Ministras A. Veryga: Sveikatos reforma išgelbės daugiau pacientų gyvybių

Data

2018 06 29

Įvertinimas
23
operacinė.jpg

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga įsitikinęs, kad mūsų šalies sveikatos sistema jau pribrendo rimtiems pokyčiams ir nebėra kur trauktis atgal. Jei to nebus imtasi, mūsų sveikatos sistemai, kuri šiandien išgyvena sudėtingą laikotarpį, gresia sunkumai, su kuriais vis dažniau susiduria ir pacientai, negalėdami gauti reikiamų paslaugų laiku, ypač regionuose. 

Tai, kad būtina imtis priemonių nedelsiant, rodo ir naujausi Higienos instituto duomenys apie mirštamumą (letalumą) nuo ūmaus infarkto ir išeminio insulto per 30 dienų po hospitalizacijos pradžios.

Aukštas ir labai aukštas (nuo 26 proc. iki 44 proc. visų hospitalizuotų ligonių) mirtingumas nuo ūmaus miokardo infarkto yra beveik pusėje  – vienuolikoje iš dvidešimt šešių – šalies ligoninių, o mirtingumas nuo galvos smegenų insulto (nuo 24 proc. iki daugiau nei 55 proc.) – šešiolikoje iš trisdešimt devynių ligoninių.  Šiuo atveju neskaičiuojami šimtaprocentiniai mirties atvejai ligoninėse, kurios priima mažiau nei 20 pacientų per metus su šiomis diagnozėmis. Mirtingumo vidurkiai – 24,1 proc. nuo ūmaus miokardo infarkto ir 23,9 nuo galvos smegenų insulto – yra vieni didžiausių Europos Sąjungoje (ES).

Ministro A. Verygos teigimu, mirtingumas per 30 hospitalizacijos dienų nuo išeminės širdies ligos Lietuvoje yra didžiausias visoje Europos Sąjungoje (ES), o ES šalių vidurkį viršijame daugiau nei keturis kartus.

„Ir tai yra vienas iš rimčiausių argumentų, kodėl ligoninių tinklo pertvarka yra būtina. To reikia pacientams, medikams, valstybei, tai rekomenduoja daryti ir tarptautinės organizacijos – Pasaulio sveikatos organizacija bei Tarptautinė ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija. Lietuvai, kuri turi kovoti emigracijos, senėjančios visuomenės, nepakankamo gimstamumo iššūkiais, esami letalumo rodikliai yra nepateisinami ir ilgiau netoleruotini“, – teigia ministras A. Veryga.

Skirtumas tarp ligoninių, kurios per metus priėmė daugiau nei 20 pacientų su šiomis diagnozėmis, siekia iki 7 kartų (dėl ūmaus miokardo infarkto: Mažeikių ligoninė – 44 proc.; Klaipėdos Jūrininkų ligoninė – 7 proc., dėl išeminio insulto: Švenčionių rajono ligoninė – 56 proc.; Mykolo Marcinkevičiaus ligoninė – 8 proc.).

Didžiausias mirštamumas pastebimas mažai hospitalizacijų – per metus iki 100 ligonių su minimomis diagnozėmis – turėjusiose ligoninėse.  Higienos institutas atkreipia dėmesį, kad mirštamumo rodiklis pagal Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos metodiką skaičiuojamas ne ligos atvejams, o ligoniams, taip siekiant išvengti jų dubliavimo. Tuo tarpu ligos atvejai atrenkami pagal paskutinį taikytą aktyvų gydymą ataskaitiniais metais.  Jei šis, paskutinis taikytas gydymas, atliktas kitoje ligoninėje, joje atvejis ir parodomas.

„Akivaizdu, jog tokios gydymo įstaigos neturi pakankamai medicinos įrangos, įgūdžių, galimybių padėti sunkiems pacientams, tad jie tiesiog neturėtų į jas patekti. Tam yra sukurti klasteriai, kurie aprūpinti naujausia įranga, turi tam reikiamų gebėjimų ir yra pajėgūs gydyti kritinius pacientus. Kuo greičiau pacientas pristatomas į tokią įstaigą, tuo didesnės galimybės jam ne tik išlikti gyvam, bet ir patirti kuo mažiau komplikacijų ir liekamųjų reiškinių“, - sako ministras A. Veryga.

Anot jo, Lietuvai jau pasiekė tą ribą, kai nebėra, kur trauktis ir būtina iš tikrųjų reformuoti sveikatos sistemą, o ne vien kalbėti apie tai, kaip svarbu būtų tai padaryti.

Taigi numatoma ligoninių tinklo pertvarka ir labiau centralizuotas gydymas, kurio poreikį akcentuoja ir tarptautinės organizacijos, leistų pagerinti aktyvaus gydymo kokybę ir veiksmingumą ir sumažinti išvengiamo mirtingumo atvejų skaičių: nuo insulto – ketvirtadaliu, o nuo infarkto – net trečdaliu. 

Mirštamumas nuo infarkto ir insulto šalies ligoninėse

Mirštamumas nuo infarkto

Mirštamumas nuo insulto

 

SAM Ryšiai su visuomene