapatybės dokumento kopija.

Nagrinėjimo Komisijoje terminai

Pareiškimai Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijoje turi būti išnagrinėti ir sprendimas priimtas ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo pareiškimo gavimo dienos.

Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą pareiškimas negali būti išnagrinėtas ir sprendimas priimtas, sveikatos apsaugos ministras Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos argumentuotu teikimu gali šį terminą pratęsti, bet ne ilgiau kaip dar 2 mėnesiams. Paprastai pratęsimas yra būtinas, kai Komisija, vadovaudamasi jai įstatymų leidėjo suteikta teise, kreipiasi į sveikatos priežiūros specialistus dėl išvadų, kurioms reikalingos specialios žinios, gavimo.

Komisijos sprendimų privalomumas

Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimai sveikatos priežiūros įstaigoms ir pacientui ar kitiems asmenims, turintiems teisę žalos atlyginimą, yra privalomi. Tai reiškia, kad jei sprendimas nebuvo apskųstas, jis privalo būti vykdomas: tais atvejais, kai nustatoma, kad buvo padaryta žala sveikatai, įstaiga privalo ją atlyginti pareiškėjui taip, kaip nurodyta Komisijos sprendime.

Pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į žalos atlyginimą, ir (ar) sveikatos priežiūros įstaiga, nesutikdami su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu, per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos, o sprendimo priėmimo metu nedalyvavę asmenys, – per 30 dienų nuo tos dienos, kai jie sužinojo apie sprendimą, turi teisę Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl ginčo tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir pareiškimą pateikusio asmens nagrinėjimo iš esmės. Tai reiškia, kad ginčo šalys gali perkelti savo ginčą nagrinėti į teismą, įgydami ieškovo ir atsakovo procesinę padėtį.

Kilus klausimams, maloniai kviečiame kreiptis

Komisijos sekretoriato vadovas 
Sveikatos apsaugos minsterijos Asmens sveikatos departamento Specializuotos sveikatos priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas
Aurimas Morkūnas, tel. +370 5 205 3362, aurimas.morkunas@sam.lt

Komisijos pirmininkas

 

KVIETIMAS TEIKTI PARAIŠKAS VALSTYBINIO VISUOMENĖS SVEIKATOS STIPRINIMO FONDO LĖŠOMS GAUTI PREVENCINIŲ PROJEKTŲ, SOCIALINIŲ INFORMACINIŲ KAMPANIJŲ, MOKSLO TYRIMŲ PROJEKTŲ ĮGYVENDINIMUI

Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo taryba skelbia prevencinių projektų, socialinės reklamos projektų, mokslo tyrimų projektų finansavimo konkursą.

Konkurso tikslas – stiprinti visuomenės sveikatą šiose prioritetinėse srityse:

  • alkoholio vartojimo prevencijos srityje;
  • bendruomenių gebėjimų stiprinimo savižudybių prevencijos srityje.

 (Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo tarybos 2017 m. kovo 7 d. posėdžio protokolo Nr. NP-4 išrašas2017 m. kovo 13 d. posėdžio protokolo Nr. NP-5 išrašas2017 m. balandžio 7 d. posėdžio protokolo Nr. NP-6 išrašas2017 m. balandžio 12 d. posėdžio protokolas Nr. NP-7).

 

I PRIORITETAS. ALKOHOLIO VARTOJIMO PREVENCIJA

BUS REMIAMOS ŠIOS ALKOHOLIO VARTOJIMO PREVENCIJOS VEIKLOS:

1.1.  Prevenciniai projektai (visiems projektams skiriama 27 proc. (352.989,44 Eur) 2017 metų Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo veikloms skirtų lėšų).


Priemonė 1.1.1. Specialistų mokymai, kaip dirbti su priklausomų tėvų vaikais, numatant tokių specialistų palydėjimą, supervizijų organizavimą, siekiant tokių specialistų tinklo plėtros Lietuvoje.
Pareiškėjai:
mokslo ir studijų institucijos,  įregistruotos Švietimo ir mokslo institucijų registre (mokslo ir studijų institucijų sąvoka suprantama taip, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme);
nevyriausybinės organizacijos (nevyriausybinių organizacijų sąvoka suprantama taip, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme).


Priemonė 1.1.2. Veiksmingų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos programų,  projektų, tiesiogiai skirtų vaikams, kurių tėvai priklausomi nuo alkoholio, įgyvendinimas, taikant  skirtingo amžiaus vaikų poreikius atitinkančius  metodus ir būdus bei siekiant kompleksinių tikslų (padėti vaikui bendrauti, pasidalyti savo patirtimi su kitais, sumažinti vaiko išgyvenamą chaosą šeimoje, vaiko prisiimtą atsakomybę ir kaltę dėl tėvų priklausomybės, padėti vaikui išreikšti jausmus, suteikti informacijos, kur galima kreiptis ir gauti pagalbą, suteikti žinių apie priklausomybę nuo alkoholio, jo poveikį ir vartojimo pasekmes ir pan.).
Pareiškėjai:
nevyriausybinės organizacijos (nevyriausybinių organizacijų sąvoka suprantama taip, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme).


Priemonė 1.1.3. Vaisiaus alkoholinio spektro sutrikimų (VASS) prevencija: diagnostikos ir vaikų vertinimo metodikų adaptavimas Lietuvai ir pristatymas medikams, psichologams, socialiniams darbuotojams.
Pareiškėjai:
mokslo ir studijų institucijos,  įregistruotos Švietimo ir mokslo institucijų registre (mokslo ir studijų institucijų sąvoka suprantama taip, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme).


Priemonė 1.1.4. Projektai, skirti vaisiaus alkoholinio spektro sutrikimų (VASS) prevencijai edukuojant jaunimą ir sudarant galimybes nemokamai dalyti nėštumo testus.
Pareiškėjai:
nevyriausybinės organizacijos (nevyriausybinių organizacijų sąvoka suprantama taip, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme).


Priemonė 1.1.5. Priklausomybių konsultantų modelio, veikiančio užsienio šalyse, adaptavimas  savivaldybėse.
Pareiškėjai:
nevyriausybinės organizacijos (nevyriausybinių organizacijų sąvoka suprantama taip, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme).


Priemonė 1.1.6. Vaikų socialinių ir emocinių kompetencijų ugdymas dešimtyje savivaldybių, pasižyminčių aukščiausiu mirtingumu susijusiu su alkoholio vartojimu (Šalčininkų r., Trakų r., Švenčionių r., Jonavos r., Ukmergės r., Visagino, Kelmės r., Vilniaus r., Anykščių r., Pasvalio r.) *.
Pareiškėjai:
nevyriausybinės organizacijos (nevyriausybinių organizacijų sąvoka suprantama taip, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme).

* Standartizuoto mirtingumo dėl alkoholio sąlygotų priežasčių (F10, G31.2, G62.1, I42.6, K70, K86.0, X45, X65, Y15) 100 000 gyventojų  2013-2015 m. rodiklių vidurkis. Įtrauktos daugiau nei 20 000 gyventojų turinčios savivaldybės.

 

1.2. Socialinė informacinė kampanija (skiriama 25 proc. (326.842,07 Eur) 2017 metų Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo veikloms skirtų lėšų).


Priemonė 1.2.1. Alkoholio vartojimo, savižudybių, smurto prieš vaikus, smurto artimoje aplinkoje prevencijai skirtos paveikios socialinės informacinės kampanijos  sukūrimas ir įgyvendinimas.
Reikalavimai kampanijai:
Konkursas skelbiamas atsiliepiant į nacionalinės kampanijos „Už saugią Lietuvą“ kvietimą kompleksiškai ir nuosekliai skatinti visuomenę spręsti priklausomybių, savižudybių ir smurto artimoje aplinkoje problemas. Kviečiama teikti pasiūlymus nuosekliai komunikacinei kampanijai, kurios tikslas - keisti visuomenės (piliečių) nuostatas, susijusias su alkoholio vartojimu, savižudybėmis,  smurtu prieš vaikus, smurtu artimoje aplinkoje. Prevencinės kampanijos turi formuoti neigiamą visuomenės požiūrį į šiuos reiškinius, supratimą, kad šių reiškinių išgujimas iš šalies visuomenės yra kiekvieno atsakomybė ir pareiga.
Kampanijos sukurti produktai turi visoms tikslinėms grupėms siųsti aiškią žinią, kad kiekvienas iš mūsų turime jaustis atsakingi už savo artimųjų ir kitų aplinkos žmonių ateitį ir sveikatą, kiekvienas iš mūsų turi sugebėti suprasti, kas vyksta, ir imtis aktyvių prevencinių veiksmų. Žinutės neturi būti dėstomos tiesiogiai, jos turi būti perduodamos naudojant įvairias meninės išraiškos priemones.
Kampanijos akcentai:
– turi būti išryškinama pagrindinė problema: kai problemas bandoma neigti arba nesureikšminti, jos tampa norma;
– turi būti aiški priešprieša tarp to, kas visuomenėje vis dar neteisingai suvokiama kaip „normalu“, ir kas jau pripažįstama problema visose nurodytose probleminėse srityse;
– turi būti formuojamas supratimas, kad būtina veikti ir nurodoma ką daryti:
                     1) reaguoti;
                     2) ieškoti informacijos, kai nori padėti;
                     3) kreiptis pagalbos;
                     4) sulaukti pagalbos ir pan.
Kampanija privalo apimti visas aukščiau nurodytas prevencijos sritis.
Privalomi kampanijos sukurtų produktų viešinimo kanalai: nacionalinė televizija, nacionalinis radijas, naujienų portalai, socialiniai tinklai, išorinės reklamos stendai.
Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis bus finansuojama tik viena geriausiai įvertinta socialinė informacinė kampanija.
Pareiškėjai:
juridiniai asmenys, išskyrus valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas (valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų sąvoka suprantama taip, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme).

      

1.3. Moksliniai tyrimai (visiems moksliniams tyrimams skiriama 5 proc. (65.368,40 Eur) 2017 metų Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo veikloms skirtų lėšų).


Priemonė 1.3.1. Alkoholio vartojimo sąlygojamos žalos Lietuvoje skaičiavimo metodikos parengimas ir žalos įvertinimas 2015 ir 2016 m., apimantis:
– alkoholio vartojimo poveikio sveikatai vertinimą (alkoholio sąlygojamo sergamumo, ligotumo, mirtingumo vertinimas);
– alkoholio vartojimo sąlygojamo darbingumo sumažėjimo vertinimą;
– su alkoholio vartojimu siejamų teisėtvarkos pažeidimų vertinimą;
– alkoholio vartojimo sąlygojamos ekonominės žalos vertinimą.
(Priemonei skiriama 2,5 proc. (32.684,20 Eur) 2017 metų Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo veikloms skirtų lėšų).
Pareiškėjai:
mokslo ir studijų institucijos,  įregistruotos Švietimo ir mokslo institucijų registre (mokslo ir studijų institucijų sąvoka suprantama taip, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme).


Priemonė 1.3.2.  Vaisiaus alkoholinio spektro sindromo paplitimo Lietuvoje tyrimas.
(Priemonei skiriama 2,5 proc. (32.684,20 Eur) 2017 metų Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo veikloms skirtų lėšų).
Pareiškėjai:
mokslo ir studijų institucijos,  įregistruotos Švietimo ir mokslo institucijų registre (mokslo ir studijų institucijų sąvoka suprantama taip, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme).

      

II PRIORITETAS.  BENDRUOMENIŲ GEBĖJIMŲ STIPRINIMAS SAVIŽUDYBIŲ PREVENCIJOS SRITYJE

BUS REMIAMOS ŠIOS BENDRUOMENIŲ GEBĖJIMŲ STIPRINIMO SAVIŽUDYBIŲ PREVENCIJOS SRITYJE VEIKLOS:

2.1. Prevenciniai projektai (visiems projektams skiriama 33 proc. (431.431,54 Eur) 2017 metų Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo veikloms skirtų lėšų).

      
Priemonė 2.1.1. 
Bendruomenių gebėjimų stiprinimas savižudybių prevencijos srityje, savivaldybėse, kuriose mirtingumo dėl savižudybių rodiklis  100 tūkst. gyventojų yra 50 atvejų ir daugiau (Ignalinos r., Joniškio r., Kaišiadorių r., Kalvarijų sav., Kelmės r., Kupiškio r., Lazdijų r., Molėtų r., Pakruojo r., Rietavo sav., Rokiškio r., Šakių r., Šilalės r., Varėnos r., Zarasų r. savivaldybės) **:
1) sveikatos priežiūros specialistų, socialinių darbuotojų, mokytojų, specialiųjų tarnybų pareigūnų, dvasininkų ir kitų tikslinių specialistų grupių mokymai atpažinti savižudybės riziką ir tinkamai į ją reaguoti;
2) mokslo įrodymais grįsto psichosocialinio vertinimo ir atvejo vadybos modelio diegimas sveikatos priežiūros įstaigose (CAMS ar panašus metodas);
3) proaktyvios pagalbos užtikrinimas po mėginimo nusižudyti, save žaloti, taikant mokslo įrodymais grįstą praktiką pirmines ambulatorines sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiose įstaigose (pvz. ASSIP, DBT ir kiti panašūs metodai).
Pareiškėjai:
mokslo ir studijų institucijos,  įregistruotos Švietimo ir mokslo institucijų registre (mokslo ir studijų institucijų sąvoka suprantama taip, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme);
biudžetinės įstaigos;
VšĮ;
nevyriausybinės organizacijos (nevyriausybinių organizacijų sąvoka suprantama taip, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme).

** – savižudybių skaičiaus (X60-X84) 100000 gyventojų 2011-2015 metų rodiklio vidurkis.

 

Projektų paraiškų priėmimo vieta:
Projektų paraiškos dėl dalyvavimo konkurse Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšoms gauti priimamos Sveikatos apsaugos ministerijoje (Vilniaus g. 33, Vilnius), 221 kabinete.

Projektų paraiškų priėmimo terminas ir laikas:
Projektų paraiškų pateikimo pradžia: 2017 m. balandžio 14 d.
Projektų paraiškų pateikimo  pabaiga: 2017 m. gegužės 15 d.
Projektų paraiškos priimamos darbo dienomis  nuo 8.00 val. iki 16.00 val. (penktadienį nuo 8.00 iki 14.45 val.)
Pietų pertrauka nuo 12.00 val. iki 12.45 val.

Projektų, finansuojamų Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis, konkursų organizavimo ir šių projektų finansavimo sutarčių sudarymo ir vykdymo tvarkos aprašas (nauja redakcija):

(Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Valstybinio visuomenės sveikatos fondo tarybos 2017 m. balandžio 12 d. posėdžio protokolas Nr. NP-7).

Papildomos informacijos teikimas:
tel. +370 5 266 1431
el. paštas fondas@sam.lt
Išsamesnę informaciją galima rasti Sveikatos apsaugos ministerijos interneto svetainėje  sam.lrv.lt

SVARBI INFORMACIJA

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2016 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. V-24 „Dėl sveikatos priežiūros technologijų vertinimo prioritetų nustatymo ir vertinimo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto sveikatos technologijų vertinimo organizavimo tvarką, kuria  siekiama nustatyti aiškų, objektyviais kriterijais pagrįstą sveikatos technologijų, kurių vertinimą yra tikslinga atlikti, atrankos procesą.                 

Primename, kad pasiūlymus gali teikti juridiniai ir fiziniams asmenys iki kovo 1 d.

Atsakingos institucijos susistemins visas gautas paraiškas ir iki balandžio 1 d. pateiks svarstyti Sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos priežiūros technologijų vertinimo komitetui dėl vertinimo prioritetų nustatymo pagal patvirtintus kriterijus ir vertinimo organizavimo tvarką.

Vertintinų sveikatos priežiūros technologijų sąrašas, patvirtintas 2017 m. birželio 29 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-815:


Sveikatos priežiūros technologijų vertinimo komiteto aprobuotos technologijos:

Asmens sveikatos priežiūros srities:

Visuomenės sveikatos priežiūros srities:

 

Įvertintos, tačiau Sveikatos priežiūros technologijų vertinimo komiteto neaprobuotos technologijos


Sveikatos apsaugos ministro pavedimai dėl sveikatos priežiūros technologijų taikymo praktikoje

Daugiau informacijos:

Sveikatos sistemos stebėsenos ir inovacijų skyrius

 

Sveikatos priežiūros technologijų vertinimo institucijos:

Ligų, vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimo komisija teikia siūlymus dėl Ligų ir kompensuojamųjų vaistinių preparatų joms gydyti sąrašo (A sąrašas), Kompensuojamųjų vaistinių preparatų sąrašo (B sąrašas), Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių sąrašo (C sąrašas), Rezervinio vaistų sąrašo ir Centralizuotai apmokamų vaistinių preparatų sąrašo sudarymo ir keitimo. Komisija nagrinėja gautas paraiškas ir priima sprendimus įrašyti ar neįrašyti ligą, vaistinį preparatą ar medicinos pagalbos priemonę į Sąrašus, išbraukti juos iš Sąrašų, įrašyti ar siūlyti išbraukti vaistinius preparatus iš Rezervinio vaistų sąrašo, siūlyti įrašyti ar neįrašyti vaistinį preparatą į Centralizuotai apmokamų vaistinių preparatų sąrašą ar išbraukti iš jo, nustatyti ar pakeisti nustatytas vaistinių preparatų ir (ar) medicinos pagalbos priemonių skyrimo sąlygas ir (ar) vaistinių preparatų kompensavimo lygį.

Apeliacinės komisijos skundams dėl Ligų, vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimo komisijos sprendimų nagrinėti (toliau - Apeliacinė komisija) svarbiausias uždavinys – įvertinti pagal pateiktas vaistų rinkodaros teisių turėtojų ar jų atstovų apeliacijas, ar Ligų, vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimo komisija, priimdama sprendimus, nepažeidė teisės aktų nustatytų sprendimų priėmimo procedūrų.

Apeliacinės komisijos skundams dėl Ligų, vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimo ir Labai retų žmogaus sveikatos būklių gydymo išlaidų kompensavimo komisijų sprendimų nagrinėti, sudarytos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2018-01-25 įsakymu Nr. V-87 sudėtis (2018-11-09 įsakymo Nr, V-1271 redakcija):

I. Grigienė – Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Atstovavimo ir teisės taikymo skyriaus vedėja (pirmininkė);

 G. Bobelienė – Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Farmacijos departamento Farmacinės veiklos skyriaus patarėja  (pirmininko pavaduotoja);

A. Naujokaitė - Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos departamento Specializuotos sveikatos priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė;

A. Matulevičienė – Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Biomedicinos mokslų instituto Žmogaus ir medicininės genetikos katedros asistentė;

E. Žilevičius – Lietuvos Respublikos finansų ministro patarėjas;

I. Drėgvienė – Lietuvos pacientų forumo pirmininkė, asociacijos „Kraujas“ atstovė;

I. Mituzienė – Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tikslininės pagalbos ir vaiko teisų apsaugos vyriausioji specialistė;

L. Kazlauskienė – Lietuvos cistinės fibrozės asociacijos pirmininkė;

I. Skutkevičiūtė - Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Atstovavimo ir teisės taikymo skyriaus specialistė (Komisijos sekretorė).

Apeliacinės komisijos darbo tvarką nustato Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. V-105 patvirtintas Apeliacinės komisijos skundams dėl Ligų, vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimo komisijos sprendimų nagrinėti darbo reglamentas.

 

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2016 m. vasario 17 d. įsakymo Nr. V-265 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. sausio 19 d. įsakymo Nr. V-19 „Dėl specialistų komisijos ligų sąsajai su dalyvavimu likviduojant Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinius nustatyti sudėties, jos nuostatų, darbo reglamento ir ligų, kurių prasidėjimo arba paūmėjimo sąsają su dalyvavimu likviduojant Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinius turi nustatyti specialistų komisija, sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo“ nuostatomis, komisijos veiklos vykdymas įteisintas VšĮ Šeškinės poliklinikoje. Šios komisijos pirmininkė – Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos specialistė konsultantė vidaus ligų gydymo klausimais, VšĮ Šeškinės poliklinikos direktoriaus pavaduotoja gydymui, vidaus ligų gydytoja Ona Panasenkienė.

Komisijos veiklos klausimais teirautis tel. +370 5 250 2000

VšĮ Šeškinės poliklinika

Šeškinės g. 24, LT-07156 Vilnius

I-V 06:30 - 20:00 val.

VI 08:00 - 16:00 val.

seskines@poliklinika.lt

Specialistų komisijos ligų sąsajai su dalyvavimu likviduojant ČAE avarijos padarinius nustatyti posėdžiai vyksta VšĮ Šeškinės poliklinikoje adresu Šeškinės g. 24, Vilnius,  137 kabinete.

Asmenų ir artimųjų prašymai turi būti teikiami VšĮ Šeškinės poliklinikai (Šeškinės g. 24, Vilnius).Prašymo forma (spausti šią nuorodą)

 

Daugiau informacijos:
Šeškinės poliklinika
http://www.poliklinika.lt/

Paskutinė atnaujinimo data: 2019-01-09