Dažniausiai užduodami klausimai

Daugiau informacijos dėl naujojo koronaviruso galima teirautis:

Karštąja koronaviruso linija tel. 1808 (pasireiškus gripui būdingiems ligos simptomams – karščiavimui, kosuliui, gerklės skausmui ar apsunkintam kvėpavimui – po kelionės į užsienio šalis ar po kontakto su tikėtinu koronaviruso nešiotoju; norint pasikonsultuoti, kilus klausimų) – visą parą, visoje Lietuvoje, nemokamai

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro karštąja linija  tel. +370 618 79984   ir   +370 616 94562 (visą parą)

elektroniniu paštu koronavirusas@sam.lt

Koronavirusai yra virusai, kurie cirkuliuoja tarp gyvūnų, tačiau žinoma, kad kai kurie iš jų sukelia infekcijas žmonėms. Sukėlę infekciją žmonėms, jie toliau gali būti perduoti nuo žmogaus žmogui. Koronavirusų infekcijos šaltinis gali būti daugybė gyvūnų. Pavyzdžiui, Artimųjų Rytų respiracinio sindromo koronaviruso (MERS-CoV) šaltinis buvo kupranugariai, o sunkaus ūmaus respiracinio sindromo (SŪRS) - civetės katės.

Šis naujas Kinijoje aptiktas koronavirusas yra genetiškai glaudžiai panašus į SŪRS sukeliantį virusą. 
SŪRS atsirado 2002 m. pabaigoje Kinijoje ir per aštuonis mėnesius 33 šalys pranešė apie daugiau nei 8 000 SŪRS atvejų. Tuo metu nuo šio viruso mirė kas dešimtas susirgęs asmuo. 
Šiuo metu yra per mažai duomenų, kad būtų galima vertinti mirštamumą nuo COVID-19, tačiau preliminarūs duomenys rodo, kad jis yra mažesnis, nei nuo SŪRS.
Nors gripo ir COVID-19 perdavimo keliai ir simptomai yra panašūs, šias infekcijas sukeliantys virusai yra labai skirtingi. Dar labai anksti daryti išvadas, kaip plinta naujasis koronavirusas, tačiau išankstinė informacija rodo, kad jo plitimo mechanizmas yra labiau panašus į SŪRS ar pandeminio gripo, negu į sezoninio gripo plitimo mechanizmą, nes žmonės niekada prieš tai nebuvo susidūrę šia infekcija. ECDC duomenimis, Europoje nuo gripo ir jo sukeltų komplikacijų kasmet miršta apie 40 000 žmonių.  

(Informacija atnaujinta 2020-03-16)

Nuo kovo 16 d. visos šalys ir teritorijos priskiriamos šalims, kuriose vyksta COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimas visuomenėje. tai yra, visos šalys yra rizikingos. 

Bendra situacija pateikiama Pasaulio sveikatos organizacijos puslapyje https://www.who.int/emergencies/diseases/novel-coronavirus-2019/situation-reports/.

Naujausios rekomendacijos dėl kelionių pateikiamos ir atnaujinamos Užsienio reikalų ministerijos (URM) interneto svetainėje.

Kelionės rekomendaciją konkrečiai valstybei galite pasitikrinti https://keliauk.urm.lt puslapyje.

Užsienio reikalų ministerija rekomenduoja parsisiųsti programėlę „Keliauk saugiai“ ir gauti aktualią konsulinę informaciją, tiesioginius ministerijos pranešimus esant krizinei situacijai užsienio šalyje. iOS: https://goo.gl/dOxeli; Android: https://goo.gl/rPwrfx.

Atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus apie keliones rasite čia: https://urm.lt/default/lt/urm-informacija-keliaujantiems/covid19-duk-keliaujantiems

Koronavirusai yra perduodami nuo žmogaus žmogui dažniausiai artimo sąlyčio su sergančiuoju koronavirusine infekcija metu, pavyzdžiui, namų ar darbo aplinkoje, gydymo įstaigoje. COVID-2019 taip pat gali būti perduodamas nuo žmogaus žmogui. Virusas plinta per orą kvėpavimo takų sekretų lašeliais, kuriuos žmonės išskiria į aplinką čiaudėdami, kosėdami ar iškvėpdami. Tokiu atveju tarp žmonių būtinas gana artimas kontaktas (manoma, kad ne didesnis nei 2 metrai). Teigiama, kad tai yra pagrindinis infekcijos plitimo būdas. Užsikrėsti įmanoma ir liečiant įvairius aplinkos daiktus, kurie yra užteršti COVID-19 (pavyzdžiui, sergantysis nusičiaudėjo neužsidengęs ir lašeliai nusėdo ant stalo ar kitų paviršių). Sveikas asmuo palietęs tokį paviršių, o vėliau nešvariomis rankomis pasitrynęs akis ar pasikrapštęs nosį gali užsikrėsti. Tačiau šiuo metu teigiama, kad tai įmanomas, bet nepagrindinis infekcijos plitimo būdas. 

Inkubacinis laikotarpis (t. y. laikotarpis nuo užsikrėtimo iki simptomų atsiradimo) yra nuo 2 iki 14 dienų. Nors žmonės dažniausiai būna užkrečiami, kai pasireiškia simptomai, įtariama, kad kai kurie žmonės gali perduoti virusą dar iki simptomų atsiradimo. 

 

  • sveikatos priežiūros darbuotojai, teikiantys medicinos pagalba sergantiesiems COVID-19; 
  • šeimos nariai ir kiti asmenys, artimai bendraujantys su užsikrėtusiais ar sergančiais žmonėmis.

Įtariama, kad infekcija yra pavojingesnė vyresnio amžiaus asmenims bei sergantiesiems lėtinėmis ligomis.

Rankų plovimas yra svarbiausia profilaktinė priemonė, norint išvengti susirgimo. Rankas reikėtų plauti dažnai ir kruopščiai su vandeniu ir muilu bent 20 sekundžių. Jei muilo ir vandens nėra, taip pat galima naudoti alkoholio pagrindu pagamintą rankų antiseptiką su ne mažiau kaip 60 proc. alkoholio. Virusas į organizmą gali patekti per akis, nosį ir burną, todėl nerekomenduojama liesti veidą nenuplautomis rankomis.

(Informacija atnaujinta 2020-03-25)

Visi keliautojai, šiuo laikotarpiu sugrįžę iš bet kurios užsienio valstybės, turi registruotis, užpildydami Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) interneto svetainėje pateikiamą anketą, 14 dienų privalo izoliuotis ir sekti savo sveikatos būklę. Per šias 14-lika dienų būtina vengti socialinių kontaktų. Už taisyklių nesilaikymą gresia baudžiamoji atsakomybė. 

Tuo laikotarpiu darbdavių prašoma suteikti galimybes žmonėms dirbti namuose nuotoliniu būdu. Jei to nepavyksta padaryti, tuomet žmogus turi kreiptis į savo šeimos gydytoją dėl nedarbingumo išdavimo. Svarbu, kad prieš kreipdamasis į šeimos gydytoją žmogus privalo užpildyti formą (anketą), patalpintą Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) interneto svetainėje, adresu http://nvsc.lrv.lt/covid-19.

Be to, laikinai, kol baigsis COVID-19 plitimo grėsmė, izoliavimosi laikotarpiui nedarbingumo pažymėjimas išduodamas nuotoliniu būdu. Tai reiškia, kad žmogui niekur vykti iš namų nereikia, taip nekeliant viruso platinimo grėsmės aplinkiniams, tiesiog užteka paskambinti šeimos gydytojui.

Tuo atveju, jei sveikatos stebėjimo metu išsivysto ligos simptomai (karščiavimas, kosulys, apsunkintas kvėpavimas), nedelsiant skambinti telefonu 1808 (visą parą visoje Lietuvoje, nemokamai), pranešti apie susirgimo aplinkybes ir vykdyti medikų nurodymus. 

Jei per dvi savaites ligos simptomai neišsivysto, žmogus laikomas sveiku, tačiau ir toliau privalo laikytis karantino sąlygų bei Valstybės viešai pateikiamų nurodymų, sekti naujienas.

Jei asmuo grįžo iš paveiktos teritorijos, jis turėtų:

 1. užsiregistruoti, užpildydamas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) interneto svetainėje pateikiamą anketą.

 2. saviizoliuotis:

  • nepalikti izoliavimosi vietos 14 d. nuo paskutinės rizikos užsikrėsti dienos (paskutinės buvimo teritorijose, kur vyksta COVID-19 plitimas visuomenėje, dienos);
  • nesilankyti viešose vietose, pvz., mokykloje, universitete, parduotuvėse, masinio susibūrimo vietose ir kt.;
  • dirbti nuotoliniu būdu arba kreiptis į šeimos gydytoją dėl nedarbingumo nuotoliniu būdu;
  • visą izoliavimosi laiką nepriimti svečių namuose;
  • kasdien matuoti kūno temperatūrą, stebėti sveikatą ir pranešti jums skambinančiam visuomenės sveikatos specialistui apie atsiradusius sveikatos pokyčius (apie bent vieną iš naujai atsiradusių simptomų: karščiavimą, kosulį, apsunkintą kvėpavimą (dusulį));
  • jei įmanoma, maistu ir kitais būtinaisiais poreikiais pasirūpina šeimos nariai ar draugai, kuriems nėra taikomos izoliavimo priemonės. Jei nėra tokios galimybės, rekomenduojama maistą ar priemones užsakyti į namus;
  • jei reikia pratęsti jums paskirtus vaistus, kreipkitės į šeimos gydytoją nuotoliniu būdu;
  • jei buvote suplanavę vizitus pas gydytojus specialistus, odontologus, perkelkite vizito datą ne anksčiau kaip po 14 dienų. 

Profesorės patarimus, kaip palaikyti gerą psichologinę savijautą saviizoliacijos laikotarpiu, skaitykite čia.

Simptomai yra panašūs į gripą – karščiavimas, kosulys, dusulys ir kiti kvėpavimo sutrikimai. Sunkesniais atvejais sukelia plaučių uždegimą, sepsį ir septinį šoką, inkstų nepakankamumą ar mirtį.

Sezoninio gripo vakcina neapsaugo nuo koronaviruso sukeltos infekcijos.

 

Vaistų nuo koronaviruso kol kas nėra, tad gyventojus raginame būti atsargiems ir nepakliūti į sukčių pinkles. Daugiau informacijos čia

 

 

Tikslus inkubacinis laikas nėra nustatytas (kiekvieno žmogaus organizmas reaguoja skirtingai), tačiau yra laikoma, kad jei per dvi savaites (14 dienų) nuo galimo užsikrėtimo momento ligos simptomai nepasireiškė, vadinasi asmuo yra sveikas.

Nuo COVID-19 specifinio gydymo kol kas nėra, nors  vyksta vaistų derinių, skiriamų ligoniams gydyti, stebėjimai, kuriama ir vakcina. Gydant infekuotus žmones, taikomas simptominis gydymas nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo, taikoma deguonies terapija, esant kvėpavimo nepakankamumui pacientui daroma dirbtinė plaučių ventiliacija. Taip pat gydomos lydinčiosios ligos ir komplikacijos. Kadangi virusas naujas, manoma, kad ligos trukmė priklauso nuo jos sunkumo. Kaip ir kitų respiracinių virusinių infekcijų metu, viruso išskyrimas sveikstant palaipsniui baigiasi. Pasveikę žmonės išleidžiami namo. Taip pat ir žmonės, kuriems taikomas izoliavimasis namuose: jei per dvi savaites nuo paskutinės žmogaus buvimo paveiktoje teritorijoje ar sąlyčio su COVID-19 sergančiu asmeniu dienos jam neišryškėja ligos simptomai, jis laikomas sveiku ir jam nėra taikomi jokie apribojimai.

Vaistų nuo koronaviruso kol kas nėra, tad gyventojus raginame būti atsargiems ir nepakliūti į sukčių pinkles. Daugiau informacijos čia

 

Operacijų vadovo sprendimą dėl asmens apsaugos priemonių naudojimo viešose vietose rasite čia.

----------

Medicininių kaukių dėvėjimas yra viena iš kvėpavimo takų infekcijų, tarp jų ir naujojo koronaviruso (SARS-CoV-2) prevencijos priemonių viruso paveiktose teritorijose. Tačiau vien tik kaukės dėvėjimas nesuteikia visiškos apsaugos, todėl ji turi būti naudojama kartu su kitomis prevencijos priemonėmis: rankų higiena, kosėjimo ir čiaudėjimo etiketu. 

Medicininių kaukių dėvėjimas, kuomet nėra indikacijų,  sukelia klaidingą saugumo jausmą, kuomet gali būti pamirštos kitos svarbios prevencijos priemonės, tokios kaip rankų higiena. Be to, netaisyklingas kaukių dėvėjimas gali sumažinti jos veiksmingumą.

Medicinines kaukes rekomenduojama užsidėti pasireiškus kvėpavimo takų infekcijos simptomams. Jos kosint ar čiaudint sulaiko kvėpavimo takų sekretus ir gali apsaugoti šalia esančius žmones nuo galimo užsikrėtimo. Jei sergantis asmuo medicininės kaukės dėvėti negali, kaukę rekomenduojama dėvėti jį slaugantiems asmenims.

Jei medicininės kaukės yra dėvimos, patarimai kaip tinkamai jas naudoti:

  • Kaukę reikia užsidėti kruopščiai, kad pilnai dengtų burną ir nosį ir surišti taip, kad tarp kaukės ir veido būtų kuo mažiau tarpų;
  • Dėvėdami kaukę, nelieskite jos rankomis;
  • Nusiimdami kaukę nelieskite rankomis pačios kaukės, tik raštelius;
  • Nusiėmus kaukę arba ją palietus, nusiplaukite rankas;
  • Pakeiskite kaukę nauja kuomet dėvima tampa drėgna;
  • Vienkartinių kaukių pakartotinai nenaudokite;
  • Panaudotas vienkartines kaukes po kiekvieno naudojimo išmeskite.

Jei veido kaukė (chirurginė kaukė) yra dėvima, svarbi teisinga jos padėtis ant veido. Ją sureguliuoti (pritaikyti) metaliniu nosies spaustuku, kad būtų pasiektas tinkamas pritaikymas.

Kosėti ir čiaudėti privalome prisidengti nosį ir burną servetėle, jei jos neturime - sulenkta alkūne.

Įprastos medicininės kaukės rekomenduojamos naudoti asmenims, kurie kosėja ir čiaudi, kad sulaikytų kvėpavimo takų sekretus, lašelius. Šios kaukės nesulaiko viruso ir kartu neapsaugo nuo užsikrėtimo virusu, jei yra artimas kontaktas (vienas metras ir mažiau). Nuo virusų efektyviau apsaugo tik aukšto filtravimo kaukės (respiratoriai).

Aukšto filtravimo kaukės (respiratoriai) yra skirtos medicinos darbuotojams, kurie itin artimai kontaktuoja su sergančiais asmenimis ir jų išskiriamais biologiniais skysčiais. Paprastai jomis prekiauja specialią medicinos įrangą tiekiančios įmonės.

Aukšto filtravimo kaukės labai glaudžiai prigula prie veido, turi specialų filtrą (dviejų rūšių – tankesnį ir retesnį). Medicininė kaukė yra pagaminta iš specialaus popieriaus, skirto mechaniškai sulaikyti kvėpavimo takų sekreto lašelius.

Rekomenduojama dėvėti kaukes viešose vietose. Daugiau informacijos čia

Rekomenduojama laikytis standartinių infekcinių ligų plitimą mažinančių priemonių: dažnai plauti rankas su šiltu vandeniu ir muilu, laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo (į alkūnės linkį ar naudotis vienkartine servetėle, kurią panaudojus vieną kartą reikia išmesti), esant galimybei vengti artimo sąlyčio (išlaikyti bent dviejų metrų atstumą) su visais, kam yra pasireiškę kvėpavimo takų ligos simptomai, pavyzdžiui, kosulys, čiaudulys. Taip pat rekomenduojama neliesti burnos, akių, nosies rankomis, ypač neplautomis. 

Nesant galimybės rankų nusiplauti, rekomenduojama dezinfekuoti rankas rankų dezinfekciniu skysčiu, reguliariai dezinfekuoti paviršius, kuriuos dažniausiai liečia klientai – prekystalius, durų rankenas, kortelių skaitytuvus ir kt. 

Nuolat dėvėti medicininių kaukių nėra rekomenduojama sveikiems asmenims. Nėra įrodymų, kad tai būtų efektyvu išvengiant infekcinių ligų, įskaitant COVID-19. Medicinines kaukes rekomenduojama dėvėti žmonėms, kuriems jau yra pasireiškę kvėpavimo takų infekcijos simptomai, tokie kaip kosulys, sloga, čiaudulys. Respiratoriai yra rekomenduojami tais atvejais, kai yra teikiamos paslaugos ligoniams, galimai sergančiais COVID-19 sukelta infekcija.

Taip pat rekomenduojame susipažinti su operacijų vadovo sprendimais, reglamentuojančiais tokio pobūdžio veiklas:

Pirmiausia patariame sekti SAM naujienas, kuriose pateikiama aktuali informacija:

 

Nėščiosios

Ar nėščiosios yra imlesnės infekcijai, ar jos turi didesnę sunkios ligos riziką, ar sergamumas ir mirtingumas užsikrėtus koronavirusu didesni nėščiųjų grupėje lyginant su bendrąja populiacija?

Patvirtintų patikimų tyrimų apie didesnį nėščių moterų imlumą COVID-19 kol kas nėra. Nėštumo metu organizme vyksta imunologiniai ir fiziologiniai pokyčiai, kurie gali padidinti nėščiųjų imlumą virusinėms kvėpavimo takų infekcijoms, taip pat ir COVID-19. Remiantis kitų su koronavirusu susijusių infekcijų (sunkaus ūmaus respiracinio sindromo (SŪRS) ir Artimųjų Rytų respiracinio sindromo (MERS) ir kitų virusinių kvėpavimo takų infekcijų, tokių kaip gripas, pavyzdžiais, nėščiosios gali turėti didesnę riziką sirgti sunkia ligos forma, sergamumas ir mirtingumas nėščiųjų grupėje gali būti didesnis lyginant su bendrąja populiacija. Siekiant išvengti bet kokios virusinės infekcijos, nėščiosioms rekomenduojama dažnai plauti rankas ir vengti kontakto su sergančiais žmonėmis.

Ar koronavirusu užsikrėtusios moterys turi didesnę nėštumo komplikacijų riziką?

Duomenų apie nėštumo komplikacijas moterims, užsikrėtusioms koronavirusu, nėra. Kitos koronavirusų sukeltos infekcijos (SŪRS, MERS) siejamos su persileidimu ir vaisiaus žūtimi. Karščiavimas pirmame nėštumo trečdalyje gali padidinti tam tikrų apsigimimų riziką. 

Ar nėščios sveikatos priežiūros darbuotojos turi didesnę nėštumo komplikacijų riziką, jei teikia pagalbą COVID-19 sergantiems pacientams?

Nėščios sveikatos priežiūros darbuotojos turėtų laikytis bendrų taisyklių, skirtų sveikatos priežiūros darbuotojams, kurie teikia pagalbą COVID-19 sergantiems pacientams. Nustatytų taisyklių laikymasis yra svarbs visų sveikatos priežiūros darbuotojų apsaugai. Informacija apie COVID-19 nėštumo metu ribota; jei yra galimybė (pakankamas personalo kiekis), įstaigos gali apsvarstyti nėščių sveikatos priežiūros darbuotojų kontakto su įtariamais ir patvirtintais COVID-19 atvejais ribojimą.

Perdavimas nėštumo ar gimdymo metu

Ar nėščiosios, užsikrėtusios koronavirusu, gali perduoti virusą vaisiui ar naujagimiui (vertikali transmisija)?

Manoma, kad dažniausiai COVID-19 sukeliantis virusas perduodamas artimo sąlyčio su sergančiuoju koronavirusine infekcija metu per orą su kvėpavimo takų sekretų lašeliais. Ar nėščioji gali perduoti virusą savo vaisiui ar naujagimiui vertikalios transmisijos būdu (prieš, per ar po gimdymo), vis dar nėra žinoma. Tačiau keliuose nedideliuose naujagimių, gimusių COVID-19 sergančioms moterims, tyrimuose, nei vienam naujagimiui COVID-19 nustatyta nebuvo. Be to, ištyrus vaisiaus vandenis ir motinos pieną virusas neaptiktas. Vertikali transmisija taip pat nenustatyta ir kitų koronavirusinių infekcijų (MERS, SŪRS) atvejais.

Specialistams patariama, kaip prižiūrėti nėščiąsias ir gimdyves su įtariama arba patvirtinta koronaviruso infekcija.

Informacija pateikiama straipsnyje, čia.

Naujagimiai

Ar naujagimiai, gimę moterims nėštumo metu sirgusioms COVID-19, turi didesnę komplikacijų riziką?

Literatūroje aprašyti moterų, nėštumo metu sirgusių COVID-19, klinikiniai atvejai, kai buvo naujagimių komplikacijų (pavyzdžiui, priešlaikinis gimdymas). Vis dėlto, nėra visiškai aišku, ar šios komplikacijos susijusios su motinos infekcija, ar nulemtos kitų veiksnių, taigi komplikacijų naujagimiui rizika nėra iki galo aiški. Kadangi duomenys apie COVID-19 nėštumo metu riboti, galima remtis duomenimis apie kitų virusinių kvėpavimo takų infekcijų sukeliamas komplikacijas. Pavyzdžiui, gripas ar kitos virusinės kvėpavimo takų infekcijos, siejamos su priešlaikiniu gimdymu ir mažo svorio naujagimio gimimu. Be to, peršalimas ar gripas su karščiavimu pirmame nėštumo trečdalyje gali padidinti tam tikrų apsigimimų riziką. Moterys, sirgusios kitomis koronavirusinėmis infekcijomis (SŪRS, MERS) nėštumo metu, taip pat gimdė prieš laiką ir/ar mažo svorio naujagimius.

Ar yra rizika, kad COVID-19 nėštumo metu ar naujagimystėje, turės ilgalaikį poveikį naujagimio sveikatai ir vystymuisi?

Šiuo metu informacijos apie tolimąsias komplikacijas naujagimiams, sirgusiems COVID-19 ar gimusiems moterims, sirgusioms COVID-19, nėra. Neišnešiotumas ir mažas gimimo svoris siejami su ilgalaikiu poveikiu naujagimio sveikatai.

Perdavimas per motinos pieną

Ar moters sirgimas COVID-19 žindymo metu siejamas su rizika žindomam naujagimiui?

Koronavirusas perduodamas nuo žmogaus žmogui artimo sąlyčio metu, tai dažniausiai vyksta per orą su kvėpavimo takų sekretų lašeliais, kuriuos žmonės išskiria į aplinką čiaudėdami, kosėdami ar iškvėpdami.

Atliktuose nedidelės imties tyrimuose, COVID-19 sergančių moterų piene viruso nustatyta nebuvo. Informacijos, ar virusas gali būti perduodamas su motinos pienu naujagimiui, nėra.

Atliktuose nedidelės imties tyrimuose, SARS sergančių motinų piene viruso aptikta nebuvo, tačiau bent viename mėginyje antikūniai prieš SARS sukeliantį koronavirusą buvo rasti.

Informacijos šaltinis:
Centers for Disease Control and Prevention (CDC). Frequently Asked Questions and Answers: Coronavirus Disease 2019 (COVID-19) and Pregnancy. Prieiga per: https://www.cdc.gov/coronavirus/2019-ncov/specific-groups/pregnancy-faq.html. Vertė gyd. rez. Miglė Semėnaitė

Šios rekomendacijos skirtos moterims, kurioms įtariama arba patvirtinta koronaviruso liga (COVID-19), ir kurios šiuo metu maitina krūtimi. Rekomendacijos yra pagrįstos tiek, kiek šiuo metu yra žinoma apie COVID-19  ir kitus virusus, sukeliančius kvėpavimo takų infekcijas. Gavus papildomos informacijos, šios rekomenacijos bus atnaujintos.

Ar COVID-19 perduodamas per motinos pieną?

Nors apie COVID-19 plitimą informacijos trūksta, manoma, kad koronavirusas perduodamas nuo žmogaus žmogui artimo sąlyčio metu. Tai dažniausiai vyksta per orą su kvėpavimo takų sekretų lašeliais, kuriuos žmonės išskiria į aplinką čiaudėdami, kosėdami ar iškvėpdami, panašiai kaip plinta gripas ir kiti virusinių kvėpavimo takų infekcijų sukėlėjai. Atliktuose nedidelės imties tyrimuose, COVID-19 sergančių moterų piene viruso nustatyta nebuvo. Informacijos, ar virusas gali būti perduodamas su motinos pienu naujagimiui, nėra.
 

Kokios yra žindymo krūtimi rekomendacijos esant kitoms virusinėms kvėpavimo takų infekcijoms?
Motinos pienas apsaugo kūdikį nuo daugelio ligų. Yra tik retos išimtys, kai nerekomenduojama maitinti krūtimi ar motinos pienu. Rekomendacijų, kaip maitinti krūtimi, kai užsikrečiama tokiais virusais kaip SARS-CoV ar MERS-CoV, nėra.
Motinai, sergančiai gripu, po gimdymo rekomenduojama tęsti kūdikio maitinimą krūtimi arba maitinti naujagimį savo pienu, tačiau kartu reikia imtis ir visų atsargumo priemonių, siekiant išvengti viruso perdavimo kūdikiui.
 

Kokios yra rekomendacijos motinoms, kurioms patvirtinta arba įtariama Koronaviruso liga, ir kurios šiuo metu maitina krūtimi?

Geriausias būdas maitinti kūdikį – žindyti krūtimi. Tačiau nesant patikimų duomenų apie COVID-19, kaip pradėti ar tęsti žindymą, turėtų nuspręsti motina, pasitarusi su savo šeima ir sveikatos priežiūros specialistais. Motina, kuriai patvirtintas COVID-19, arba yra kvėpavimo takų infekcijos simptomų, turėtų imtis visų įmanomų atsargumo priemonių, kad neužkrėstų savo naujagimio virusu. Būtina nusiplauti rankas prieš liečiant kūdikį ir, jei įmanoma, dėvėti veido kaukę žindant krūtimi. Jei motinos pienas melžiamas rankomis arba elektrine krūties pompa, motina turėtų nusiplauti rankas prieš liesdama pompos ar buteliuko dalis ir laikytis pompos valymo rekomendacijų po kiekvieno naudojimo. Jei įmanoma, apsvarstykite galimybę, kad Jūsų pienu kūdikį pamaitintų kitas patikimas asmuo.

Informacijos šaltinis:
Centers for Disease Control and Prevention (CDC). Interim Guidance on Breastfeeding for a Mother Confirmed or Under Investigation For COVID-19. Prieiga per: https://www.cdc.gov/coronavirus/2019-ncov/specific-groups/pregnancy-guidance-breastfeeding.html. Vertė gyd. rez. Eglė Jalinskienė

Asmeninei higienai tinka dezinfekciniai skysčiai, servetėlės, geliai, kuriuose alkoholio koncentracija yra ne mažesnė kaip 60 proc.

Patalpų, kuriose gyveno, dirbo, lankėsi COVID-19 sergantis žmogus, aplinkos valymui ir dezinfekavimui rekomenduojamos koronavirusą veikiančios medžiagos – 0,1 proc. natrio hipochloritas (skiedimas santykiu 1:50, jei naudojamas buitinis baliklis, kurio pradinė koncentracija yra 5 proc.) arba 70 proc. koncentracijos etanolis. 

Gyventojams rekomenduojama vengti atsiskaitinėti grynaisiais pinigais, o rinktis elektronines atsiskaitymo priemones (banko korteles, elektroninę bankininkystę). Jeigu visgi atsiskaitoma banknotais ir monetomis, būtina kuo dažniau plautis rankas, neliesti veido neplautomis rankomis. Tokiu atveju, kai atsiskaitant tenka rankiniu būdu suvesti PIN kodus, taip pat būtina iškart atsakingai pasirūpinti rankų higiena.

Paskelbus karantiną, nuo kovo 16 d. iki kovo 30 d.,  galioja visų atviruose ir uždaruose erdvėse organizuojamų renginių bei susibūrimų draudimas.

Siuntų gabenimas iš paveiktų teritorijų nėra draudžiamas, šiuo metu nėra įrodymų, kad virusas gali būti perduodamas per ilgą nuotolį siunčiamas siuntas. Visgi, rekomenduojame išpakavus siuntinį kruopščiai nusiplauti rankas, o išorinę pakuotę išmesti.

Dabartiniai tyrimai sieja COVID-19 su tam tikrais šikšnosparnių tipais, tačiau neatmetama galimybė, kad infekcijos šaltinis galėjo būti ir kiti gyvūnai. Nėra įrodymų, kad tokie naminiai gyvūnai kaip šunys ar katės gali tapti naujojo koronaviruso šaltiniu, tačiau kontaktuojant su gyvūnais rekomenduojama laikytis bendrų higienos principų. 

Pagal  Vyriausybės nutarimą dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo, vairuotojams, ekipažų ir įgulų nariams, kurie dirba tarptautinius komercinius krovinių vežimus vykdančiose Lietuvos įmonėse ar vykdo tarptautinius komercinius krovinių vežimus visų rūšių transporto priemonėmis ir neturi COVID-19 (koronavirusinės infekcijos) simptomų, rekomenduojama 14 dienų saviizoliacija.

Dar svarbu vadovautis operacijų vadovo sprendimu dėl nurodymų tarptautinius komercinius krovinių vežimus vykdančioms įstaigoms (2020-03-19)

Taip pat daugiau informacijos rasite polapyje "Informacija visuomenei" skiltyje "Rekomendacijos".


Darbo metu rekomenduojama:

  • vengti kontakto su sergančiais asmenimis, ypač su tais, kuriems pasireiškė respiraciniai simptomai (kosulys, dusulys ir t. t.);
  • vengti artimo kontakto su kitais asmenimis paveiktose teritorijose;
  • laikytis rankų higienos – plauti su muilu ir vandeniu, įtrinti dezinfekuojančiais skysčiais;
  • vartoti saugų maistą ir vandenį. 


Automobilių kabinų / gyvenamųjų patalpų valymui rekomenduojamas aplinkos valymas, naudojant vandenį, buitinius ploviklius bei įprastas dezinfekcijos priemones. 

Nuo kovo 17 d. įsigalioja operacijų vadovo sprendimas dėl tepinėlių iš paciento paėmimo mobiliuose punktuose. Apie juos plačiau galite paskaityti čia.

Kovo 16 d. atnaujinta, kad žmonės, grįžę iš bet kurios užsienio valstybės, o ne tik iš konkrečių, kaip iki šiol, laikomi galimai užsikrėtusiais, jei jiems pasireiškia bent vienas ūmiai kvėpavimo takų infekcijai būdingas simptomas. Tai yra, jei staiga prasidėjo karščiavimas, kosulys ar apsunkintas kvėpavimas.

Kovo 10 d. atnaujinta, kokioms sąlygoms esant žmogus tiriamas dėl koronaviruso infekcijos. Anksčiau galiojusios sąlygos, kad žmogus keliavo paveiktose teritorijose (http://sam.lrv.lt/koronavirusas) ar turėjo sąlytį su tikėtu ar patvirtintu COVID-19 atveju, papildomos sąlyga, jog galimai sergančiu žmogus laikomas ir tada, kai jam pasireiškia sunki ūmi kvėpavimo takų infekcija (staiga prasideda karščiavimas, kosulys, apsunkintas kvėpavimas) ir jam reikalinga hospitalizacija, tačiau nenustatoma šių simptomų priežastis. Paprastai tariant, atmetamos visos kitos galimos diagnozės, visi kiti galimi susirgimai.

Profilaktiškai tokie tyrimai gyventojams neatliekami, nes tam nėra pagrindo.

Lietuvoje yra aktyvuoti visų institucijų, dalyvaujančių valdant koronaviruso infekcijos plitimo riziką – Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) ir jai pavaldžių įstaigų, kitų ministerijų, gydymo įstaigų – ekstremalių situacijų operacijų centrai. Tai reiškia, kad specialistai pasirengę į galimą krizinę situaciją reaguoti nedelsiant.


5 ligoninės yra parengtos priimti tirti ir gydyti pacientus su COVID-19:

  • Vilniaus universiteto Santaros klinikų Infekcinių ligų centras ir Vaikų ligoninė,
  • Kauno klinikinė ligoninė,
  • Klaipėdos universitetinė ligoninė,
  • Respublikinė Panevėžio ligoninė
  • Respublikinė Šiaulių ligoninė.


Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija turi visus reikiamus reagentus, kad galėtų nedelsiant atlikti mėginių tyrimus dėl galimos COVID-19 infekcijos. Tyrimo atsakymas gaunamas per 6-8 valandas.


SAM ir medikai atkreipia Lietuvos gyventojų dėmesį, kad šiuo metu šalyje yra gripo bei kitų kvėpavimo takų susirgimų sezonas, tad COVID-19 simptomai yra identiški kitų sezoninių virusų sukeliamiems negalavimams – aukšta temperatūra, sloga, kosulys, sąnarių ir raumenų skausmas ir pan. Tad jei juos pajutote, tačiau nebuvote paveiktuose regionuose (http://sam.lrv.lt/koronavirusas), nebendravote su žmonėmis, kuriems patvirtinta koronaviruso infekcija, kreipkitės į savo šeimos gydytoją – pagrindo įtarti COVID-19 nėra. 

Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija informuoja, kad tam tikrų asmens duomenų tvarkymas, susijęs su esama situacija dėl koronaviruso (COVID-19), yra suderinamas su Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu (toliau – BDAR).

Tai informacija, aktuali darbdaviams, ugdymo įstaigoms ir kitoms viešojo ir privataus sektoriaus organizacijoms.

Kokius asmens duomenis galima tvarkyti?

Siekiant užtikrinti, kad asmens duomenų tvarkymas nepažeistų BDAR įtvirtinto duomenų kiekio mažinimo principo, būtų galima tvarkyti vidinius asmens duomenų rinkinius apie darbuotojus, mokinius ar pan., įtraukiant tokią informaciją:

  • Ar asmuo buvo išvykęs į „rizikos valstybę“?
  • Ar asmuo kontaktavo su asmeniu, išvykusiu į „rizikos valstybę“, ar sergančiu COVID-19?
  • Ar asmuo yra namuose dėl karantino (nenurodant priežasties) ir karantino laikotarpis?
  • Ar asmuo serga (nenurodant konkrečios ligos ar kitokios priežasties)?

Informuojame, kad darbdavys ar kitas duomenų valdytojas turi teisę teirautis savo darbuotojų ar lankytojų apie tai, ar jiems yra pasireiškusių COVID-19 viruso simptomų, ar yra nustatyta COVID-19 diagnozė. Ši informacija yra svarbi darbdaviui vertinant, ar reikalinga imtis papildomų apsaugos priemonių – įpareigoti kartu dirbusius ar su sergančiu (turinčiu simptomus) asmeniu kontaktavusius darbuotojus laikytis karantino, sudaryti sąlygas nuotoliniam darbui ar sveikatos tikrinimui ir pan. Tačiau pabrėžtina, kad teisė gauti minėtą informaciją nereiškia, kad darbdaviai ar kiti duomenų valdytojai gali gautą informaciją dokumentuoti ar sudaryti atitinkamas duomenų rinkmenas.

Darbdaviai taip pat gali tvarkyti tokius su darbuotoju susijusius asmens duomenis kaip darbo nuotoliniu būdu pasirinkimo faktas ir kiti darbuotojo darbui taikomi apribojimai.

 

Ar tvarkomus sąrašus (kitus asmens duomenis) galima atskleisti valstybės įstaigoms visuomenės sveikatos užtikrinimo tikslu?

Net ir esant pandeminei situacijai asmens duomenų apsaugos nevertėtų pamiršti. Bet kokie darbdavių ar kitų duomenų valdytojų tvarkomi asmens duomenys valstybės institucijoms visuomenės sveikatos užtikrinimo tikslu turi būti teikiami laikantis BDAR reikalavimų.

Atkreipiame dėmesį, kad prašymai pateikti asmens duomenis turi būti vertinami kiekvienu konkrečiu atveju atskirai, pavyzdžiui, tais atvejais, kai prašoma pateikti statistiką, duomenų valdytojas (duomenų tvarkytojas) neturėtų teikti konkretų duomenų subjektą identifikuojančių duomenų.

Rekomenduojame kiekvieną asmens duomenų teikimo atvejį dokumentuoti, siekiant vėliau užtikrinti atskaitomybės principo įgyvendinimą.

 

Ar valstybės institucijų siunčiami pranešimai yra tiesioginė rinkodara?

Ne. Informacinių pranešimų ir priminimų apie galimas grėsmes, vengtinas zonas, būtinas apsaugos priemones ar kitus būtinus atlikti veiksmus siuntimas išvykusiems į užsienio valstybes, grįžtantiems ar neseniai grįžusiems ar kitiems asmenims, taip pat svarbių susijusių informacinių pranešimų siuntimas Lietuvos gyventojams ar joje besilankantiems asmenims nėra laikytinas tiesiogine rinkodara.

 

Kokių veiksmų reikėtų vengti?

Jei yra nustatytos visuotinės priemonės esamai situacijai valdyti, pavyzdžiui, komandiruočių ir susitikimų ribojimas, renginių atšaukimas, tam tikrų higienos reikalavimų užtikrinimas, duomenų valdytojai neturėtų dėl to pažeisti savo darbuotojų ar kitų duomenų subjektų teisės į asmens duomenų apsaugą, pavyzdžiui, neturėtų reikalauti pateikti asmens duomenis, nebūtinus nustatytos tvarkos vykdymui užtikrinti.

Svarbu pabrėžti, kad duomenų valdytojai turėtų susilaikyti nuo darbuotojų ar lankytojų temperatūros rodmenų, medicininių pažymų ar kt. rinkimo. Tai negali būti laikoma darbdavio pareiga.

Duomenų valdytojas turėtų imtis aktyvių veiksmų, informuojant duomenų subjektus apie simptomus, galimas rizikas, jų valdymo būdus, taikytinas priemones, galimybes dirbti nuotoliniu būdu, darbuotojų pareigą informuoti apie pasireiškusius COVID-19 ar panašius simptomus ir kt.

 

Kur galite gauti papildomos informacijos?

Rekomenduojame kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Lietuvos Respublikos sveikatos ministeriją dėl informacijos apie kitas darbdavių pareigas, kylančias dėl paskelbtos pandemijos.

Taip pat informuojame, kad Europos duomenų apsaugos valdyba (toliau – EDAV) dėl asmens duomenų tvarkymo, plintant COVID-19 virusui, pateiks atskirą pranešimą. EDAV naujienos pasiekiamos šiuo adresu: https://edpb.europa.eu/.

 

Šią informaciją paruošė Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija.

Paskutinė atnaujinimo data: 2020-03-13