Palanki sveikatai pastatų renovacija

Data

2011 12 30

Įvertinimas
0
Palanki sveikatai pastatų renovacija
Palanki sveikatai pastatų renovacija
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos kartu su Pasaulio sveikatos organizacijos biuru Lietuvoje ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija organizavo seminarą-diskusiją ,,Renovacija ir sveikata: rekomendacijų pristatymas".
 
Rekomandacijos dėl renovacijos
 
[end_header]
Seminaras buvo skirtas savivaldybių visuomenės sveikatos biurų darbuotojams bei visuomenės sveikatos specialistams, gyvenamųjų namų savininkams, administratoriams, gyventojams, besidomintiems būsto renovacija. Taip pat įmonių bei savivaldybių darbuotojams, atsakingiems už būsto renovavimą. Seminaro dalyvius pasveikino Pasaulio sveikatos organizacijos biuro Lietuvoje vadovas Robertas Petkevičius, Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos departamento Visuomenės sveikatos priežiūros skyriaus vyr. specialistė Regina Burbienė, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro direktoriaus pavaduotoja Ingrida Zurlytė.
Robertas Petkevičius sveikindamas susirinkusius seminaro dalyvius sakė, kad būsto renovacijos tema yra ypač aktuali visai Rytų Europai. Būsto renovavimas – ne sveikatos specialistų problema, tačiau labai džiaugiuosi, kad į pastatų renovaciją atkreipiamas dėmesys ir sveikatos aspektu. Aplinkos ryšio su žmogaus sveikata projektai ir ateityje bus tęsiami, įvyks dar daug renginių. Sveikatos ministerijos Visuomenės sveikatos departamento atstovė Regina Burbienė kalbėjo, kad visuomenės sveikatos specialistams būsto renovacija turi būti priimtina ir sveikatos aspektu,  specialistų įgytos žinios ir priimti sprendimai suteiks galimybę žmonėms gyventi sveikatai saugioje aplinkoje.
Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros Konsultacijų ir informavimo skyriaus vedėjas Arūnas Ašvydis pristatinėdamas daugiabučių namų modernizavimo programos vykdymo eigą pažymėjo, kad  55 daugiabučius namus Lietuvoje skubiai reikia renovuoti. Daugiabučių atnaujinimo (modernizavimo) programa pradėta įgyvendinti 2005 metų pabaigoje. Naujos Programos taisyklės įsigaliojo 2011 metų vasario 6 d. Į jas įtrauktos tokios renovavimo sritys kaip šilumos punkto ir šiluminės sistemos atnaujinimas, ventiliacinių sistemų įrengimas, rūsių perdengimo, stogo keitimas ir šiltinimas, balkonų stiklinimas pagal paruoštą namo techninį projektą, naujų energijos šaltinių įrengimas (pvz. saulės baterijų šilumos siurbliai namo apšiltinimui), bendrojo naudojimo inžinerinės sistemos atnaujimas (suteikiama lengvatinė su 3 procentų palūkanomis paskola), namo lifto. Deja, lifto renovaciją  atliekama pačių namo gyventojų lėšomis (apie 100 000 litų). Pabrėžė ir tai, kad šiuo metu Lietuvoje individualių namų savininkai nedalyvauja būsto modernizavimo projekte. Lietuvos valstybė 100 procentų remia renovavimo projekto sudarymą, energinį sertifikavimą iki atnaujinimo, investicijų plano techninę priežiūrą, energinį sertifikavimą po atnaujinimo, taip pat socialiai remtinų žmonių būsto renovaciją.
 
Svečias iš Vokietijos, Šiluminės izoliacijos mokslų tyrimų instituto dr. Martin Spitzner kalbėdamas apie būsto renovacijos energijos taupymui praktikoje pritaikytas izoliacijos medžiagas pabrėžė, kad Vokietijoje naudojamos įvairios kokybiškos ir ilgalaikės šiltinimo medžiagos, o populiariausios infraraudonuosius spindulius sugerančios izoliacijos medžiagos.  Jos buvo pritaikytos ir renovuojant 1930 −1940 metų statybos namus Vokietijoje.  Jis pabrėžė, kad senus medinius pastatus reikia renovuoti tik tada, kada mediena visiškai yra sausa, nes priešingu atveju, namo sienos ir stogas pradės pelyti.  Dr. Martin Spitzner taip pat pažymėjo, kad žmonės labai didelę klaidą daro renovuojant tik dalį pastato, pvz. pakeičiant pastato tik langus ir neatliekant kitų renovacijos darbų. Pasak svečio, tinkamai pastatas  bus renovuotas tik tada, kada bus atlikta kompleksinė namo renovacija  (vienu metu turi būti renovuojamas pastato rūsys, sienos, langai, balkonai, ventiliacinė sistema). 
 
Seminaro-diskusijos metu Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro direktoriaus pavaduotoja Ingrida Zurlytė pristatė Pasaulio sveikatos organizacijos būsto ir šiluminės energijos poveikio žmogaus sveikatai tyrimo Europos regiono biuro eksperto Matthias Braubach atliktus analizės rezultatus. Pagal tyrimų rezultatus galima padaryti išvadą, kad yra labai glaudus ryšys tarp žmogaus sveikatos ir energetinių rodiklių, tokių kaip temperatūra, drėgmė, oro kaita. Pavyzdžiui būsto šiluminis diskomfortas (žema kambarių temperatūra) labai įtakoja didesnį žmonių mirtingumą žiemą, lyginant su vasara. Asmenys, kurių būste paadidėjusi drėgmė, žema temperatūra dažniau serga atsma, bronchitu, alergija, viršutinių kvėpavimo takų ligomis, dažniau pasireiškia švokštimas, dusulys.  2007 metais  tik 38 procentai žmonių Lietuvoje teigė, kad gali palaikyti normalią oro temperatūrą namuose nejausdami energetinio skurdo.
 
Šiuo metu Rytų Europoje 74,4 procentų gyventojų jaučia energetinį skurdą, tuo tarpu Vakarų Europoje tik 17,8 procentai žmonių. Pagal dabartinius standartus namų ūkio išlaidos neturėtų viršyti 10 procentų žmogaus pajamų, o Europoje šiuo metu daugiau kaip trečdalis žmonių patiria energetinį skurdą (ypač pagyvenę žmonės). Vadinasi, Lietuva visame Europos konstekste atrodo labai prastai. Kauno technologijos universiteto inžinerinės ekologijos katedros vedėjas  doc. dr. Dainius Martuzevičius priminė, kad Europos Sąjungos šalys, taip pat ir Lietuva, prisėmė įsipareigojimus nuo 2016 iki 2020 metų statyti energijos beveik nevartojančius pastatus. O busto renovacijos esmė – esamų pastatų atitvarų sandarumo ir šiluminės energijos pagerinimas.  Taip pat paminėjo, kad patalpų mikroklimatas (aplinka) yra susijusi su vietovės klimato sąlygomis, pastato tipu ir sistemomis, priklauso ir nuo potencialių taršos šaltinių ir gyventojų elgsenos rezultatų. Todėl patalpų mikroklimato sprendimai turi būti kompleksiški, ne vien tik didinant patalpų ventiliaciją. 
 
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Aplinkos sveikatos skyriaus vedėjos pavaduotoja Viktorija Buzytė seminaro dalyviams pristatė centro parengtų metodinių rekomendacijų „Palanki sveikatai renovacija“ projektą, ji prašė dalyvių pateikti šioms rekomendacijoms pasiūlymų.  Renginio pabaigoje diskusijose aktyviai dalyvavo visi seminaro dalyviai. Diskusijos metu buvo pasikeista įvairiomis nuomonėmis, pasidalinta patirtimi. Manoma, kad tik tinkamai informuota visuomenė aktyviai dalyvaus priimant sprendimus daugiabučių atnaujinime (renovavime) bei pasirinks tokius šiluminės energijos vartojimo būdus, kurie teigiamai veiks žmonių sveikatą ir juos supančią aplinką.
                                                                                                          
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro
                                                                                                          
Bendrųjų reikalų skyriaus
                                                                                                          
Ryšių su visuomene specialistė
                                                                                                           Jolanta Šaltenienė