Ką turėtume žinoti apie baseinų teikiamas paslaugas?

Data

2008 10 11

Įvertinimas
0

Pasibaigus maudymosi sezonui, padaugėjo besinaudojančių baseinų paslaugomis. Todėl visuomenės sveikatos specialistai primena kai kuriuos jų įrengimo ir priežiūros reikalavimus. Ši informacija naudinga ir įrengiantiems bei eksploatuojantiems baseinus.

[end_header]

Pagrindinius baseinų įrengimo, priežiūros ir kontrolės, taip pat kokybės reikalavimus visų rūšių vandeniui, naudojamam visų tipų baseinuose, nustato Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. V-572 patvirtinta higienos norma 109:2005 ,,Baseinai. Įrengimo ir priežiūros saugos sveikatai reikalavimai“ (Žin., 2005, Nr. 87-3277).

Kiekviena įmonė, teikianti baseinų paslaugas, turi turėti šiai veiklai visuomenės sveikatos centro išduotą leidimą-higienos pasą.

Baseino patalpos turi būti išdėstytos taip, kad lankytojas iš pradžių patektų į drabužinę, po to į persirengimo patalpą, dušą, baseiną, grįždamas iš jo – į dušą, persirengimo patalpą, drabužinę.

Prie įėjimo į baseino patalpas turi būti iškabintos baseinų vidaus tvarkos taisyklės, kuriose pateikiama visa būtina informacija vartotojui.
Baseine viešai turi būti pateikiami vandens kokybės rodikliai (vandens temperatūra, ph, liekamojo chloro ar kitos vandens dezinfekcijai naudojamos medžiagos koncentracija).

Baseinų vanduo turi atitikti geriamojo vandens kokybės reikalavimus. Baseinų vonios paprastai pripildomos geriamuoju vandeniu, tačiau naudojantis baseinu vanduo neišvengiamai užteršiamas. Tam, kad baseino vanduo atitiktų jam keliamus reikalavimus, vanduo valomas naudojant koaguliaciją (cheminių medžiagų pagalba smulkios plaukiojančios dalelės ,,sukabinamos“ į stambesnius junginius), filtraciją (skendinčios medžiagos šalinamos iš vandens leidžiant jį per aktyviosios medžiagos sluoksnį), dezinfekciją (vanduo nukenksminamas nuolat į jį įmaišant chloro ar kitų dezinfekcinių medžiagų turinčių preparatų). Tokiu būdu pašalinami vandenyje esantys organiniai nešvarumai, dulkės, mikroorganizmai.
Visuose baseinuose turi būti įrengti automatinės laisvojo liekamojo chloro, ph dydžio nustatymo ir užrašymo įrenginiai bei automatinės vandens dezinfekcijai naudojamo preparato dozavimo įrangos. Automatinius laisvojo chloro ir ph dydžio nustatymo įrenginius baseino personalas turi tikrinti ne rečiau kaip du kartus per dieną atlikdamas kontrolinius matavimus. Ne rečiau kaip kartą per mėnesį baseinų vandens kokybės mikrobiologiniai, parazitologiniai tyrimai turi būti atliekami akredituotoje laboratorijoje. Cheminiai vandens kokybės tyrimai laboratorijoje turi būti atliekami vieną kartą per pusmetį. Minėtų tyrimų metu nustatomas vandens ph, laisvojo liekamojo chloro koncentracija, chloridų, amonio kiekis, vandens drumstumas, taip pat vandens užterštumas koliforminėmis bakterijomis, žarninėmis lazdelėmis (E.coli), žarniniais enterokokais, salmonelėmis ir kt.

Laisvojo liekamojo chloro koncentracija baseino vandenyje turi būti ne mažesnė nei 0,5 mg/l ir ne didesnė nei 2 mg/l. Vaikų iki 7 m. amžiaus baseinuose laisvojo chloro koncentracija turi būti nuo 0.3 iki 1 mg/l. Esant mažesnei nei reglamentuojama chloro koncentracijai, sudaromos palankesnės sąlygos augti ir daugintis mikroorganizmams, todėl padidėja tikimybė susirgti infekcinėmis žarnyno ligomis. Esant didesnei nei 2 mg/l chloro koncentracijai vandenyje dirginamos akių ir nosies gleivinės, išberiama oda.

Mažųjų baseinų (baseinai, kurių talpa mažesnė nei 10 m³, ir tie, kurie dažniausiai įrengiami viešbučiuose, prie pirčių, saunų, taip pat sūkurinės vonios) vanduo gali būti nedezinfekuojamas, o po kiekvieno panaudojimo išleidžiamas, baseinas išvalomas, dezinfekuojamas ir pripildomas vandens.

Tačiau pats baseinų vanduo (jei yra tinkamai paruoštas) yra mažiausiai pavojingas užsikrėtimo atžvilgiu. Daug didesnę grėsmę kelia dušinės, persirengimo kambariai, įvairūs guminiai kilimėliai, takeliai. Didžiausia yra rizika užsikrėsti odos ligomis: dermatomikozėmis, keratomikozėmis liaudyje vadinamomis ,,grybeliu“, karpomis, odos pūliniais susirgimais ar net niežais. Taip pat yra galimybė apsikrėsti legionelioze. Kai kuriems žmonėms gali atsirasti sveikatos problemų, nesusijusių su užkrato patekimu į organizmą. Šiltas ir drėgnas oras baseinų patalpose gali būti pavojingas astma sergantiems bei chlorui jautriems, alergiškiems žmonėms.

Grybelio profilaktikai baseinuose gali būti įrengiami kojų dezinfekcijos aparatai, persirengimo kambariai, dušai, tualetai turi būti valomi ir dezinfekuojami ne rečiau kaip du kartus per dieną.

Vieną kartą per metus didžiųjų baseinų (kurių talpa didesnė nei 10 m³) vanduo išleidžiamas, baseinai išvalomi ir dezinfekuojami. Tačiau visus metus baseino vanduo yra nuolat valomas bei papildomas šviežiu vandeniu. Sūkurinių vonių ir mažesnių baseinų vanduo paprastai keičiamas kas tris mėnesius ar net dažniau. Nustačius baseino vandens užterštumą, baseino eksploatacija nutraukiama tuoj pat, vanduo išleidžiamas, baseino vonia išvaloma, dezinfekuojama ir vėl pripildoma vandens.

Tačiau baseino paslaugų sauga priklauso ne vien tik nuo įmonės administracijos. Patys baseinų lankytojai taip pat turėtų pasirūpinti savo ir kitų baseino lankytojų sveikata:
- pasinaudoję pirtimi, tualetu, prieš įlipdami į baseiną, nusiprausti po dušu;
- jeigu ant pėdų yra žaizdelių, įbrėžimų, užklijuoti juos pleistru;
- baseine avėti gumines šlepetes (geriau aukštesniu padu);
- persirengimo kambariuose ant suolelių ar pirtyse pasikloti rankšluostį, vėliau rankšluostį išskalbti ir išlyginti;
- būtinai perskaityti baseinų vidaus tvarkos taisykles.
Parengė
Veslava Golnis,
Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos
prie Sveikatos apsaugos ministerijos
Saugos kontrolės skyriaus
vyriausioji specialistė, tel. (8 5) 277 8036,
veslava.golnis@vvspt.lt

www.vvspt.lt