Pirmą kartą išleistas leidinys „Sužalojimai ir apsinuodijimai Lietuvoje 2015 m.“

Data

2017 01 11

Įvertinimas
0
Ekstremalus ivykiai.jpg

Sužalojimai ir apsinuodijimai, dažnai vadinami „traumų“ vardu, yra labai svarbi, dažniausiai išvengiama visuomenės sveikatos problema. Nors jau dešimt metų mirtingumas dėl išorinių priežasčių (t.y. sužalojimų ir apsinuodijimų) Lietuvoje mažėja, tačiau Lietuva kartu su kitomis Baltijos valstybėmis tebepirmauja Europos Sąjungoje pagal mirtingumą nuo traumų.

 

Higienos instituto Sveikatos informacijos centras išleido sveikatos statistikos leidinį „Sužalojimai ir apsinuodijimai Lietuvoje 2015 m.“. Šis leidinys parengtas naudojantis Traumų ir nelaimingų atsitikimų stebėsenos informacinės sistemos duomenimis, kurie gaunami iš Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Higienos instituto Mirties atvejų ir jų priežasčių valstybės registro, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos bei Valstybinės socialinio draudimo fondo valdybos (SODRA) prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

 

Pirmą kartą buvo pabandyta suskaičiuoti dėl sužalojimų ir apsinuodijimų patiriamą ekonominę žalą. Tai nėra lengvas uždavinys, nes ne visas išlaidas bei nuostolius įmanoma įvertinti. Todėl buvo suskaičiuotos tik išlaidos traumų gydymui stacionare ir ambulatorinėje grandyje, greitajai medicinos pagalbai ir skubiam gelbėjimui, laikinajam nedarbingumui apmokėti. Į gydymo išlaidas nebuvo įskaičiuotos išlaidos pirminei sveikatos priežiūrai dėl traumų, vaistams ir medicinos priemonėms, darbdavių išlaidos laikinajam nedarbingumui dėl traumų apmokėti, išlaidos ilgalaikėms traumų pasekmėms, tokioms kaip neįgalumas, apmokėti, prarastų gyvenimo metų dėl per ankstyvos mirties kaina, materialiniai traumų nuostoliai.

 

2015 m. sužalojimų ir apsinuodijimų gydymui buvo išleista virš 70 mln. eurų, iš jų 46,8 mln. eurų skirta stacionariniam gydimui, 17,3 mln. eurų – ambulatoriniam gydymui, 6,6 mln. eurų – greitajai medicinos pagalbai ir skubiam gelbėjimui (1 lentelė). Beveik 29 mln. eurų SODRA išleido laikinajam nedarbingumui dėl traumų apmokėti. Net neįvertinus visų išlaidų, 2015 m. traumos padarė mažiausiai 100 mln. eurų žalą valstybės ekonomikai.

 

1 lentelė. Išlaidos sužalojimų ir apsinuodijimų gydymui bei laikinajam nedarbingumui 2015 m. 

Išlaidų rūšis

Išlaidų suma (tūkst. eurų)

Išlaidos gydymui ir laikinajam nedarbingumui,

  iš jų:

99 609,1

išlaidos gydymui,

        iš jų:

70 652,9

     stacionarinis gydymas

46 758,0

     ambulatorinis gydymas

17 292,3

     greitosios medicinos pagalbos ir skubaus gelbėjimo paslaugos

6 602,6

SODROS išlaidos laikinajam nedarbingumui apmokėti

28 956,2

 

„2015 m. stacionaruose iš viso užfiksuoti beveik 47 tūkst. gydymo dėl sužalojimų ir apsinuodijimų epizodai. Vienas epizodas tęsėsi vidutiniškai 11,5 dienos ir kainavo Privalomojo sveikatos draudimo fondui (toliau – PSDF) vidutiniškai 990 eurų. Stacionarų priėmimo-skubios pagalbos skyriuose dėl traumų buvo gydoma beveik 309 tūkst. ambulatorinių pacientų, vienas epizodas vidutiniškai kainavo PSDF 31 eurą“, - teigia Rita Gaidelytė, Higienos instituto Sveikatos informacijos centro Sveikatos statistikos skyriaus vadovė.

 

Tarp visų įvertintų išlaidų traumų gydymui, daugiausiai – 52,7 proc. – sudarė PSDF apmokamos išlaidos aktyviam gydymui stacionare (1 pav.), 13,6 proc. – PSDF apmokamos išlaidos ambulatorinėms paslaugoms stacionarų priėmimo-skubios pagalbos skyriuose, 10,4 proc. – PSDF apmokamos išlaidos kitoms specializuotoms ambulatorinėms paslaugoms. Pacientų ar kitų šaltinių (darbdavių, privataus draudimo ir pan.) apmokamos priemokos ir mokamos paslaugos sudarė vos 1,1 proc. visų gydymo išlaidų.

 

Stacionare daugiausiai buvo gydomi ligoniai, patyrę klubų ir kojų sužalojimus (30 proc. visų stacionaro ligonių, gydytų dėl traumų) bei pečių lanko ir rankų sužalojimus (22 proc.). Ambulatoriniai ligoniai, gydyti priėmimo-skubios pagalbos skyriuose, daugiausiai patyrė pečių lanko ir rankų sužalojimus (30 proc. visų ambulatorinių ligonių gydytų dėl traumų) bei klubų ir kojų sužalojimus (28 proc.). Daugiausiai pacientų susižeidė dėl nukritimų (net 52 proc. stacionaro ligonių ir 40 proc. ambulatorinių ligonių) ir dėl negyvų mechaninių jėgų poveikio (atitinkamai 9 proc. ir 20 proc.). Pagal traumos vietą didžiausią dalį sudarė traumos ir apsinuodijimai, patirti namuose – 34 proc. visų dėl traumų stacionare gydytų  ligonių ir 20 proc. ambulatorinių ligonių.

 

2015 m. buvo užfiksuota beveik 80 tūkst. laikinojo nedarbingumo dėl traumų atvejų, kurie truko 2 mln. 300 tūkst. dienų. Vienas laikinojo nedarbingumo atvejis vidutiniškai truko 29 dienas. 90 proc. laikinojo nedarbingumo atvejų sudarė traumos buityje ir 10 proc. – traumos darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo. Didžioji dalis laikinojo nedarbingumo pažymėjimų buvo išduota dėl klubų ir kojų sužalojimų – 41 proc., dėl rankų ir pečių juostos sužalojimų – 34 proc.

 

2015 m. 693 suaugusiesiems (18 m. ir vyresni) pirmą kartą buvo nustatytas 0-55 proc. darbingumo lygis (t.y. neįgalumas) dėl sužalojimų ir apsinuodijimų, 2 076 neįgalumas buvo nustatytas pakartotinai. Dažniausiai suaugusiems neįgalumas vertinant pirmą kartą nustatomas dėl galvos sužalojimų ir jų padarinių (26 proc. visų pirminio vertinimo atvejų) bei dėl klubų ir kojų sužalojimų ir jų padarinių (25 proc.). Neįgalumas dėl sužalojimų ir apsinuodijimų pirmą kartą buvo nustatytas 9 vaikams (0-17 m. amžiaus), pakartotinai vertinat – 11 vaikų.

 

Leidinį „Sužalojimai ir apsinuodijimai Lietuvoje 2015 m.“ galima rasti Higienos instituto interneto svetainėje www.hi.lt, skyrelyje „Leidiniai => „Sveikatos statistikos leidiniai“ arba atsisiųsti paspaudus šią nuorodą: goo.gl/ZvHGBb

 

Daugiau informacijos suteikti gali Higienos instituto Sveikatos informacijos centro Sveikatos statistikos skyriaus vadovė Rita Gaidelytė, tel. (8 5) 277 3303 arba el.paštu rita.gaidelyte@hi.lt