DUK

Užduokite klausimą

*Pažymėti laukai yra privalomi.

Užduoti klausimą
  • Sveikatos draudimas 153
    • 1. Laba diena, planuojame vykti į Turkiją IVF procedūrai (apvaisinimo mėgintuvėlyje). Kokios galimybės dėl nedarbingumo pažymėjimo išdavimo šios procedūros metu? Kokie dokumentai reikalingi, bei kokias procedūras reikalinga atlikti nedarbingumo pažymėjimui gauti? Prašome informuoti ar norint gauti nedarbingumo pažymėjimą minėtu atveju, reikalinga vadovautis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. V-533/A1-189, 75 punktu? Jeigu taip, tai kokiu būdu yra gaunamas minėtame punkte nurodytas Sveikatos apsaugos ministerijos sprendimas?

      Laba diena,

      Dėkojame Jums už klausimą.

      Sveikatos apsaugos ministerija nedarbingumo klausimų nekuruoja.
      Maloniai prašome pagal kompetenciją kreiptis tiesiogiai į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją www.socmin.lt

      Pagarbiai
      SAM informacija
      ministerija@sam.lt

      Atnaujinta: 2016 07 14

    • 2. Laba diena, Žmona nuo šių metų kovo 1 dienos nebedirba ir šiuo metu esa registruota darbo biržoje. Valstybė privalomuoju sveikatos draudimu nedraudžia, nes ji yra užsienio pilietė su laikinu leidimu gyventi Lietuvoje ( šių metų spalio mėnesį sukaks 5 metai, kaip gyvena su laikinu leidimu ir galės pretenduoti į nuolatinį leidimą). Šiuo metu apdraudėme draudimo bendrovėje privalomuoju užsieniečių draudimu pagal reikalavimus. Neseniai sužinojome, jog laukiame šeimos pagausėjimo - ar šiuo atveju žmona bus automatiškai apdrausta privalomuoju sveikatos draudimu kaip besilaukianti?

      Laba diena,

      Dėkojame Jums už klausimą.

      Atsakydami į Jūsų paklausimą informuojame, kad vadovaujantis LR Sveikatos draudimo įstatymu, privalomuoju sveikatos draudimu valstybės lėšomis gali būti draudžiami Lietuvos Respublikos piliečiai ir užsieniečiai, nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje. Jei nedirbančios moterys yra Lietuvos Respublikos pilietės ar užsienietės, nuolat gyvenančios Lietuvos Respublikoje, tai jų nėštumo laikotarpiu 70 dienų (suėjus 28 nėštumo savaitėms ir daugiau) iki gimdymo ir 56 dienos po gimdymo, yra valstybės lėšomis draudžiamos privalomuoju sveikatos draudimu.

      Kai bus gautas leidimas nuolat gyventi, norint,  kad būtų patvirtintas Jūsų žmonos draustumas privalomuoju sveikatos draudimu, ji  turės pateikti teritorinei ligonių kasai savo asmens tapatybę liudijantį dokumentą (leidimą nuolat gyventi) bei sveikatos priežiūros įstaigos pažymą apie savo nėštumą (pažymoje turi būti nurodytas nėštumo laikas (savaitėmis) ir numatoma gimdymo data). Duomenys, patvirtinantys Jūsų žmonos draustumą, bus suvesti į informacinę sistemą.

       

      Pagarbiai,

       

      Salvinija Andriušienė

      Gyventojų aptarnavimo skyriaus vedėja

      Klaipėdos teritorinė ligonių kasa

      tel.  8 700 88888

      el.p. salvinija.andriusiene@vlk.lt

      www.klaipedostlk.lt

       

      Atnaujinta: 2016 05 20

    • 3. Laba diena. Noriu sužinoti ar galioja Lietuvoje sveikatos draudimas, kai esi registravęs išvykimą iš LT į UK. Tačiau esi ištęstinių studijų studentas Lietuvoje.

      Laba diena,

      Dėkojame Jums už klausimą.

            Vadovaudamiesi LR Sveikatos draudimo įstatymu, informuojame, kad Privalomuoju sveikatos draudimu yra draudžiami Lietuvos Respublikos piliečiai ir užsieniečiai, nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje.  Nuolatiniais Lietuvos gyventojais  laikomi asmenys, deklaravę gyvenamąją vietą Lietuvoje.

          Daugiau informacijos:

            Romeda Kisielienė

            Gyventojų aptarnavimo skyriaus vyresn. specialistė

            Panevėžio teritorinė ligonių kasa

            Respublikos g. 66, LT 35158  Panevėžys

            Tel. 8 700 88 888

            el.p.info@vlk.lt   

       

            Ligonių kasos – sveikųjų ir sergančiųjų garantas – užtikrina apdraustųjų sveikatos priežiūrą, kompensuodamos jos išlaidas, skaidriai ir efektyviai naudodamos lėšas.

       

      Atnaujinta: 2016 02 10

    • 4. laba diena, ESu registruota Lietuvoje, taciau dirbu kruiziniame laive. Kontraktas 10 menesiu. Darbdavys registruotas ES salyje. Nuo darbo uzmokecio atskaitomi mokesciai kurie sumokami salyje kur registruotas darbdavys. Ar Tokio atveju yra priskaitomos PSD Lietuvoje?

      Laba diena,

      Dėkojame Jums už klausimą.

      Tarybos Reglamentai (EB) Nr. 883/2004 ir Nr. 987/2009 nustato pagrindinę taisyklę: asmuo yra draudžiamas sveikatos draudimu pagal darbo vietą – tai yra vadinamasis lex loci laboris principas:

      - vienoje iš Europos Sąjungos šalių savarankiškai ar pagal darbo sutartį dirbančiam asmeniui taikomi šios šalies teisės aktai, net jeigu jis gyvena kitos Europos Sąjungos šalies teritorijoje;

      - dviejose ar daugiau Europos Sąjungos šalių pagal darbo sutartį dirbančiam asmeniui taikomi šalies, kurioje jis gyvena, teisės aktai, jei jis dirba šioje šalyje, arba šalies, kurios teritorijoje juridiškai įregistruota įmonės būstinė, teisės aktai, jei jis negyvena nė vienoje Europos Sąjungos šalyje, kurioje užsiima veikla.

      Lietuvoje gyvenantys, bet kitoje Europos Sąjungos šalyje pagal darbo sutartį dirbantys asmenys, arba asmenys, dirbantys pagal darbo sutartį ar vykdantys savarankišką veiklą Lietuvoje ir kitoje Europos Sąjungos valstybėje, turi teisę Lietuvoje nemokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokų, jei Valstybinės mokesčių inspekcijos teritoriniam skyriui  pateikia dokumentus, įrodančius, kad jie yra ar buvo apdrausti socialiniu ir sveikatos draudimu kitoje Europos Sąjungos šalyje.

      Daugiau informacijos:
      Agnė Railienė

      Gyventojų aptarnavimo skyriaus vyr. specialistė Panevėžio teritorinė ligonių kasa Respublikos g. 66, LT 35158  Panevėžys Tel. 8 700 88 888 el.p.  info@vlk.lt

       

      Ligonių kasos – sveikųjų ir sergančiųjų garantas – užtikrina apdraustųjų sveikatos priežiūrą, kompensuodamos jos išlaidas, skaidriai ir efektyviai naudodamos lėšas

      Atnaujinta: 2016 02 10

    • 5. sveiki,norejau paklausti ar aš galiu draustis privalomuoju sveikatos draudimu lietuvoje nors aš dirbu uzsienyje.nes aš buvau nuėjus į TLK savo mieste ir man pasakė kad negaliu.aš norėčiau savarankiškai pradėti moketi mokestį lietuvoje nes pas gydytojus aš atvazineju į lietuva

      Laba diena,

      Dėkojame Jums už klausimą.
      Atsakydami į Jūsų paklausimą informuojame, už asmens sveikatos priežiūrą yra atsakinga šalis, kurioje yra mokami mokesčiai (tame tarpe ir už  sveikatos draudimą). Jeigu Jūs nenorite gydytis Europos Sąjungos šalyje, kur dirbate ir mokate mokesčius, galite kreiptis į tos šalies kompetentingą įstaigą (įstaiga, vykdanti valstybinį sveikatos draudimą ES šalyje, kurioje asmuo yra apdraustas šiuo draudimu) ir paprašyti, kad Jums išduotų E106 formos pažymą (arba S1 dokumentą).

      E106 forma (arba S1 dokumentas) yra išduodama asmenims gyvenantiems vienoje šalyje narėje (šiuo atveju Jūsų deklaruota gyvenamoji vieta turėtų būti Lietuvoje), o dirbantiems kitoje šalyje narėje. Su minėta forma atvykus į Lietuvą, Jūs turėtumėte kreiptis į gyvenamosios vietos Teritorinę ligonių kasą. Suvedus duomenis į LR draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu asmenų registrą galėtumėte gauti visas sveikatos priežiūros paslaugas kompensuojamas iš privalomojo sveikatos draudimo fondo.

       

      Pagarbiai

      Diana Širvinskaitė

      Gyventojų aptarnavimo skyriaus vyr. specialistė Šiaulių teritorinė ligonių kasa Vilniaus g. 273, 76332 Šiauliai Tel. 8 700 88 888 El. paštas: diana.sirvinskaite@vlk.lt www.siauliutlk.lt

       

      Atnaujinta: 2016 02 03

    • 6. Laba diena, Esu dirbanti mama, noreciau paklausti: ar reikia mamai moketi pinigus uz buvima ligonineje su vaiku ir kokia tai suma? Iki kokio vaiko amziaus buvimas (slaugymas) ligonineje nemokamas? Ligonine VSI istaiga Aciu

      Laba diena,

      Dėkojame Jums už klausimą.

      Informuojame, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. V-661 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1998 m. birželio 18 d. įsakymo nr. 329 „Dėl bazinių kainų patvirtinimo" pakeitimo“ nustatyta:

      „5. Vaiką (-us) slaugančio asmens išlaikymo išlaidų apmokėjimo tvarka:

      5.1. jei asmuo slaugo vaiką (-us) stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje:

      5.1.1. slaugančiojo asmens išlaikymo išlaidos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamos pagal faktinį slaugymo laiką (lovadienių skaičių). Vieno lovadienio bazine kaina - 31 balas, 5.1.2. kuriam ne daugiau kaip treji metai, slaugančiojo asmens išlaikymo išlaidos apmokamos neatsižvelgiant į medicinines indikacijas, pagal kurias vaikas (-ai) gydomas (-i). Jei jis slaugo vyresnį nei trejų metų vaiką (-us), slaugančiojo asmens išlaikymo išlaidos apmokamos tik vaiko (-ų) gydymo pagal tam tikras medicinines indikacijas atvejais,

      5 1 3. į slaugančiojo asmens išlaikymo išlaidas įskaičiuojamos jo maitinimo ir nakvynes paslaugų išlaidos;“.

      Kokią sumą mokėti už slaugančio asmens išlaikymą stacionare, reikia tairautis gydymo įstaigoje, kurioje vaikas gydomas.

       

      Pagarbiai,

      Dalia Miniauskienė

      Gyventojų aptarnavimo skyriaus vedėja

      Šiaulių teritorinė ligonių kasa

      Tel. 8700 88 888

      El. p. info@vlk.lt

      www.ligoniukasos.lt

      Ligonių kasos – sveikųjų ir sergančiųjų garantas – užtikrina apdraustųjų sveikatos priežiūrą, kompensuodamos jos išlaidas, skaidriai ir  efektyviai naudodamos  lėšas

      Atnaujinta: 2016 01 11

    • 7. Važiuoju mokytis į Angliją ir nežinau ką daryti su sveikatos draudimo, jei atsitiktų kokia nelaimė galėčiau gauti nemokamą gydymą. Iš anksto ačiū.
      Būtinoji medicinos pagalba Europos Sąjungos šalyse
       
      Informacija laikinai išvykstantiesiems į Europos Sąjungos (toliau vadinama – ES), Europos Ekonominės Erdvės (toliau vadinama – EEE) šalis nares bei Šveicarijos Konfederaciją (toliau vadinama – Šveicarija).
       
      ES šalys narės: Airija, Austrija, Belgija, Bulgarija, Čekija, Danija, Estija, Graikija, Ispanija, Italija, Jungtinė Karalystė, Kipras, Latvija, Lenkija, Lietuva, Liuksemburgas, Malta, Olandija, Portugalija, Prancūzija, Rumunija, Slovakija, Slovėnija, Suomija, Švedija, Vengrija, Vokietija.
       
      EEE šalys narės: Lichtenšteinas, Islandija, Norvegija.
       
      Vadovaujantis ES teisės aktais, vienoje ES ar EEE šalyje narėje apdraustieji valstybiniu sveikatos draudimu asmenys, laikinai nuvykę į bet kurią kitą ES ar EEE šalį narę, turi teisę gauti būtinosios medicinos pagalbos paslaugas, o šių paslaugų išlaidas kompensuos valstybinis sveikatos draudimas. Ši tvarka galioja ir Šveicarijoje.
       
      Tam, kad Jūs galėtumėte pasinaudoti tokia teise laikinai vykdami turizmo arba kitais tikslais į ES ar EEE šalis nares bei Šveicariją, turite turėti apdraustumą privalomuoju sveikatos draudimu patvirtinantį dokumentą – Europos sveikatos draudimo kortelę (toliau vadinama – Kortelė) arba sertifikatą, laikinai pakeičiantį Europos sveikatos draudimo kortelę. Kreipdamiesi į gydymo įstaigą dėl būtinosios medicinos pagalbos, įstaigos registratūroje ar ligoninės priimamajame pateikite savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą bei Kortelę ar ją laikinai pakeičiantį sertifikatą.
       
      Valstybinio (privalomojo) sveikatos draudimo lėšomis kompensuojamosios sveikatos priežiūros paslaugos ES, EEE šalyse narėse ir Šveicarijoje teikiamos pagal tose šalyse galiojančią valstybinės sveikatos apsaugos sistemos tvarką. Lietuvoje privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti asmenys turi teisę gauti tas pačias paslaugas už tokią pat kainą, kaip ir šalies (ES, EEE ar Šveicarijos), kurioje lankosi, gyventojai. ES teisės aktai suteikia teisę gauti Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis apmokamą būtinąją medicinos pagalbą gydymo įstaigose, priklausančiose ES ar EEE šalių narių ir Šveicarijos valstybinei sveikatos apsaugos sistemai. Ši teisė neapima už valstybinės sveikatos sistemos ribų teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų, už kurias turite mokėti patys, taip pat paciento priemokų (mokesčių) ir neužtikrina transportavimo išlaidų kompensavimo, jei dėl nelaimingo atsitikimo ar ligos užsienyje Jums teks vykti namo.
       
      Būtinoji medicinos pagalba paprastai teikiama dėl ūmaus susirgimo. Būtinosios pagalbos mastą nustato gydantysis gydytojas. Pagalbą teikiantis gydytojas turi atsižvelgti į Jūsų numatomą lankymosi šalyje narėje trukmę, nes, vadovaujantis Europos Sąjungos teisės aktais, Jums turi būti suteikta tokio masto pagalba, kad nereikėtų dėl medicininių priežasčių anksčiau laiko grįžti į šalį, kurioje esate apdraustas sveikatos draudimu.
       
      Paslaugos sergantiesiems lėtinėmis ligomis teikiamos tik išimties atvejais, kai pacientui būtina nuolatinė priežiūra (pvz.: dializės paslaugos). Jei žinote, kad Jums reikės dializės paslaugos arba deguonies terapijos, pasirūpinkite tuo prieš išvykdami iš savo šalies.
       
      Likus 2–3 savaitėms iki kelionės, kreipkitės į teritorinę ligonių kasą, kuri susisieks su šalies, į kurią vykstate, kompetentingąja įstaiga ar ligonine ir susitars dėl Jums reikalingo gydymo. Turėkite išverstą į anglų ar kitą užsienio kalbą gydytojo pažymą, kurioje būtų nurodytas Jums Lietuvoje taikomas gydymas.
       
      Nuolat vartojamus vaistus rekomenduojama vežtis iš namų, nes užsienio šalyse jie gali būti nekompensuojami.
       
      Daugelyje šalių būtinoji odontologijos pagalba teikiama tik dėl ūmaus dantų skausmo.
       
      Kai kuriose šalyse (pvz., Prancūzijoje, Belgijoje) iš pradžių reikia pačiam sumokėti už paslaugas, tik tuomet kreiptis į vietos sveikatos draudimo įstaigą dėl kompensacijos. Daugelyje ES šalių narių privačių sveikatos priežiūros teikėjų, praktikuojančių už valstybinės sveikatos sistemos ribų, teikiamos paslaugos visiškai nekompensuojamos.
       
      Jei norite gauti išsamesnę informaciją apie sveikatos priežiūros paslaugas šalyje, kurioje viešite, turite kreiptis į tos šalies įstaigą, atsakingą už valstybinį (privalomąjį) sveikatos draudimą.
       

      Atnaujinta: 2016 02 09

    • 8. Ar reikia draustis privalomuoju sveikatos draudimu darbuotojui, kai darbdavys išleidžia jį savaitės, mėnesio ar dar ilgesnių nemokamų atostogų?
      Šiuo atveju kalbama apie asmenis, gaunančius su darbo santykiais susijusių pajamų – dirbančius pagal darbo sutartis, valstybės tarnautojus, narystės pagrindu dirbančius ūkinėse bendrijose, žemės ūkio bendrovėse arba kooperatinėse organizacijose ir kt., jeigu jiems už darbą mokamas darbo užmokestis. Už minėtus asmenis socialinio draudimo (tarp jų – ir privalomojo sveikatos draudimo) įmokas apskaičiuoja ir sumoka darbdavys. Šias įmokas administruoja SODRA.
      Pirmiausia reikėtų atsižvelgti į nemokamų atostogų trukmę. Jei asmuo nemokamų atostogų išeina keletui dienų ar keletui savaičių, – problemų neturėtų kilti, tačiau tuo atveju, kai atostogaujama mėnesį (nuo 1-sios iki paskutinės mėnesio dienos) ir daugiau – rizikuojama. Juk tokių nemokamų atostogų metu asmuo negauna su darbo santykiais susijusių pajamų, todėl už jį nemokamos įstatymo nustatytos privalomojo sveikatos draudimo įmokos. Jei nemokamos įmokos, asmuo laikomas neapdraustu privalomuoju sveikatos draudimu. Tiesa, nustojus mokėti įmokas, asmenys gauna kompensuojamąsias paslaugas, vaistus ir medicinos pagalbos priemones dar vieną mėnesį, tačiau ši garantija neatleidžia nuo prievolės iki mėnesio pabaigos savarankiškai sumokėti privalomojo sveikatos draudimo įmoką.
      Jei žmogus neapdraustas (ar neapsidraudęs) privalomuoju sveikatos draudimu, už medicinos paslaugas, išskyrus būtinąją pagalbą, turi mokėti pats pagal gydymo įstaigos nustatytus paslaugų įkainius. Sunkiau susirgus išlaidos gydymui gali pasirodyti esančios gerokai didesnės nei kasmėnesinės privalomojo sveikatos draudimo įmokos. Be to, neapsidraudusieji netenka galimybės nemokamai gauti kompensuojamųjų vaistų, o už planines operacijas ligoninėje, taip pat medicininę reabilitaciją yra priversti mokėti iš savo kišenės. Suprantama, neapsidraudęs privalomuoju sveikatos draudimu žmogus neliks be būtinosios pagalbos. Jeigu jis susižeis, pateks į avariją, jį ištiks infarktas, insultas ar pan., jis būtinai gaus ir pirmąją, ir skubią kvalifikuotą medicinos pagalbą, nes šią teisę jam garantuoja Sveikatos draudimo įstatymas.
      Panagrinėkime konkrečiai, kokiais atvejais, gavus neapmokamų atostogų, privalomojo sveikatos draudimo įmokas savarankiškai mokėti reikėtų, o kokiais – ne. Tuo atveju, jei asmeniui nemokamos atostogos suteikiamos nuo vieno mėnesio pabaigos iki kito mėnesio vidurio, sveikatos draudimo įmokos mokėti nereikės, nes abu mėnesius šios įmokos bus sumokėtos nuo darbo užmokesčio. Jeigu asmeniui nemokamos atostogos suteikiamos, pavyzdžiui, nuo birželio 30-osios iki rugpjūčio 1-osios, – už liepą darbuotojui sveikatos draudimo įmoką teks sumokėti savarankiškai.
      Draudžiantis savarankiškai kas mėnesį reikia mokėti 9 proc. minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Dabar MMA yra 800 Lt, todėl mėnesinė įmoka – 72 litai. Šias įmokas administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija.
      Tik tais atvejais, kai asmuo yra draudžiamas valstybės lėšomis (yra neįgalus, gauna pensiją, turi būtinąjį valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą senatvės pensijai gauti ir kt.) ar moka privalomojo sveikatos draudimo įmokas pagal kitus Sveikatos draudimo įstatymo punktus (pavyzdžiui, gauna pajamas pagal autorinę sutartį, verčiasi individualia veikla ir pan.), jam nemokamų atostogų metu savarankiškai draustis nereikia.
                                 
      Valstybinė ligonių kasa
       prie Sveikatos apsaugos ministerijos
       
       

      Atnaujinta: 2015 08 31

    • 9. Laba diena, neseniai baigiau vidurinę mokyklą ir nežadu toliau studijuoti, bet žadu gauti individualios veiklos pažymėjimą nuo spalio mėnesio. Kaip suprantu, valstybė mane draudžia iki vasaros pabaigos, o paskui turiu draustis pats. Individualios veiklos pažymėjimą pasiimsiu spalio mėnesį. Todėl susidaro tarpas (Rugsėjo mėnuo), kai nebūnu apdraustas sveikatos draudimu. O aš žinoma noriu būti visą laiką apdraustas. Internete perskaičiau, kad galima mokėti už draudimą savarankiškai 72 litus per mėnesį. Taip pat perskaičiau, kad draudimas įsigalioja tik po 3 mėnesių mokėjimo, arba sumokėjus iš karto visą sumą į priekį už 3 mėnesius. Noriu paklausti šių klausimų: 1. Ar man prasitęs valstybės mokamas sveikatos draudimas ir užteks sumokėti 1 įmoką per mėnesį? O gal neprasitesia ir man reikia mokėti iš karto už 3 mėnesius į priekį? 2. Kada geriausiai atlikti mokėjimą, kad nebūtų laiko kai nesu apdraustas? 3. Jeigu reikės mokėti 3 įmokas į priekį, ar nebus problemos kai spalį įsigysiu verslo pažymėjimą? (kiek žinau įmokų dydžiai vienodi, tad mano supratimu problemų nebus, o kaip yra ištikrųjų?). 4. Prašau, parašykite, jeigu dar ką yra labai svarbu žinoti. Ačiū.
      Laba diena,
       
      Dekojame Jums uz klausima. Geriausiai patarume Jums visus siuos klausimus derinti tiesiogiai su sia riti kuruojancia istaiga - Teritorine ligoniu kasa.
       
      Linkime sekmes ir puikios sveikatos!
       
      Pagarbiai
      SAM informacija
      Nemokamas tel. 8 800 66 004
       

      Atnaujinta: 2015 09 09

    • 10. Kaip finansuojama mūsų sveikatos apsaugos sistema, kodėl būtina mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas?
      Tokių klausimų žmonės dažniau pateikia pastaruoju metu, kai imta kalbėti ir pradėti išieškoti iš kai kurių pernai nemokėtas privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Vyriausybė sudarė darbo grupę, parengsiančią pasiūlymus, kaip spręsti darbo biržoje nesiregistravusių bedarbių, emigrantų bei trumpai paėmusių verslo liudijimus ir kitų žmonių problemas sumokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas ir kitus su tuo susijusius dalykus.

      Mūsų sveikatos apsaugos sistemos finansavimo pagrindas yra privalomasis sveikatos draudimas, iš jo įmokų Privalomojo sveikatos draudimo fonde (PSDF) sukaupiamos lėšos, kurias administruoja ligonių kasos. Privalomasis sveikatos draudimas – tai valstybinis draudimas. Taip pat ar panašiai veikia daugelio pasaulio šalių sveikatos draudimo sistemos.

      Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatyme ir kituose teisės aktuose yra įtvirtintas toks jo modelis, kuris remiasi visuotinumo (privalomumo) ir solidarumo principais. Tai yra, kai sveikasis moka ir už sergantįjį, jaunas – už seną ir t. t.  Jei būtų kitaip, tai ne tik brangios, bet ir įprastos gydymo paslaugos daugeliui visuomenės narių būtų neprieinamos dėl jų kaštų. Žodžiu, šie principai suteikia apdraustiems asmenims teisę ir galimybę gauti iš PSDF biudžeto apmokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas – pirminės ambulatorinės, ambulatorinės specializuotos ir stacionarinės sveikatos priežiūros, greitosios medicinos pagalbos, slaugos, palaikomojo gydymo, brangiųjų tyrimų ir procedūrų, medicininės reabilitacijos, sanatorinio gydymo ir kitas. Tam skiriama kone trys ketvirtadaliai PSDF biudžeto lėšų.
      Apdraustiesiems šio fondo lėšomis taip pat padengiamos kompensuojamųjų vaistų, medicinos pagalbos priemonių ir ortopedijos technikos priemonių įsigijimo išlaidos. PSDF biudžetas finansuoja ir žmonėms svarbias prevencines sveikatos programas: moksleivių sveikatos priežiūrą mokyklose, vaikų krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis paslaugas, onkologinių ligų prevenciją (gimdos kaklelio, krūties, prostatos, storosios žarnos vėžio ir kt.). Šios prevencinės programos padeda anksti diagnozuoti ligas ir padidina susirgusiųjų išgijimo tikimybę.
      Na, o jei privalomuoju sveikatos draudimu apdraustas (ar apsidraudęs) Lietuvos pilietis lankosi Europos Sąjungos šalyse, taip pat Norvegijoje, Islandijoje, Lichtenšteine bei Šveicarijoje ir jam prireikia būtinosios medicinos pagalbos, ten jam suteiktos tokios paslaugos visiškai arba iš dalies apmokamos iš PSDF biudžeto lėšų.
      Visomis tomis paslaugomis (už jas atskirai nemokėdamas) turi teisę naudotis tik apdraustieji privalomuoju sveikatos draudimu. Šis draudimas suteikia žmogui saugumą – galimybę pasinaudoti sveikatos priežiūros paslaugomis tuo metu, kai jų labiausiai reikia. Apdraustaisiais tampama tik kas mėnesį mokant privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Už asmenis, gaunančius su darbo santykiais susijusių pajamų – dirbančius pagal darbo sutartis, valstybės tarnautojus, narystės pagrindu dirbančius ūkinėse bendrijose, žemės ūkio bendrovėse arba kooperatinėse organizacijose ir kt., jeigu jiems už darbą mokamas darbo užmokestis, – socialinio draudimo (tarp jų – ir privalomojo sveikatos draudimo) įmokas apskaičiuoja ir sumoka darbdavys. Valstybės lėšomis draudžiami labiausiai socialiai pažeidžiami asmenys – vaikai, moksleiviai, dieninių skyrių studentai, bedarbiai, užsiregistravę darbo biržoje, asmenys, turintys būtinąjį valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą pensijai gauti, neįgalieji ir kiti, – jei jie neturi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos sveikatos draudimo įmokos. Tokių dabar šalyje yra daugiau kaip 2 milijonai.
      Jei žmogus neapsidraudęs privalomuoju sveikatos draudimu, už medicinos paslaugas, turi mokėti pats pagal gydymo įstaigos nustatytus paslaugų įkainius (išskyrus būtinąją medicinos pagalbą). Beje, gydymo išlaidos paprastai yra gerokai didesnės nei privalomojo sveikatos draudimo įmokos. Pavyzdžiui, dabar apendikso šalinimo operacija kainuoja apie 2300 litų, širdies operacijos kaina – nuo 11,5 tūkst. Lt, sudėtingesnės operacijos – per 14 tūkst. Lt, kataraktos operacija – apie 1200–1500 Lt, o kepenų transplantacijos kaina gali siekti daugiau nei 120 tūkst. litų. Gana dažnos kelio ir klubo sąnarių protezavimo operacijos (su protezo kaina) ir po jų būtinos reabilitacijos paslaugų kainos siekia daugiau nei 10–12 tūkst. Lt ir pan.
      Kaip minėjome, prireikus apdraustiesiems privalomuoju sveikatos draudimu ambulatoriniam gydymui išrašomi iš PSDF biudžeto kompensuojamieji vaistai ir medicinos pagalbos priemonės. Štai pernai šioms reikmėms kompensuoti prireikė daugiau kaip 700,5 mln. litų, nes buvo išrašyta 11,4 mln. receptų kompensuojamiesiems vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms (maždaug tiek pat, kiek ir 2008 metais). Dalį vaistų ir medicinos pagalbos priemonių Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos perka centralizuotai. Kai kurie vaistai itin brangūs. Pavyzdžiui, medikamento Bevacizumab gaubtinės ar tiesiosios žarnos karcinomai su metastazėmis gydyti 1 metų kurso kaina siekia apie 100 tūkst. Lt, agresyviam krūties vėžiui gydyti vaisto Trastuzumab – 120 tūkst. Lt, inkstų vėžiui gydyti vaisto Sunitibo maleatas – 130 tūkst. Lt, onkohematologinėms ligoms gydyti vaisto Imatinibum – daugiau nei 108 tūkst. Lt ir pan. Pernai šioms ir panašioms reikmėms buvo sunaudota daugiau nei planuota lėšų – per 151 mln. litų.
      Žinant ir suvokiant visa tai, neturėtų kilti abejonių, kad kiekvieno žmogaus sveikata turi būti apdrausta privalomuoju sveikatos draudimu, ir tuo turi rūpintis kiekvienas. Juk niekas negali būti tikras, kad dabar net ir labai sveikam esančiam po kurio laiko neprireiks gydytojų pagalbos. Todėl oficialiai nedirbantys ir nepriklausantys draudžiamųjų valstybės lėšomis kategorijai šalies gyventojai būtinai turėtų draustis privalomuoju sveikatos draudimu savarankiškai. Primename, kad privalomojo sveikatos draudimo įmokas administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
       
      Daugiau informacijos:
      Valstybinėje ligonių kasoje

       

      Atnaujinta: 2015 09 11

    • 11. Pastaruoju metu ypač domimasi privalomuoju sveikatos draudimu, apsidraudusio žmogaus privalumais, teiraujamasi, kodėl gydymo įstaigose reikia primokėti už sveikatos priežiūros paslaugas. Ir ligonių kasose dabar dažniau aiškinamasi dėl pacientų teisių, prašoma patarti, kur ieškoti teisybės, jei jos pažeistos ir pan.
      Informacija – naudinga sveikatai
       
      Asmens teisę į informaciją ir teisę pasirinkti gydymo, diagnostikos ar kitas paslaugas ir procedūras  nustato Lietuvos teisės aktai – Civilinis kodeksas, Sveikatos sistemos, Sveikatos draudimo bei Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymai. Svarbu žinoti, kad visus iškilusius klausimus pirmiausia reikia bandyti išsiaiškinti sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioje gydymo įstaigoje. Ypač tuo atveju, jei pacientas joje nukentėjo ir prašo jam padarytą žalą atlyginti. Tai, beje, įteisinta ir pakoreguotame (pataisos įsigaliojo nuo šių metų kovo 1-osios) Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme.
      Aktualios informacijos, pavyzdžiui, apie gydymo įstaigoje teikiamas paslaugas, jų kainas, apie sveikatos priežiūros specialistus, jų profesinę kvalifikaciją derėtų teirautis ten dirbančių specialistų, tos informacijos ieškoti skelbimų lentose. O apie paciento sveikatos būklę, ligos diagnozę, gydymo būdus, būtinus vaistus daugiausiai žino jį gydantis gydytojas. Ši informacija ligoniui turi būti suteikta suprantamai, jam taip pat privalu paaiškinti ir medicinos įrašų prasmę. Jeigu pacientas turi pretenzijų dėl įrašų, gali kreiptis į įstaigos vadovą. Netikslius, neišsamius, dviprasmiškus įrašus gydytojai privalo pataisyti per 15 darbo dienų. Pacientai savo ruožtu turėtų tuo labiau domėtis, ir, kai reikia, būti reiklūs, nes jų sveikata – išties ne tik jų pačių, bet ir artimųjų, visuomenės turtas.
      Naudodamasis ligonių kasų elektroninėmis paslaugomis kiekvienas gali sužinoti, kokios jam suteiktos medicinos paslaugos ir išduoti kompensuojamieji vaistai. Tai asmeninė informacija, todėl prieinama tik galintiems saugiai prisijungti prie Elektroninių valdžios vartų www.epaslaugos.lt – viešųjų e. paslaugų sistemos, kurioje kaupiami taip pat ir ligonių kasų duomenys (prie jos galima prisijungti ir per Valstybinės ligonių kasos interneto svetainę www.vlk.lt skyriuje „Paslaugos“). Prisiregistravus sistemoje galima sužinoti apie savo draustumą (priklausymą apdraustųjų kategorijai) ir prisirašymą prie gydymo įstaigų, apie ambulatorinio, stacionarinio gydymo, medicininės reabilitacijos paslaugas, suteiktas poliklinikoje, ligoninėje ar sanatorijoje, bei išrašytus vaistus.
      Kada tenka atverti savo piniginę
      Pabrėžtina, kad ligonių kasos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto apmoka už apdraustiesiems privalomuoju sveikatos draudimu suteikiamas paslaugas. Neapdrausti (ar neapsidraudusieji) privalomuoju sveikatos draudimu už gydymo paslaugas (išskyrus būtinąją pagalbą, kuri apmokama iš PSDF) turi mokėti pagal gydymo įstaigos nustatytus įkainius.
      Būna atvejų, kai net ir apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu asmuo turi susimokėti. Jei toks pacientas savo iniciatyva (ar gydytojo patartas) pasirenka brangiau kainuojančias paslaugas, medžiagas, procedūras, vaistus ar medicinos pagalbos priemones, jis apmoka paties pasirenkamų ir gydytojo skiriamų paslaugų, procedūrų, vaistų ar medicinos pagalbos priemonių kainų skirtumą. Pats moka ir tada, kai pageidauja papildomų paslaugų ar procedūrų (kaip žinoma, ligonių kasos moka už gydymą, kurį skiria gydytojas, o ne vykdo visų pageidaujančių gauti vieną ar kitą paslaugą norus). Iš paciento gali būti paprašyta susimokėti, jeigu jis nenori laukti eilėje tam tikro planinio tyrimo ar procedūros, pats pageidauja kuo skubiau gauti paslaugą.
      Be to, sveikatos apsaugos ministro įsakymu yra patvirtintas mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašas ir kainos, todėl pacientas turi sumokėti už tokias paslaugas. Mokamų paslaugų sąraše – akupunktūra bei manualinė terapija, sveikatos patikrinimas vykstant į užsienį, norint įsigyti ginklą, gauti vairuotojo ir aviatoriaus mėgėjo pažymėjimą, kosmetinės chirurgijos operacijos ir kosmetologijos procedūros ir kt.
      Visais atvejais pageidautina, kad paciento sutikimą dėl priemokos ar mokamų paslaugų gydantysis gydytojas užfiksuotų ligonio ambulatorinėje kortelėje arba gydymo stacionare ligos istorijoje, o pacientas tai patvirtintų parašu. Jei gydymo įstaiga ligoniui suteikė brangiau kainuojančias ar papildomas paslaugas bei vaistus be jo sutikimo ir pacientas už tai sumokėjo, jis dėl priemokų grąžinimo turi kreiptis į gydžiusios įstaigos administraciją. Už paslaugas privačiose gydymo įstaigose, sudariusiose sutartį su ligonių kasa, pacientams gali tekti primokėti. Tad pacientui derėtų išsiaiškinti, kokia paslaugos kaštų dalis yra kompensuojama iš PSDF biudžeto ir kiek tektų primokėti.
      Tad išgirdę siūlymą susimokėti, turėtumėte paprašyti gydytojų arba gydymo įstaigų vadovų pagrįsti, kodėl prašoma atsilyginti už suteiktą paslaugą. Jeigu aiškaus atsakymo nesulaukiate, reikėtų kreiptis į teritorinės ligonių kasos specialistus, kurie tikrai padės išsiaiškinti, ar būtina konkrečiu atveju mokėti.
                                                              
      Valstybinė ligonių kasa
       prie Sveikatos apsaugos ministerijos
       
       
       

      Atnaujinta: 2015 09 07

    • 12. Ar mūsų šalies studentijai išties iškyla daug problemų dėl privalomojo sveikatos draudimo tvarkos, kuri veikia jau senokai (kai kurie jos pakeitimai įsigaliojo nuo praėjusių metų pradžios)?
      Valstybinės ligonių kasos (VLK) ir Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) specialistai paaiškina, jog čia absoliučiai daugumai studentų niekas nesikeičia, o ir tiems, kurie mano turėsią keblumų, jie nėra dideli.
       
      Pirmiausia reikia pabrėžti, jog pagal Sveikatos draudimo įstatymą (6 straipsnio 4 dalies 7 punkto nuostatos) Lietuvos Respublikos bendrojo lavinimo, profesinių, aukštesniųjų ir aukštųjų mokyklų dieninių skyrių moksleiviai ir studentai, taip pat Lietuvos Respublikos piliečiai ir kitų valstybių piliečiai bei asmenys be pilietybės, nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje, studijuojantys Europos Sąjungos valstybių narių aukštųjų mokyklų dieniniuose skyriuose, yra apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu valstybės lėšomis.
       
      VLK yra sudariusi duomenų teikimo sutartis su visomis teisėtai Lietuvoje veikiančiomis aukštosiomis mokyklomis ir gauna duomenis apie jų dieniniuose skyriuose studijuojančius asmenis. Šiuos duomenis VLK teikia mokesčių administratoriui (t. y. VM), kad jis žinotų, kurie asmenys yra apdrausti valstybės lėšomis.
       
      Vakarines arba neakivaizdines studijas pasirinkę asmenys, suprantama, turi daugiau galimybių dalyvauti darbo rinkoje, bet nepavykus įsidarbinti turi teisę registruotis darbo biržoje kaip nedirbantys darbingo amžiaus asmenys, norintys ir galintys dirbti tam tikrą darbą, ir (pagal Sveikatos draudimo įstatymo  6 straipsnio 4 dalies 2 punktą) būti apdraustais privalomuoju sveikatos draudimu valstybės lėšomis.
       
      Be to, asmenims, kurie 2009 metais studijavo Lietuvos aukštųjų mokyklų vakariniuose arba neakivaizdiniuose skyriuose ir neturėjo darbo bei nebuvo registruoti darbo biržoje, Valstybinė mokesčių inspekcija gali taikyti Mokesčių administravimo įstatyme nustatytas mokestinių prievolių vykdymo lengvatas. Šių įmokų nesumokėję vakarinio ar neakivaizdinio skyrių studentai, pateikę asmens tapatybės dokumentą, gali kreiptis į teritorinį mokesčių inspekcijos padalinį ir pasinaudoti tokiomis galimybėmis:
      – susimokėti nepriemoką už 2009 m. mokestinį laikotarpį – dalimis arba atidėti nesudarant dėl jos mokėjimo mokestinės paskolos sutarties (mokėtojas prašyme galės nurodyti pagal pageidaujamą grafiką mokamas įmokų sumas, ir tokiu atveju priverstinio išieškojimo veiksmai mokėtojui nebus taikomi;
      – nepriemoką pripažinti beviltiška, jei jos išieškojimas gali sukelti rimtų socialinių pasekmių.
      Pabrėžtina, kad mokesčių mokėtojai nuo priskaičiuotų delspinigių galės būti atleisti pagal Mokesčių administravimo įstatymo nuostatas, tai yra, dėl asmens sunkios ekonominės ir socialinės padėties, dėl ekonominių motyvų ir kt. Teritoriniai mokesčių inspekcijos padaliniai, kaip įprasta, čia teikia gyventojams visokeriopą pagalbą, informaciją ir konsultacijas.
      Ne ES ir Europos ekonominės erdvės šalių (Lichtenšteino, Islandijos ir Norvegijos) bei Šveicarijos aukštosiose mokyklose, bet vadinamosiose trečiosiose šalyse studijuojantys asmenys privalėjo išvykdami mokytis deklaruoti gyvenamosios vietos pasikeitimus. Turint galvoje, jog pagal Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymą atgaline data toks deklaravimas negalimas, šios prievolės neatlikusiems siūloma:
      1) iš Lietuvos anksčiau jau išvykę vadinamųjų trečiųjų valstybių aukštųjų mokyklų studentai Valstybinei mokesčių inspekcijai elektroniniu ar kitu būdu gali pateikti laikotarpio, kada jie išvyko, Metinės pajamų deklaracijos formą (jei išvyko 2009 metais – GPM308 formą, jei 2007–2008 metais  – GPM305, jei 2006 metais – GPM302, jei 2005 metais – FR0462 formas), nepaisant to, ar jie atitinkamais laikotarpiais Lietuvoje gavo pajamų, ir jose nurodyti išvykimo datą. Ji gali būti šiemetinių arba praėjusių penkerių metų. Taip sudaroma galimybė deklaruoti savo išvykimą atgaline data, tad mokesčių požiūriu bus laikoma, kad asmuo nuo deklaruotos išvykimo datos nėra nuolat gyvenantis Lietuvoje ir neprivalo mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Šių duomenų pagrindu Lietuvos Respublikos draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registre, kurį tvarko VKL, bus atlikti atitinkami pakeitimai;
      2) deklaruoti gyvenamosios vietos pasikeitimus Lietuvos gyventojų registre (tai galima padaryti seniūnijoje, savivaldybėje, konsulinėje įstaigoje tiesiogiai ir elektroniniu būdu). Šis deklaravimas galios tik ateičiai – nuo deklaravimo datos.
       
      Reikalingos informacijos, be kita ko, galite rasti VLK (www.vlk.lt) ir VMI svetainėse (http://mic.vmi.lt).
       
      Valstybinė ligonių kasa
      prie Sveikatos apsaugos ministerijos
       

      Atnaujinta: 2015 09 04

    • 13. sveiki noreciau pasidometi kur butu galima suzinoti ar nesi permokejes privaloma sveikatos draudima dekoju uz atsakyma
      Laba diena,
       
      Dėkojame Jums už klausimą. Maloniai prašome dėl klasuimų, susijusių su sveikatos draudimo klauismais kreiptis pagal kompetenciją teisiogiai į Valstybinę ligonių kasą ir  į Valstybinę mokesčio inspekciją.
       
      Pagarbiai
      SAM informacija
      www.sam.lt

      Atnaujinta: 2010 05 20

    • 14. Ar aštuoniolikai suėjus moksleiviai lieka apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu?
      Pastaruoju metu ligonių kasos gauna klausimų dėl moksleivių, kuriems sukako 18 metų, privalomojo sveikatos draudimo. Būna atvejų, kai toks moksleivis sveikatos priežiūros įstaigoje išgirsta, kad už gydymo paslaugas reikės mokėti, nes asmens draustumas neužfiksuotas Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) informacinėje duomenų bazėje.

      Ši duomenų bazė nuolat atnaujinama remiantis informacija iš Gyventojų registro apie nuolatinius Lietuvos gyventojus ir laikinai čia įsikūrusius, į ją patenka duomenys iš „Sodros“, Valstybinės mokesčių inspekcijos ir kitų valstybės institucijų, aukštųjų mokyklų. Gaunamų duomenų bei pačių draudžiamųjų pateiktų dokumentų pagrindu pagal Sveikatos draudimo įstatymą kiekvienas Lietuvos gyventojas priskiriamas atitinkamai draudžiamųjų grupei (dirbantieji, pensininkai, vaikai, moksleiviai, studentai, bedarbiai ir kiti). Visi draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu įskaitos duomenys iš VLK duomenų bazės automatiškai perduodami į teritorines ligonių kasas, šia asmens draustumo patikra naudojasi sutartis su ligonių kasa sudariusios gydymo įstaigos, vaistinės.
       
      Ši informaciją apie asmens draustumą greitai sužinoti įgalinanti sistema itin svarbi. Tuo atveju, kai gyventojas nėra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, už gydymo paslaugas (išskyrus būtinąją pagalbą) turi mokėti pats asmuo pagal nustatytus paslaugų įkainius. Jei gydymo įstaiga, nepatikrinusi asmens draustumo, suteiks tokias paslaugas ir nepaprašys už jas sumokėti, ji patirs nuostolių, nes ligonių kasos už tokiems asmenims suteiktas gydymo paslaugas (išskyrus būtinąją pagalbą) nemoka.
       
      Įsidėmėtina, kad pagal Sveikatos draudimo įstatymą (6 straipsnio 4 dalies 7 punkto nuostatos) Lietuvos Respublikos bendrojo lavinimo, profesinių, aukštesniųjų ir aukštųjų mokyklų dieninių skyrių moksleiviai ir studentai, taip pat Lietuvos Respublikos piliečiai ir kitų valstybių piliečiai bei asmenys be pilietybės, nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje, studijuojantys Europos Sąjungos valstybių narių aukštųjų mokyklų dieniniuose skyriuose, yra apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu valstybės lėšomis. VLK yra sudariusi duomenų teikimo sutartis su visomis teisėtai Lietuvoje veikiančiomis aukštosiomis mokyklomis ir gauna duomenis apie jų dieniniuose skyriuose studijuojančiuosius. Deja, tokių duomenų kol kas nepateikia bendrojo lavinimo, profesinės, aukštesniosios mokyklos. 
       
      Todėl, kai moksleiviams sukanka 18 metų (iki tol jie visi draudžiami pagal Sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 6 punkto nuostatas kaip asmenys iki 18 metų), jie turi atvykti į teritorinę ligonių kasą arba jos atstovą savivaldybėje. Būtina pateikti asmens tapatybės kortelę arba pasą bei galiojantį moksleivio pažymėjimą (neturint pastarojo – pažymą iš mokyklos). Moksleivio draustumą patvirtinantys duomenys įtraukiami į informacinę duomenų bazę, kuria naudojasi ir visos gydymo įstaigos. Tik tuomet moksleivis pateks į apdraustųjų valstybės lėšomis kategoriją ir jam sveikatos priežiūros įstaigose, sudariusiose sutartį su ligonių kasa, bus teikiamos nemokamos gydymo paslaugos.
                                               
      Valstybinė ligonių kasa
      prie Sveikatos apsaugos ministerijos
      Česlovas Grencevičius, Valstybinės ligonių kasos  prie SAM
      Ryšių su visuomene skyriaus vedėjas
      tel. (8 5) 236 4166

      Atnaujinta: 2016 04 16

    • 15. Norėtume sužinoti daugiau informacijos apie Europos sveikatos draudimo korteles
      Keliaudami nepamirškite Europos sveikatos draudimo kortelės
      Jei privalomuoju sveikatos draudimu apdraustam (ar apsidraudusiam) Lietuvos piliečiui, nuvykusiam į Europos Sąjungos (ES) šalis, taip pat į Norvegiją, Islandiją, Lichtenšteiną bei Šveicariją, prireikia būtinosios medicinos pagalbos, ji visiškai arba iš dalies apmokama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų. Tik išvykstant iš Lietuvos reikia nepamiršti Europos sveikatos draudimo kortelės, kurią išduoda teritorinės ligonių kasos (TLK).
       
       
       
       

      Per šių metų penkis pirmuosius mėnesius TLK išdavė 37 725 Europos sveikatos draudimo korteles bei 1421 jas pakeičiantį sertifikatą. Pernai iš viso išduota 78 436 kortelės bei 4966 sertifikatai, o už mūsų šalies gyventojų gydymą Europoje iš PSDF biudžeto sumokėta daugiau nei 8,7 mln. litų. Daugiausiai lėšų už mūsų kraštiečiams suteiktą būtinąją medicinos pagalbą pervesta Vokietijos, Norvegijos, Prancūzijos ir Lenkijos gydymo įstaigoms.
       
       
      Kur ir kaip išduodamos kortelės
       
      Europos sveikatos draudimo kortelės nemokamai išduodamos teritorinėse ligonių kasose arba jų padaliniuose kiekvienoje apskrityje (savivaldybėse dirba TLK atstovai), pateikus prašymą. Prašymo blanką, taip pat daugiau informacijos galima rasti teritorinių ligonių kasų bei Valstybinės ligonių kasos (adresas – www.vlk.lt, skyrelis „ES informacija“) interneto svetainėse. Prašymą galima pateikti pačiam ar per įgaliotąjį asmenį: paštu, faksu, elektroniniu paštu arba užpildyti užsakymo formą tinklapyje. Elektroniniu būdu užpildytam prašymui suteikiamas užsakymo numeris, kurį reikia žinoti atsiimant kortelę. Elektroniniame prašyme būtina nurodyti miestą, kuriame norite atsiimti minėtą dokumentą. Kortelė išduodama per 14 kalendorinių dienų nuo prašymo pateikimo.
       
      Atsiimant kortelę būtina turėti: asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (pasą ar asmens tapatybės kortelę); vaiko gimimo liudijimą arba pasą (jei kortelė užsakyta vaikui); užpildytą bei pasirašytą pasižadėjimą informuoti apie draustumo statuso pasikeitimą (2 egz.). Kortelę apdraustojo vardu gali atsiimti ir kitas asmuo, pateikdamas savo bei asmens, kuriam išduodama kortelė, tapatybės dokumentus, taip pat – laisvos formos įgaliojimą bei 2 egz. pasirašyto pasižadėjimo.
       
      Kortelė, priklausomai nuo apdraustųjų sveikatos draudimu kategorijos, išduodama ne trumpesniam kaip 3 mėnesių ir ne ilgesniam kaip 6 metų laikotarpiui. Pasibaigus kortelės galiojimo laikui arba pasikeitus į šį dokumentą įrašytiems asmens duomenims, išduodama nauja kortelė.
       
       
      Jeigu svetur prireikia pagalbos
      Sveikatos apsaugos sistemos ir gydymo paslaugų teikimas įvairiose ES šalyje gerokai skiriasi: kai kur valstybinės sveikatos sistemos atlygina visas asmens sveikatos priežiūros išlaidas, kitose – dalį išlaidų tenka padengti patiems pacientams ar jų privačiai draudimo bendrovei. Šių priemokų ligonių kasos nekompensuoja. Informacijos apie ES šalių sveikatos apsaugos sistemas irgi yra VLK interneto svetainėje, skyrelyje „ES informacija“.
       
      Jei laikinai atvykus į ES šalį prireikia būtinosios medicinos pagalbos, reikėtų kreiptis tiesiai į gydymo įstaigą ir pateikti Europos sveikatos draudimo kortelę. Ar pagalba yra būtina ir kokios jos reikia, sprendžia gydytojas. Būtinosios medicinos pagalbos paslaugų mastą, įvertindamas paciento numatomą lankymosi šalyje narėje trukmę, nustato gydantysis gydytojas. Įsidėmėtina, kad ES teisės aktai suteikia teisę gauti PSDF biudžeto lėšomis apmokamą medicinos pagalbą tik gydymo įstaigose, priklausančiose ES šalių valstybinei sveikatos apsaugos sistemai. Užsienyje, kaip ir Lietuvoje, yra įstaigų, nesudariusių sutarčių su ligonių kasomis arba su kita kompetentinga institucija. Tad jeigu kreipsitės būtinosios pagalbos į sveikatos priežiūros įstaigą, kuri tokios sutarties nesudariusi, už paslaugas teks mokėti pačiam. Nepadengiamos ir kelionės išlaidos, jei dėl nelaimingo atsitikimo ar ligos užsienyje pacientui teks keliauti namo.
       
      Taip pat svarbu žinoti, kad asmenys, pasinaudoję turima kortele po to, kai prarado apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu statusą, turės grąžinti į PSDF biudžetą lėšas, kurias VLK išleido sumokėdama už jiems suteiktą būtinąją pagalbą.
       
       
      ...O kortelės neturite

      Jei be kortelės į Europą išvykusiems apdraustiesiems prireiktų būtiniosios medicinos pagalbos paslaugų, paprastai už jas tektų sumokėti patiems, o vėliau kreiptis į TLK dėl išlaidų kompensavimo. Tik tuo atveju, jei tokiam asmeniui prireiktų paslaugų ligoninėje, jis ar jo artimieji gali kreiptis į TLK dėl kortelę laikinai pakeičiančio sertifikato išdavimo. TLK darbuotojai gydymo įstaigai nedelsiant išsiųs šį dokumentą, ir asmeniui nereikės mokėti už būtinosios medicinos pagalbos paslaugas pačiam. Jei jau taip atsitiktų, kad už ES ir kitose  keturiose minėtose šalyse suteiktą būtinąją medicinos pagalbą sumokėjote patys, kartu su prašymu kompensuoti tokias ten patirtas išlaidas TLK pateikite savo asmens tapatybę ir apdraustumą privalomuoju sveikatos draudimu patvirtinančius dokumentus, taip pat – medicinos dokumentų išrašo apie jums užsienyje suteiktas paslaugas originalą bei sveikatos priežiūros paslaugų išlaidų apmokėjimą patvirtinančių dokumentų originalus: kasos kvitus, apmokėtas sąskaitas faktūras, vaistų receptus ir pan. (turi būti aiškūs įrodymai, kad jūsų pateiktos sąskaitos jau yra apmokėtos).

      Tokių išlaidų kompensavimas, suprantama, gali užtrukti, todėl geriausias patarimas vykstant pakeliauti po mūsų žemyną – nepamiršti Europos sveikatos draudimo kortelės.

      Valstybinė ligonių kasa
       prie Sveikatos apsaugos ministerijos
      Česlovas Grencevičius, Valstybinės ligonių kasos  prie SAM
      Ryšių su visuomene skyriaus vedėjas
      (8 5) 236 4166
       

      Atnaujinta: 2015 09 04

    • 16. Rengiuosi studijuoti viename iš Europos Sąjungos universitetų. Ar man išvykus reikės Lietuvoje mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Ar išvykstant būtina pasiimti Europos sveikatos draudimo kortelę?
      Studijuoti į Europos Sąjungos šalių universitetus kasmet patraukia vis daugiau mūsų kraštiečių. Tad besirengiančius išvykti informuojame, kad pagal Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymą mūsų šalies aukštųjų mokyklų dieninių skyrių (dabar – aukštųjų mokyklų nuolatinės formos studijų) studentai, taip pat asmenys, studijuojantieji Europos Sąjungos (ES) valstybių bei Europos ekonominės erdvės (EEE) šalių (Norvegijos, Islandijos, Lichtenšteino) ir Šveicarijos aukštosiose mokyklose yra draudžiami privalomuoju sveikatos draudimu valstybės lėšomis. Jiems privalomojo sveikatos draudimo įmokų Lietuvoje mokėti nereikia, o išvykstant būtina pasiimti Europos sveikatos draudimo kortelę (ESDK).
       

      Vykstantys studijuoti į Europos Sąjungos valstybes, kaip ir kiti privalomuoju sveikatos draudimu apdraustieji ir ESDK turintys Lietuvos gyventojai, gali būti garantuoti, kad gaus visą pagal tos šalies, kurioje studijuoja ar laikinai buvoja, įstatymus nustatytą būtinąją medicinos pagalbą. Išvykę studijuoti į kitas (ne ES, EEE bei Šveicariją) šalis tokios galimybės neturi. Valstybės lėšomis taip pat nedraudžiami Europos Sąjungos šalyse besimokantys moksleiviai iš Lietuvos, jeigu jiems daugiau nei 18 metų.
       
      Europos sveikatos draudimo kortelės studijuojantiesiems ES, EEE valstybių bei Šveicarijos aukštųjų mokyklų dieniniuose skyriuose nemokamai, per 14 kalendorinių dienų nuo prašymo pateikimo, išduodamos teritorinėse ligonių kasose (TLK) arba jų padaliniuose (savivaldybėse dirba TLK atstovai). Prašymo blanką, taip pat daugiau informacijos galima rasti teritorinių ligonių kasų bei Valstybinės ligonių kasos (adresas – www.vlk.lt, skyrelis „Tarptautinis bendradarbiavimas“) interneto svetainėse. Prašymą galima pateikti pačiam ar per įgaliotąjį asmenį: paštu, faksu, elektroniniu paštu arba užpildyti užsakymo formą tinklapyje. Elektroniniame prašyme būtina nurodyti miestą, kuriame norite atsiimti minėtą dokumentą.
       
      Norint gauti ESDK, be užpildyto prašymo blanko, ligonių kasoms reikia pateikti:
      –    asmens tapatybę liudijantį dokumentą (pasą ar asmens tapatybės kortelę),
      – akademinę pažymą ant firminio aukštosios mokyklos blanko, kurioje turi būti nurodyti studento asmens duomenys, skyrius, kuriame studentas mokosi (dieninis), studijų programos laipsnis ir studijų laikotarpis. Akademinė pažyma turi būti pateikiama kartu su vertimų biuro atliktu vertimu (jei ji ne anglų ar vokiečių kalbomis),
      – užpildytą bei pasirašytą pasižadėjimą informuoti apie draustumo statuso pasikeitimą (2 egz.). Šio dokumento blanką taip pat rasite ligonių kasų interneto svetainėse. 
       
      Kortelę apdraustojo vardu gali atsiimti ir kitas asmuo, pateikdamas savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą bei asmens, kuriam išduodama kortelė, tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją. Tokiu atveju taip pat būtina pateikti laisvos formos įgaliojimą bei minėto pasirašyto pasižadėjimo 2 egz. 
       
      Asmuo, kuriam prireikia medicinos pagalbos esant ES šalyje, turėtų kreiptis į valstybinei sveikatos apsaugos sistemai priklausančią gydymo įstaigą ir ten pateikti Europos sveikatos draudimo kortelę bei asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.
       
      Pabrėžtina, kad teisė į nemokamą būtinąją medicinos pagalbą neapima privačių gydymo įstaigų bei papildomų sveikatos priežiūros paslaugų, už kurias apdraustieji turi mokėti patys, taip pat neužtikrina transportavimo išlaidų kompensavimo, jei dėl nelaimingo atsitikimo ar ligos užsienyje tektų vykti namo. Paciento mokestis bei priemokos, kuriuos jis privalo sumokėti gydymo įstaigai pagal teikiančios sveikatos priežiūros paslaugas šalies narės teisės aktus, taip pat nekompensuojami iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų. Būtinosios medicinos pagalbos mastą nustato gydantysis gydytojas. Šios pagalbos paprastai prireikia užklupus ūmiai ligai ar nelaimingam atsitikimui.
       
      Jei apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu asmuo išvyksta į užsienį nepasiėmęs Europos sveikatos draudimo kortelės ir jam prireikia būtinosios medicinos pagalbos, jis turi už tokią pagalbą sumokėti pats. Tik grįžęs į Lietuvą jis gali kreiptis į teritorinę ligonių kasą dėl šių išlaidų kompensavimo. Tuo atveju, jei tokiam asmeniui prireiktų paslaugų ligoninėje, jis ar jo artimieji gali kreiptis į TLK dėl kortelę laikinai pakeičiančio sertifikato išdavimo. TLK darbuotojai gydymo įstaigai nedelsiant išsiunčia šį dokumentą, ir asmeniui nereikės mokėti už būtinosios medicinos pagalbos paslaugas pačiam.
      Daugiau informacijos:                                         
      Valstybinė ligonių kasa
       prie Sveikatos apsaugos ministerijos
      www.vlk.lt
       
       

      Atnaujinta: 2015 09 04

    • 17. LABA DIENA KAIP TEIGIA GYDYTOJA MAMAI BUVO PRIEŠINSULTINĖ BŪSENA. LIGONINĖJE GULĖJO 10 DIENŲ. PARALIŽUOTA DEŽINĖ RANKA, KOJA, NERAIŠKIAI KALBĖJO . IŠRAŠĖ IŠ LIGONINĖS JAU ATSISTAČIUS KALBAI, TAČIAU DAR REIKALINGOS SAUSKELNĖS NES RANKŲ VEIKLA RIBOTA, VAIKŠČIOJA LABAI SUNKIAI TIK SU KITŲ PAGALBA. GYDYTOJA SAKO, KAD REABILITACIJA NEPRIKLAUSO. KAS IŠ TIKRŲJŲ PRIKLAUSO ŠIUO ATVEJU? NAMUOSE TINKAMOS REABILITACIJOS NESUTEIKSIM NES MES NESPECIALISTAI BETO DIRBAM, O DARBDAVIUI DARBUOTOJAS TURI DIRBTI. DABAR GAUNASI TAIP, KAD IŠRAŠĖ ŽMOGŲ IŠ LIGONINĖS IR GYVENK KAIP NORI. KOKIOS BŪTŲ JŪSŲ REKOMENDACIJOS? NORĖČIAU ŽMONIŠKO ATSAKYMO, O NE ĮSTATYMO STRAIPSNIO KOPIJOS. AČIŪ

      Pagal kompetenciją atsakydami į Jūsų paklausimą pranešame, kad Jūsų mama turėtų kreiptis į gydantį (ar savo šeimos) gydytoją. Jis, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. sausio 17 d. įsakymu Nr. V-50 „Dėl medicininės reabilitacijos ir sanatorinio (antirecidyvinio) gydymo organizavimo“ patvirtintu Suaugusiųjų atrankos ir siuntimo į medicininės reabilitacijos sveikatos priežiūros įstaigas tvarkos aprašu, apie medicininės reabilitacijos paslaugų poreikį, esant biosocialinių funkcijų sutrikimui, turi spręsti kartu su fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoju, t. y. gydantis (arba šeimos) gydytojas turėtų Jūsų mamą siųsti konsultuoti fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojui ir vėliau, vadovaudamasis jo konsultacijos išvada, skirti medicininį reabilitacinį gydymą.

      Minėtu įsakymu yra patvirtinta, kad iš pirmines ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų, t. y. iš poliklinikų, pacientai gali būti siunčiami tik į pakartotinę, palaikomąją ir ambulatorinę reabilitaciją. Pakartotinė ir palaikomoji reabilitacija skiriama tik neįgaliesiems ar asmenims, kuriems yra nustatytas didelis specialiųjų poreikių lygis.

      Jūsų mama skirtas medicininės reabilitacijos paslaugas galėtų gauti jos pasirinktoje, šias paslaugas teikiančioje įstaigoje, esančioje ir kitame mieste. Tačiau, atkreipiame Jūsų dėmesį, kad, jeigu būtų skirtos ambulatorinės medicininės reabilitacijos paslaugos, jos yra apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis, o maitinimo ir pragyvenimo išlaidas ambulatorinės medicininės reabilitacijos metu apmoka pats pacientas.

      Suaugusiųjų atrankos ir siuntimo į medicininės reabilitacijos sveikatos priežiūros įstaigas tvarkoje, patvirtintoje nurodytu įsakymu, įteisinta nuostata, kad į medicininę reabilitaciją dėl tos pačios ligos ligoniai pagal indikacijas siunčiami tik vieno kurso per vienerius kalendorinius metus.

      Suaugusiųjų atrankos ir siuntimo į medicininės reabilitacijos sveikatos priežiūros įstaigas tvarkoje nenumatytu atveju (dėl indikacijų, paslaugų rūšies ir trukmės), patvirtinus gydytojų konsultacinei komisijai, šeimos gydytojas medicininės reabilitacijos skyrimą Jums turėtų derinti su teritorine ligonių kasa.

      Į iškilusius papildomus klausimus atsakytume telefonu 8 5 266 1475.

      Pagarbiai

      Sveikatos apsaugos ministerijos

      Asmens sveikatos departamento

      Bendrosios medicinos pagalbos skyriaus

      vyriausioji specialistė Rasa Biekšienė

      Atnaujinta: 2015 09 02

    • 18. Laba diena, sergu C-20 liga, 2010 12 08 buvau operuotas, išvesta laikina stoma. 2012 03 men. planuojama kita operacija-panaikinti stoma arba palikti kaip nuolatinę. Noriu sužinoti ar praejus 2 men. po operacijos t.y vasario 8 dienos galiu grizti į darbą ir dirbti sunkiu fiziniu krūviu. Ar nepakenks mano tolimesnei sveikatai?Nedarbingumo lapelį turiu nuo 2010 m.spalio 1d. Kiek laiko gali tęsti gydytojas nedarbingumo pažymejimą.O gal turiu teise i invalidumo pensija Aciu.
      Laba diena,
       
      Dėkojame Jums už klausimą. Maloniai prašome pagal kompetenciją kreiptis tiesiogiai į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją www.socmin.lt
       
      Pagarbiai
      SAM informacija
       

      Atnaujinta: 2015 09 01

    • 19. Laba diena, auginu du 18 ir 4 metu vaikus. Vyras dirba indv. imoneje vadybininku. Virs metu esu registruota darbo biržoje . Įsigijau verslo liudijimą nevisoms mėnesio dienoms . Noriu sužinoti ar as esu ir toliau draudžiama sveikatos draudimu valstybes lesomis

      Laba diena,

      Dėkojame Jums už klausimą.
      LR Sveikatos draudimo įstatymo 6 str. 4 d. 5 p. numatyta, kad valstybės lėšomis privalomuoju sveikatos draudimu yra draudžiamas ir PSDF biudžeto apmokamas gydymo paslaugas gauna vienas iš nedirbančių tėvų (įtėvių), auginantis vaiką iki 8 metų, taip pat vienas iš tėvų (įtėvių), auginantis du ir daugiau nepilnamečių vaikų.

      Pasiėmus asmens dokumentą (kuriame yra įrašytas asmens kodas) bei vaikų gimimo liudijimus reikia kreiptis į teritorinę ligonių kasą pagal gyvenamąją vietą draustumui valstybės lėšomis įteisinti. Akcentuojame, kad ši įstatyminė nuostata, vadovaujantis minėto įstatymo 17 str. 1, 2, 3, 4, 5 ir 8 dalimis, netaikoma dirbantiems arba kitų pajamų turintiems asmenims. Pasibaigus Jūsų darbinei veiklai pagal verslo liudijimą Jūs turite teisę pasinaudoti aukščiau paminėta lengvata arba vėl įsirašyti į darbo biržos įskaitą. Šiais abiem atvejais yra suteikiamas privalomojo sveikatos draudimo draustumas valstybės lėšomis, asmuo gali gauti nemokamai visas PSDF biudžeto lėšomis apmokamos gydymo paslaugas. Sėkmės.

      Daugiau informacijos:
      Kazys Žilėnas
      atstovas spaudai

      Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos Europos aikštė 1, 03505 Vilnius

      Tel.: (8 5) 236 4105, mob. 8 687 41445

      El. p.: kazys.zilenas@vlk.lt

      www.vlk.lt

      Atnaujinta: 2016 02 02

    • 20. Laba diena, Mano sūnui sausio 21d. suėjo 18 m. Siuo metu jis mokosi Airijoje Šv. Patrico berniukų gimnazijoje.Kreipiausi į ligonių kasas ir į VMĮ dėl PSD mokesčio. Gavau atsakymą, kad mano sūnus privalo mokėti PSD mokestį, nors jis jokių pajamų neturi, nes yra moksleivis ir nedirbantis. Norėčiau gauti atsakymą kodėl studentai yra drausti ES, o moksleivis jau niekam nereikalingas, nes buvo liepta man jį išdeklaruoti iš gyvenamosios vietos.Ačiū už atsakymą.
      Laba diena,
       
      Dėkojame Jums už klausimą. Siunčiame informaciją šia tema:
       
      IR AŠTUONIOLIKAI SUĖJUS MOKSLEIVIAI LIEKA APDRAUSTI
      SVEIKATOS DRAUDIMU
      Pastaruoju metu ligonių kasos gauna klausimų dėl moksleivių, kuriems sukako 18 metų, privalomojo sveikatos draudimo. Būna atvejų, kai toks moksleivis sveikatos priežiūros įstaigoje išgirsta, kad už gydymo paslaugas reikės mokėti, nes asmens draustumas neužfiksuotas Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) informacinėje duomenų bazėje.
      Ši duomenų bazė nuolat atnaujinama remiantis informacija iš Gyventojų registro apie nuolatinius Lietuvos gyventojus ir laikinai čia įsikūrusius, į ją patenka duomenys iš „Sodros“, Valstybinės mokesčių inspekcijos ir kitų valstybės institucijų, aukštųjų mokyklų. Gaunamų duomenų bei pačių draudžiamųjų pateiktų dokumentų pagrindu pagal Sveikatos draudimo įstatymą kiekvienas Lietuvos gyventojas priskiriamas atitinkamai draudžiamųjų grupei (dirbantieji, pensininkai, vaikai, moksleiviai, studentai, bedarbiai ir kiti). Visi draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu įskaitos duomenys iš VLK duomenų bazės automatiškai perduodami į teritorines ligonių kasas, šia asmens draustumo patikra naudojasi sutartis su ligonių kasa sudariusios gydymo įstaigos, vaistinės.
      Ši informaciją apie asmens draustumą greitai sužinoti įgalinanti sistema itin svarbi. Tuo atveju, kai gyventojas nėra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, už gydymo paslaugas (išskyrus būtinąją pagalbą) turi mokėti pats asmuo pagal nustatytus paslaugų įkainius. Jei gydymo įstaiga, nepatikrinusi asmens draustumo, suteiks tokias paslaugas ir nepaprašys už jas sumokėti, ji patirs nuostolių, nes ligonių kasos už tokiems asmenims suteiktas gydymo paslaugas (išskyrus būtinąją pagalbą) nemoka.
      Įsidėmėtina, kad pagal Sveikatos draudimo įstatymą (6 straipsnio 4 dalies 7 punkto nuostatos) Lietuvos Respublikos bendrojo lavinimo, profesinių, aukštesniųjų ir aukštųjų mokyklų dieninių skyrių moksleiviai ir studentai, taip pat Lietuvos Respublikos piliečiai ir kitų valstybių piliečiai bei asmenys be pilietybės, nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje, studijuojantys Europos Sąjungos valstybių narių aukštųjų mokyklų dieniniuose skyriuose, yra apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu valstybės lėšomis. VLK yra sudariusi duomenų teikimo sutartis su visomis teisėtai Lietuvoje veikiančiomis aukštosiomis mokyklomis ir gauna duomenis apie jų dieniniuose skyriuose studijuojančiuosius. Deja, tokių duomenų kol kas nepateikia bendrojo lavinimo, profesinės, aukštesniosios mokyklos. 
      Todėl, kai moksleiviams sukanka 18 metų (iki tol jie visi draudžiami pagal Sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 6 punkto nuostatas kaip asmenys iki 18 metų), jie turi atvykti į teritorinę ligonių kasą arba jos atstovą savivaldybėje. Būtina pateikti asmens tapatybės kortelę arba pasą bei galiojantį moksleivio pažymėjimą (neturint pastarojo – pažymą iš mokyklos). Moksleivio draustumą patvirtinantys duomenys įtraukiami į informacinę duomenų bazę, kuria naudojasi ir visos gydymo įstaigos. Tik tuomet moksleivis pateks į apdraustųjų valstybės lėšomis kategoriją ir jam sveikatos priežiūros įstaigose, sudariusiose sutartį su ligonių kasa, bus teikiamos nemokamos gydymo paslaugos.
                                               
      Daugiau informacijos:
      Valstybinė ligonių kasa
       prie Sveikatos apsaugos ministerijos

       

      Atnaujinta: 2015 09 01

    • 21. Laba diena, Negavau konkretaus atsakymo. Jei pilnametis 18 m. vaikas mokosi ES vidurineje mokykloje dieniniame skyriuje, ar privalo mokėti PSD mokesti
      LR Sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 6 punkte nurodyta, kad Lietuvoje privalomuoju sveikatos draudimu valstybės lėšomis yra draudžiami asmenys iki 18 metų, o  7 punkte pabrėžiama, kad valstybės lėšomis draudžiami Lietuvos Respublikos bendrojo lavinimo, profesinių, aukštesniųjų ir aukštųjų mokyklų dieninių skyrių moksleiviai ir studentai, taip pat studijuojantys Europos Sąjungos valstybių narių aukštųjų mokyklų dieniniuose skyriuose.
       

      Kadangi Jūsų sūnui sausio 21 d. suėjo 18 metų ir  šiuo metu jis mokosi (tai yra – nestudijuoja...) Airijoje Šv. Patrico berniukų gimnazijoje (tai yra – ne Lietuvoje veikiančioje gimnazijoje, taip pat –  ne ES šalies aukštojoje mokykloje dieniniame skyriuje...), Lietuvoje jis negali būti draudžiamas valstybės lėšomis bei nemokamai gauti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamas gydymo paslaugas.
       
      Tokios yra šiuo metu galiojančio Sveikatos draudimo įstatymo nuostatos, kurias tiek VMI, tiek ir ligonių kasos privalo vykdyti. Ar ateityje gali būti valstybės lėšomis draudžiami ir besimokantys kitose ES šalyse moksleiviai nuspręsti gali tik LR Seimas, pakeisdamas Sveikatos draudimo įstatymo nuostatas.
       
      Pagarbiai
      Kazys Žilėnas atstovas spaudai Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos Europos aikštė 1, 03505 Vilnius
      Tel.: (8 5) 236 4105, mob. 8 687 41 445
      El. p.: kazys.zilenas@vlk.lt
      www.vlk.lt

       

      Atnaujinta: 2015 12 03

    • 22. Laba diena, prašau paaiškinti man,eiliniam Lietuvos gyventojui,kodėl žmogus dirbdamas ir mokėdamas visus mokesčius turi mokėti papildomai už kraujo paėmimą iš piršto,už kraujo paėmimą iš venos,už visas priemones reikalingas eiliniai operacijai ir t.t.? Kodėl dirbdama papildomus darbus dar turiu mokėti papildomą mokestį už sveikatos draudimą,o atsidūrus medicinos įstaigoje moku taip,lyg valstybė už sveikatą iš manęs nieko nenuskaičiuotų? Kodėl eilinis žmogus yra beteisis teisinėje valstybėje? laukiu atsakymo, Laima Jundulienė
      Laba diena,
       
      Dėkojame Jums už klausimą.

      Asmens teisę į informaciją ir teisę pasirinkti gydymo, diagnostikos ar kitas paslaugas ir procedūras  nustato Lietuvos teisės aktai – Civilinis kodeksas, Sveikatos sistemos, Sveikatos draudimo bei Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymai. Svarbu žinoti, kad visus iškilusius klausimus pirmiausia reikia bandyti išsiaiškinti sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioje gydymo įstaigoje. Ypač tuo atveju, jei pacientas joje nukentėjo ir prašo jam padarytą žalą atlyginti. Tai, beje, įteisinta ir pakoreguotame (pataisos įsigaliojo nuo šių metų kovo 1-osios) Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme.
       
      Aktualios informacijos, pavyzdžiui, apie gydymo įstaigoje teikiamas paslaugas, jų kainas, apie sveikatos priežiūros specialistus, jų profesinę kvalifikaciją derėtų teirautis ten dirbančių specialistų, tos informacijos ieškoti skelbimų lentose. O apie paciento sveikatos būklę, ligos diagnozę, gydymo būdus, būtinus vaistus daugiausiai žino jį gydantis gydytojas. Ši informacija ligoniui turi būti suteikta suprantamai, jam taip pat privalu paaiškinti ir medicinos įrašų prasmę. Jeigu pacientas turi pretenzijų dėl įrašų, gali kreiptis į įstaigos vadovą. Netikslius, neišsamius, dviprasmiškus įrašus gydytojai privalo pataisyti per 15 darbo dienų. Pacientai savo ruožtu turėtų tuo labiau domėtis, ir, kai reikia, būti reiklūs, nes jų sveikata – išties ne tik jų pačių, bet ir artimųjų, visuomenės turtas.
       
      Naudodamasis ligonių kasų elektroninėmis paslaugomis kiekvienas gali sužinoti, kokios jam suteiktos medicinos paslaugos ir išduoti kompensuojamieji vaistai. Tai asmeninė informacija, todėl prieinama tik galintiems saugiai prisijungti prie Elektroninių valdžios vartų www.epaslaugos.lt – viešųjų e. paslaugų sistemos, kurioje kaupiami taip pat ir ligonių kasų duomenys (prie jos galima prisijungti ir per Valstybinės ligonių kasos interneto svetainę www.vlk.lt skyriuje „Paslaugos“). Prisiregistravus sistemoje galima sužinoti apie savo draustumą (priklausymą apdraustųjų kategorijai) ir prisirašymą prie gydymo įstaigų, apie ambulatorinio, stacionarinio gydymo, medicininės reabilitacijos paslaugas, suteiktas poliklinikoje, ligoninėje ar sanatorijoje, bei išrašytus vaistus.
      Kada tenka atverti savo piniginę
      Pabrėžtina, kad ligonių kasos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto apmoka už apdraustiesiems privalomuoju sveikatos draudimu suteikiamas paslaugas. Neapdrausti (ar neapsidraudusieji) privalomuoju sveikatos draudimu už gydymo paslaugas (išskyrus būtinąją pagalbą, kuri apmokama iš PSDF) turi mokėti pagal gydymo įstaigos nustatytus įkainius.
      Būna atvejų, kai net ir apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu asmuo turi susimokėti. Jei toks pacientas savo iniciatyva (ar gydytojo patartas) pasirenka brangiau kainuojančias paslaugas, medžiagas, procedūras, vaistus ar medicinos pagalbos priemones, jis apmoka paties pasirenkamų ir gydytojo skiriamų paslaugų, procedūrų, vaistų ar medicinos pagalbos priemonių kainų skirtumą. Pats moka ir tada, kai pageidauja papildomų paslaugų ar procedūrų (kaip žinoma, ligonių kasos moka už gydymą, kurį skiria gydytojas, o ne vykdo visų pageidaujančių gauti vieną ar kitą paslaugą norus). Iš paciento gali būti paprašyta susimokėti, jeigu jis nenori laukti eilėje tam tikro planinio tyrimo ar procedūros, pats pageidauja kuo skubiau gauti paslaugą.
       
      Be to, sveikatos apsaugos ministro įsakymu yra patvirtintas mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašas ir kainos, todėl pacientas turi sumokėti už tokias paslaugas. Mokamų paslaugų sąraše – akupunktūra bei manualinė terapija, sveikatos patikrinimas vykstant į užsienį, norint įsigyti ginklą, gauti vairuotojo ir aviatoriaus mėgėjo pažymėjimą, kosmetinės chirurgijos operacijos ir kosmetologijos procedūros ir kt.
       
      Visais atvejais pageidautina, kad paciento sutikimą dėl priemokos ar mokamų paslaugų gydantysis gydytojas užfiksuotų ligonio ambulatorinėje kortelėje arba gydymo stacionare ligos istorijoje, o pacientas tai patvirtintų parašu. Jei gydymo įstaiga ligoniui suteikė brangiau kainuojančias ar papildomas paslaugas bei vaistus be jo sutikimo ir pacientas už tai sumokėjo, jis dėl priemokų grąžinimo turi kreiptis į gydžiusios įstaigos administraciją. Už paslaugas privačiose gydymo įstaigose, sudariusiose sutartį su ligonių kasa, pacientams gali tekti primokėti. Tad pacientui derėtų išsiaiškinti, kokia paslaugos kaštų dalis yra kompensuojama iš PSDF biudžeto ir kiek tektų primokėti.
       
      Tad išgirdę siūlymą susimokėti, turėtumėte paprašyti gydytojų arba gydymo įstaigų vadovų pagrįsti, kodėl prašoma atsilyginti už suteiktą paslaugą. Jeigu aiškaus atsakymo nesulaukiate, reikėtų kreiptis į teritorinės ligonių kasos specialistus, kurie tikrai padės išsiaiškinti, ar būtina konkrečiu atveju mokėti.
                
      Daugiau informacijos:                                              
      Valstybinė ligonių kasa
       prie Sveikatos apsaugos ministerijos
       

      Atnaujinta: 2015 09 14

    • 23. Laba diena, jau antrus metus gyvenu užsienyje (es valstybėje), ne visus tuos dvejus metus dirbau, apie 4-5 mėnesius buvau bedarbė (į darbo biržą taip pat nesikreipiau), taigi nebuvau drausta. Tačiau studijuoju viename Lietuvos universitetų, neakivaizdiniam skyriuje. Dėl studijų dažnai važinėju į Lietuvą. ar turiu mokėti privaloma sveikatos draudimą Lietuvoje, jei čia į gydytojus nesikreipiu?
      Laba diena,
       
      Dėkojame Jums už klausimą.
      LR Sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 6 punkte nurodyta, kad Lietuvoje privalomuoju sveikatos draudimu valstybės lėšomis yra draudžiami asmenys iki 18 metų, o  7 punkte pabrėžiama, kad valstybės lėšomis draudžiami Lietuvos Respublikos bendrojo lavinimo, profesinių, aukštesniųjų ir aukštųjų mokyklų dieninių skyrių moksleiviai ir studentai, taip pat studijuojantys Europos Sąjungos valstybių narių aukštųjų mokyklų dieniniuose skyriuose.
      Kadangi Jūs ES šalies aukštojoje mokykloje studijuojate ne dieniniame skyriuje, tai Lietuvoje negalite būti draudžiama valstybės lėšomis bei nemokamai gauti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamas gydymo paslaugas.
       
      Daugiau informacijos:
      Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos
      Tel.: (8 5) 236 4105, mob. 8 687 41445
      El. p.: kazys.zilenas@vlk.lt
      www.vlk.lt
       

      Atnaujinta: 2015 12 26

    • 24. Laba diena, noriu pasiteirauti, ar visos nesciosios nuo 28 savaites yra socialiai draustos (nepriklausomai nuo to ar dirba, ar studijuoja, ar registruota darbo birzoje ir pan.)? Jei dirbanti nescia moteris planuoja imti neapmokamas atostogas, ir tu atostogu metu gimdytu, ar ji skaitosi drausta sveikatos draudimu? Dekoju uz atsakyma :)
      Laba diena.
       
      Dėkojame Jums už klausimą. Valstybės lėšomis privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamos visos moterys, kurioms įstatymų nustatyta tvarka suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos, bei visos nedirbančios moterys jų nėštumo laikotarpiu 70 dienų (suėjus 28 nėštumo savaitėms ir daugiau) iki gimdymo ir 56 dienos po gimdymo (LR Sveikatos draudimo įstatymo 6 str. 4 d. 4 p.).
      Linkime puikios sveikatos!
       
      Daugiau informacijos:
      Kazys Žilėnas
      atstovas spaudai
      Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos Europos aikštė 1, 03505 Vilnius
      Tel.: (85) 236 4105, mob. 8 687 41445
      El. p.: kazys.zilenas@vlk.lt
      www.vlk.lt
       

      Atnaujinta: 2015 09 08

    • 25. Laba diena, noriu paklaust, ar ūkininkas privalo mokėt sveikatos draudimą, jei jis draudžiamas valstybės lėšomis, nes augina du nepilnamečius vaikus, o žmona yra dirbanti. Jo ūkio EDV yra mažesnis negu 14, bet didesnis negu 4.
      Laba diena,
       
      Atsakydami į Jūsų klausimą, informuojame, kad ūkininkų, kurių žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis už praėjusių metų mokestinį laikotarpį nuo sausio 1 dienos iki gruodžio 31 dienos yra lygus 4 ekonominio dydžio vienetų arba didesnis,  sveikatos draudimo įmokas administruoja Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos (Sodra).
       
      Ūkininkai, kurių pajamos mokestiniu laikotarpiu apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatas, gali sveikatos draudimo įmokų kas mėnesį nemokėti, jeigu jie moka ir (arba) už juos yra mokamos Sveikatos draudimo įstatymo 17 str. 1 ir 2 dalyse nurodytos sveikatos draudimo įmokos arba jeigu jie yra draudžiami valstybės lėšomis (žr. Sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalį).
       
      Ūkininkų, kurių pajamos mokestiniu laikotarpiu apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatas, socialinio draudimo įmokos (sumokėtų įmokų ir mokėtinų įmokų sumų skirtumas), kai jų bazė priklauso nuo asmens pajamų, gautų praėjusiais metais, turi būti sumokėtos iki metinės pajamų mokesčio deklaracijos pateikimo Valstybinei mokesčių inspekcijai termino paskutinės dienos.
       
      Šis atsakymas parengtas vadovaujantis Sodros pranešimu „Valstybinio socialinio draudimo vykdymas 2011 metais“ : http://www.sodra.lt/draudeju_portalas/draudimo_vykdymas/2011
      2011 m. vasario 24 d. „Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus įsakymas Nr. V-78 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 30 d. įsakymo Nr. V-409  "Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų administruojamų privalomojo sveikatos draudimo įmokų administravimo tvarkos aprašo patvirtinimo" pripažintas netekusiu galios (Žin., 2011, Nr. 25-1247).
       
      Besikreipiantiems asmenims dėl detalios informacijos siūlome kreiptis į Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigas. Informaciniai telefonai nurodyti el. puslapyje: http://www.sodra.lt/index.php?cid=13374
       
      Pagarbiai,
       
      N. Jelenskienė
      ITD ISES Draudžiamųjų įskaitos poskyrio vedėja,
      Valstybinė ligonių kasa prie SAM
      Europos aikštė 1, 03505 Vilnius
      Tel.: (8 5) 219 7502
       
       

      Atnaujinta: 2016 01 03

    • 26. Laba diena, noreciau suzinoti,ar man reikia moketi privalomaji sveikatos draudima bunant akademinese atostogose (mokiausi dieniniame skyriuje universitete,taciau dbr esu akademinese atostogose)? dekui uz informacija
      Laba diena,
       
      Dėkojame Jums už klausimą. Pagal LR Sveikatos draudimo įstatymo  8 straipsnio 3 dalį visi nuolat gyvenantys Lietuvoje profesinių, aukštesniųjų ir aukštųjų mokyklų dieninių skyrių studentai laikomi apdraustaisiais privalomuoju sveikatos draudimu valstybės lėšomis nuo dieninio skyriaus studento statuso įgijimo dienos iki jo netekimo dienos. Studentai, dažniausiai dėl pablogėjusios sveikatos, dėl kūdikio priežiūros, dėl ypatingų šeimyninių aplinkybių bei kitų svarbių priežasčių (kiekvienu atveju patvirtintų dokumentais), gali būti leidžiami tam tikram nustatytam laikui akademinių atostogų. Remiantis Mokslo ir studijų įstatymo (Žin., 2009, Nr. 54-2140) 55 straipsnio 11 punktu, kiekvienas studentas turi teisę išeiti akademinių atostogų, neprarandant studento statuso.
      Nepraradę studento statuso (laikinai nutraukę studijas) ir esantys dieninio skyriaus studentų sąrašuose asmenys turi teisę į sveikatos draudimą valstybės lėšomis.

      Daugiau informacijos:
      Kazys Žilėnas
      atstovas spaudai
      Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos Europos aikštė 1, 03505 Vilnius
      Tel.: (8 5) 236 4105, mob. 8 687 41 445
      El. p.: kazys.zilenas@vlk.lt
      www.vlk.lt
       

      Atnaujinta: 2016 02 10

    • 27. laba diena, nuo gruodzio menesio buvau isvykusi, gryzau kovo menesi kreipiausi i ligoniu kasa panevezyje, sake,kad viskas gerai drausta...isidarbinau nuo birzelio menesio ir dabar atejo skola uz5menesius?kaip suprasti?as juk nebuvau Lietuvoje plius kovo menesi buvau gryzusi ir kreipiausi pas Jus?kaip suprasti>?
      Laba diena,
       
      Dėkojame Jums už klausimą. Pagal kompetenciją maloniai prašome visas Jūsų problemas aiškintis tiesiogiai Jūsų teritorinėje ligonių kasoje.
       
      Pagarbiai
      SAM informacija
       

      Atnaujinta: 2015 11 09

    • 28. Sveiki,norėčiau paklausti,esu pati dirbanti,moku pirminės sveikatos draudimą,susirgau ir man skyrė šildymo procedūrą,bet už paslaugą pasakė , kad reikia mokėti.Ligonių kasa , man paklausus , pasakė ,kad iš ligonių kasų šildymai, masažai yra neapmokami , tai kam reikalingas šis draudimas, vadinasi , mokestis dvigubas,o paslauga ne.Kodėl? Jei aš moku privalomą draudimą turiu mokėti.Lauksiu atsakymo, kurio tikiuosi išsamaus ir teisingo,kurį paaiškinsite paprastai o ne moksliškai, nes klausia eilinis Lietuvos gyventojas.Ačiū.
      PACIENTO TEISĖ ŽINOTI IR NEMOKĖTI, KAI NEPRIVALU
       
      Pastaruoju  metu pacientams gana dažnai iškyla klausimų, kodėl gydymo įstaigose neretai reikia primokėti už sveikatos priežiūros paslaugas, pirkti vaistus, medicinos pagalbos priemones, prašoma patarti, kur ieškoti teisybės, jei taip pažeidžiamos paciento teisės.  Būtina žinoti, kad visus rūpimus klausimus pirmiausia reikia bandyti išsiaiškinti sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioje įstaigoje. Tai įteisinta Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme: į pacientų skundus nagrinėjančias valstybės institucijas jie turi teisę kreiptis tik, jei nepatenkina toks nagrinėjimas sveikatos priežiūros įstaigoje, kurioje, pacientų manymu, jų teisės buvo pažeistos.
      Iš ligonių kasų gaunamų elektroninių laiškų, skambučių telefonu, galima  spręsti, kad gydymo įstaigose pacientai gauna nepakankamai informacijos apie jose teikiamas paslaugas (mokamas, nemokamas), jų tikslą ir pobūdį, padarinius ir kt. Suprantama, pacientai savo ruožtu turėtų tuo labiau domėtis, būti reiklūs. Informacijos reikėtų ieškoti gydymo įstaigos skelbimų lentose, teirautis ten dirbančių specialistų. Beje, ligonių kasos, sudarydamos sutartis su sveikatos priežiūros įstaigomis, reikalauja, kad jose matomoje vietoje – registratūroje, priėmimo kambaryje, laukiamajame, interneto svetainėse – skelbtų, kokias teikiamas paslaugas apmoka ligonių kasos, už ką tektų mokėti ar primokėti. Ten pat turi būti informacija apie paslaugų teikimo tvarką, sąlygas.
      Netoleruotini atvejai, kai sveikatos priežiūros įstaigoje pateikus klausimą apie priemokas, aiškaus atsakymo negaunama, arba atsakoma: „todėl reikia, kad reikia“. Kartais gydytojai neinformuoja (nors ir turėtų), ką ir kur privalomuoju sveikatos draudimu apdraustas žmogus gali gauti nemokamai, o tik pateikia būtinų nusipirkti vaistų, medicinos priemonių sąrašą. Apsiginkluokite kantrybe: jei aiškaus atsakymo į tokius klausimus iš gydančio gydytojo nesulaukiate, kreipkitės į  įstaigos administraciją. Mat informacijos teikimo tvarką pacientams nustato įstaigos vadovas, tad, jei svarbios informacijos nesužinojote, neradote skelbimų lentoje, – tai jau jo darbo brokas. Jeigu gauti atsakymai netenkina, reikėtų kreiptis į ligonių kasas.  
      Gydymo įstaigoje neskubėkite pasirašyti siūlomų sutikimų įsigyti vieną ar kitą priemonę, mokėti už paslaugą. Pirmiausia išsiaiškinkite, kodėl to reikalaujama. Tai padeda vėliau išvengti galimų nesusipratimų, nes praktika rodo, kad neretai pacientas, gydymo įstaigoje raštiškai sutikęs brangiau mokėti už vaistus ar paslaugas, vėliau nori susigrąžinti priemoką ir kreipiasi į ligonių kasą. Įsidėmėtina, kad priemokos gali būti grąžintos tik tuo atveju, jeigu gydymo įstaiga ligoniui suteikė brangiau kainuojančias ar papildomas paslaugas, medicinos priemones bei vaistus be jo sutikimo. Tokiu atveju pacientas dėl priemokų grąžinimo turi kreiptis ne į ligonių kasą, o į jį gydžiusios įstaigos administraciją. Vilniaus teritorinė ligonių kasa jau skelbia šiais metais sveikatos priežiūros įstaigose nustatytus pažeidimus: pacientai mokėjo už lašinę infuziją, už vaikui suteiktą konsultaciją, slaugos priemones, vaistus, biopsijos adatą, širdies operacijai būtinas priemones ir kt. Apie išaiškintus pažeidimus informuojamos įstaigų steigėjos, o pacientams nurodoma kreiptis į tikrintą įstaigą dėl pinigų grąžinimo.
      Pagal Sveikatos draudimo įstatymą sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos visiems apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu gyventojams tose gydymo įstaigose, kurios yra sudariusios sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis dėl šių paslaugų teikimo. Šios įstaigos pacientams turi užtikrinti gydymo paslaugų teikimą, jų prieinamumą bei kokybę. Už apdraustiesiems suteiktas medicinos paslaugas gydymo įstaigoms iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) moka ligonių kasos sveikatos apsaugos ministro įsakymuose patvirtintomis paslaugų bazinėmis kainomis. Neapdrausti (ar neapsidraudusieji) privalomuoju sveikatos draudimu už tokias paslaugas (išskyrus būtinąją pagalbą, kuri apmokama iš PSDF) turi mokėti pagal gydymo įstaigos nustatytus įkainius.
      Žinotina, kad vadovaujantis teisės aktais gydymo įstaigose yra įteisinti kai kurie mokėjimo atvejai. Pagal sveikatos apsaugos ministro įsakymą dėl mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašo ir kainų pacientai turi susimokėti už kosmetinės chirurgijos operacijas ir kosmetologijos procedūras, dantų protezavimą (išskyrus kai kurių kategorijų asmenis), akupunktūrą ir manualinę terapiją, sveikatos tikrinimą vykstant į užsienį, norint įsigyti ginklą, gauti vairuotojų ir aviatorių pažymėjimus bei keletą kitų paslaugų.
      Pacientas turi susimokėti ir tuomet, kai nenori laukti jam siūlomo planinio tyrimo arba procedūros ir pageidauja gauti paslaugą ne eilės tvarka, o kuo skubiau. Jei pacientas nori patekti pas gydytojus specialistus be pirminės sveikatos priežiūros gydytojo ar gydytojo specialisto siuntimo, taip pat privalo mokėti. Siuntimo nereikia (taip pat ir mokėti), jeigu kreipiamasi dėl būtinosios medicinos pagalbos, taip pat kai yra numatytas ilgalaikis paciento stebėjimas. Be siuntimo galima kreiptis į gydytoją dermatovenerologą. Jei gydytojas specialistas nustato, kad pacientas kreipėsi pagrįstai, tolesnio gydymo išlaidos apmokamos iš PSDF biudžeto lėšų.
      Jei apsidraudęs privalomuoju sveikatos draudimu pacientas savo iniciatyva (ar gydytojo patartas) pasirenka brangiau kainuojančias paslaugas, medžiagas, procedūras, vaistus ar medicinos pagalbos priemones, jis apmoka paties pasirenkamų ir gydytojo skiriamų paslaugų, procedūrų, vaistų ar medicinos pagalbos priemonių kainų skirtumą. Pats moka ir tada, kai pageidauja papildomų paslaugų ar procedūrų, nes ligonių kasos moka už gydymą, kurį skiria gydytojas, o ne kokius nors pageidavimus gauti vieną ar kitą paslaugą.
       
      Kaip rodo telefono skambučiai į Valstybinę ligonių kasą prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir elektroniniai laiškai, ligos, negalavimų prislėgtas žmogus neretai sutrinka, kai gydymo įstaigoje jo paprašo sumokėti ar primokėti už tyrimą ar kitą paslaugą, nors jis yra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu. Tad trumpai primename ir paaiškiname, kaip tokiais atvejais derėtų elgtis.
       
      Už apdraustiesiems privalomuoju sveikatos draudimu suteiktas medicinos paslaugas gydymo įstaigoms moka ligonių kasos sveikatos apsaugos ministro įsakymuose patvirtintomis paslaugų bazinėmis kainomis. Atvejai, kai patiems pacientams gali tekti sumokėti ar primokėti už paslaugą, išvardyti mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir apmokėjimo tvarkoje, patvirtintoje sveikatos apsaugos ministro 1999 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 357 bei paskesniuose jo pakeitimuose, taip pat Sveikatos sistemos įstatymo 49 straipsnio 5 dalyje.
       
      Visus rūpimus klausimus, taip pat jei siūloma už ką nors mokėti, pacientams pirmiausia dera aiškintis asmens sveikatos priežiūros įstaigoje:
      •gydymo įstaigos darbuotojai turi paaiškinti, ar turite teisę ir galėtumėte (kaip ir kur) šią paslaugą gauti nemokamai;
      •spręsdami, ar pasirašyti sutikimą įsigyti vaistų, medicinos pagalbos priemonių, mokėti už gydytojo paskirtus tyrimus ar teikiamas paslaugas, pirmiausiai paprašykite gydytojo, gydymo įstaigos arba skyriaus vadovo paaiškinti, kodėl ir kokiu pagrindu prašoma (nurodoma) mokėti;
      •jeigu gydymo įstaigos vadovo atsakymas netenkina, patartina kreiptis į teritorinės ligonių kasos specialistus.
      Pacientų teisių pažeidimus, skundus nagrinėja Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinė medicininio audito inspekcija prie SAM, taip pat teritorinės ligonių kasos ir Valstybinė ligonių kasa prie SAM.
       
      Į pacientų skundus nagrinėjančias valstybės institucijas pacientams reikėtų kreiptis gavus raštišką sveikatos priežiūros įstaigos atsakymą (jeigu jis netenkina). Vienas pagrindinių dokumentų, apibrėžiančių paciento teises ir jų pažeidimus, galimybę skųsti ir reikalauti žalos atlyginimo, Lietuvoje yra Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas.
       
      Informuojame, kad naudodamasis ligonių kasų e. paslaugomis kiekvienas gali sužinoti apie jam suteiktas medicinos paslaugas ir išduotus kompensuojamuosius vaistus. Ta asmeninė informacija prieinama tik galintiems saugiai prisijungti prie Elektroninių valdžios vartų www.epaslaugos.lt – viešųjų e. paslaugų sistemos, kurioje kaupiami taip pat ir ligonių kasų duomenys. Prie šios sistemos galima prisijungti ir per VLK interneto svetainę www.vlk.lt skyriuje „Paslaugos“ → „Elektroninės paslaugos“.
       
      Sveikatos priežiūros įstaigų matomose vietose – registratūroje, priėmimo kambaryje, laukiamajame, interneto svetainėse – visa tokia informacija turi būti paskelbta, ji padeda išvengti konfliktų, tarnauja pacientų ir medikų darniam bendradarbiavimui sveikatos labui.
       
      Daugiau informacijos:
      Valstybinė ligonių kasa www.vlk.lt

       

      Atnaujinta: 2015 09 07

    • 29. as gaunu invalidumo pensija.reiskia esu draudziama valstybes.Bet nuo vaiko prieziuros pinigu kasmet atskaiciuojamas PSD.tai kaip cia gaunasi??esu apdrausta dvigubai???
      Laba diena,
       
      Dėkojame Jums už klausimą. Maloniai patariame Jums pagal kompetenciją kreiptis tiesiogiai į Jūsų teritorinę ligonių kasą:
       
      Pagarbiai
      SAM informacija
       
       

      Atnaujinta: 2015 09 01

    • 30. laba diena, dirbau pusantro menesio, o pries tai stovejau darbo birzoje ir susirgau tuberkulioze. O sodroje pasake kad man jokios ismokos nepriklauso.Ar galiu gauti ligos pasalpa ar panasaus? ačiū
      Laba diena,
       
      Dėkojame Jums už klausimą. Maloniai prašome pagal kompetenciją kreiptis tiesiogiai į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją www.socmin.lt
       
      Pagarbiai
      SAM informacija
       
       

      Atnaujinta: 2015 09 06

    • 31. Laba diena, norėčiau informacijos, kaip yra del sveikatos draudimo vaikams, jei jie yra gimę JAV, bet turi ir Lietuvos pilietybę. Jie atvyksta 3 mėnesiams į Lietuvą, tad norėjau sužinoti, kaip galima būtų apdrausti jų sveikatą, jei tektų kreiptis į gydymo įstaigą ar pan.
      Laba diena,
       
      Dėkojame Jums už klausimą.
       
      Informuojame, kad vadovaujantis Sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsniu, Privalomuoju sveikatos draudimu valstybės lėšomis yra draudžiami tik nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys nepilnamečiai. Sveikatos sistemos įstatymo 49 straipsnis taip pat reglamentuoja, kad teisę gauti valstybės laiduojamą
      (nemokamą) asmens sveikatos priežiūrą turi tik nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai.
      Atsižvelgiant į tai, kad Jūsų laiške nurodyti nepilnamečiai į Lietuvą planuoja atvykti trumpam paviešėti, jų sveikatą reikėtų apsidrausti privačiai, sudarant kelionių draudimo sutartį bet kurioje draudimo kompanijoje.
       
      Pagarbiai
      Lina Noreikienė
      Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Tarptautinių ryšių skyriaus vedėjo pavaduotoja Tel. 236 4153 Faks. 236 4111 El. paštas: lina.noreikiene@vlk.lt

       

      Atnaujinta: 2016 05 30

    • 32. laba diena,noreciau suzinoti kaip yra su sveikatos draudimu nesciosioms?esu nedirbanti,nesu uzsirasiusi darbo birzoje,laukiuosi antro vaikelio,noreciau suzinoti ko tiketis nuvykus i gimdymo namus?ar teks moketi uz visas paslaugas ar nescioji skaitosi drausta? DEkui
      Laba diena.
      Dėkojame Jums už klausimą.
      Valstybės lėšomis privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamos visos moterys, kurioms įstatymu nustatyta tvarka suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos, bei visos nedirbančios moterys jų nėštumo laikotarpiu 70 dienų (suėjus 28 nėštumo savaitėms ir daugiau) iki gimdymo ir 56 dienos po gimdymo (LR Sveikatos draudimo įstatymo 6 str. 4 d. 4 p.).
       
      Puikios Jums ir sveikatos!
       
      Pagarbiai
      Kazys Žilėnas
      atstovas spaudai
      Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos Europos aikštė 1, 03505 Vilnius
      Tel.: (8 5) 236 4105, mob. 8 687 41445
      El. p.: kazys.zilenas@vlk.lt
      www.vlk.lt

      Atnaujinta: 2015 09 21

    • 33. laba diena.Esu bedarbe.Nesu registruota darbo birzoje.auginu vaika kuriam 3.6 m.ar man reikia moketi privalomaji sveikatos draudima?Aciu uz atsakyma

      Laba diena,

      Dėkojame Jums už klausimą. Apdraustuoju privalomuoju sveikatos draudimu yra laikomas vienas vienas iš tėvų (įtėvių), auginantis vaiką iki 8 metų, taip pat vienas iš tėvų (įtėvių), auginantis du ir daugiau nepilnamečių vaikų.

      Maloniai prašome kreiptis pagal kompetenciją tiesiogiai į Jūsų teritorinę ligonių kasą:

      http://www.vlk.lt/vlk/lt/?page=info&id=122

      Linkime puikios sveikatos Jums ir Jūsų vaikeliui.

      Pagarbiai

      SAM informacija
      www.sam.lt

       

      Atnaujinta: 2016 02 29

    • 34. Labas vakaras, esu 20 metu , nei dirbu nei mokausi, esu isejusi 1 metams akademinems atostogoms , ar man reikia moketi uz privaloma sveikatos draudima.
      Laba diena,
       
      Dėkojame Jums už klausimą.
      Pagal LR Sveikatos draudimo įstatymo  8 straipsnio 3 dalį visi nuolat gyvenantys Lietuvoje profesinių, aukštesniųjų ir aukštųjų mokyklų dieninių skyrių studentai laikomi apdraustaisiais privalomuoju sveikatos draudimu valstybės lėšomis nuo dieninio skyriaus studento statuso įgijimo dienos iki jo netekimo dienos. Studentai, dažniausiai dėl pablogėjusios sveikatos, dėl kūdikio priežiūros, dėl ypatingų šeimyninių aplinkybių bei kitų svarbių priežasčių (kiekvienu atveju patvirtintų dokumentais), gali būti leidžiami tam tikram nustatytam laikui akademinių atostogų. Remiantis Mokslo ir studijų įstatymo (Žin., 2009, Nr. 54-2140) 55 straipsnio 11 punktu, kiekvienas studentas turi teisę išeiti akademinių atostogų, neprarandant studento statuso.
      Nepraradę studento statuso (laikinai nutraukę studijas) ir esantys dieninio skyriaus studentų sąrašuose asmenys turi teisę į sveikatos draudimą valstybės lėšomis.

      Daugiau informacijos:
      Kazys Žilėnas
      atstovas spaudai
      Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos Europos aikštė 1, 03505 Vilnius
      Tel.: (8 5) 236 4105, mob. 8 687 41 445
      El. p.: kazys.zilenas@vlk.lt
      www.vlk.lt

      Atnaujinta: 2016 08 01

    • 35. Laba diena, Norėčiau įsigyti sveikatos draudimo kortelę, ruošiuosi vykti į užsienį. Ką turėčiau padaryti?
       KELIAUDAMI NEPAMIRŠKITE EUROPOS SVEIKATOS DRAUDIMO KORTELĖS

      Jei privalomuoju sveikatos draudimu apdraustam (ar apsidraudusiam) Lietuvos piliečiui, nuvykusiam į Europos Sąjungos (ES) šalis, taip pat į Norvegiją, Islandiją, Lichtenšteiną bei Šveicariją, prireikia būtinosios medicinos pagalbos, ji visiškai arba iš dalies apmokama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų. Tik išvykstant iš Lietuvos reikia nepamiršti Europos sveikatos draudimo kortelės, kurią išduoda teritorinės ligonių kasos (TLK).

      Per šių metų penkis pirmuosius mėnesius TLK išdavė 37 725 Europos sveikatos draudimo korteles bei 1421 jas pakeičiantį sertifikatą. Pernai iš viso išduota 78 436 kortelės bei 4966 sertifikatai, o už mūsų šalies gyventojų gydymą Europoje iš PSDF biudžeto sumokėta daugiau nei 8,7 mln. litų. Daugiausiai lėšų už mūsų kraštiečiams suteiktą būtinąją medicinos pagalbą pervesta Vokietijos, Norvegijos, Prancūzijos ir Lenkijos gydymo įstaigoms.

       

      Kur ir kaip išduodamos kortelės

      Europos sveikatos draudimo kortelės nemokamai išduodamos teritorinėse ligonių kasose arba jų padaliniuose kiekvienoje apskrityje (savivaldybėse dirba TLK atstovai), pateikus prašymą. Prašymo blanką, taip pat daugiau informacijos galima rasti teritorinių ligonių kasų bei Valstybinės ligonių kasos (adresas – www.vlk.lt, skyrelis „ES informacija“) interneto svetainėse. Prašymą galima pateikti pačiam ar per įgaliotąjį asmenį: paštu, faksu, elektroniniu paštu arba užpildyti užsakymo formą tinklapyje. Elektroniniu būdu užpildytam prašymui suteikiamas užsakymo numeris, kurį reikia žinoti atsiimant kortelę. Elektroniniame prašyme būtina nurodyti miestą, kuriame norite atsiimti minėtą dokumentą. Kortelė išduodama per 14 kalendorinių dienų nuo prašymo pateikimo.

      Atsiimant kortelę būtina turėti: asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (pasą ar asmens tapatybės kortelę); vaiko gimimo liudijimą arba pasą (jei kortelė užsakyta vaikui); užpildytą bei pasirašytą pasižadėjimą informuoti apie draustumo statuso pasikeitimą (2 egz.). Kortelę apdraustojo vardu gali atsiimti ir kitas asmuo, pateikdamas savo bei asmens, kuriam išduodama kortelė, tapatybės dokumentus, taip pat – laisvos formos įgaliojimą bei 2 egz. pasirašyto pasižadėjimo.

      Kortelė, priklausomai nuo apdraustųjų sveikatos draudimu kategorijos, išduodama ne trumpesniam kaip 3 mėnesių ir ne ilgesniam kaip 6 metų laikotarpiui. Pasibaigus kortelės galiojimo laikui arba pasikeitus į šį dokumentą įrašytiems asmens duomenims, išduodama nauja kortelė.

       

      Jeigu svetur prireikia pagalbos

      Sveikatos apsaugos sistemos ir gydymo paslaugų teikimas įvairiose ES šalyje gerokai skiriasi: kai kur valstybinės sveikatos sistemos atlygina visas asmens sveikatos priežiūros išlaidas, kitose –dalį išlaidų tenka padengti patiems pacientams ar jų privačiai draudimo bendrovei. Šių priemokų ligonių kasos nekompensuoja. Informacijos apie ES šalių sveikatos apsaugos sistemas irgi yra VLK interneto svetainėje, skyrelyje „ES informacija“.

      Jei laikinai atvykus į ES šalį prireikia būtinosios medicinos pagalbos, reikėtų kreiptis tiesiai į gydymo įstaigą ir pateikti Europos sveikatos draudimo kortelę. Ar pagalba yra būtina ir kokios jos reikia, sprendžia gydytojas. Būtinosios medicinos pagalbos paslaugų mastą, įvertindamas paciento numatomą lankymosi šalyje narėje trukmę, nustato gydantysis gydytojas. Įsidėmėtina, kad ES teisės aktai suteikia teisę gauti PSDF biudžeto lėšomis apmokamą medicinos pagalbą tik gydymo įstaigose, priklausančiose ES šalių valstybinei sveikatos apsaugos sistemai. Užsienyje, kaip ir Lietuvoje, yra įstaigų, nesudariusių sutarčių su ligonių kasomis arba su kita kompetentinga institucija. Tad jeigu kreipsitės būtinosios pagalbos į sveikatos priežiūros įstaigą, kuri tokios sutarties nesudariusi, už paslaugas teks mokėti pačiam. Nepadengiamos ir kelionės išlaidos, jei dėl nelaimingo atsitikimo ar ligos užsienyje pacientui teks keliauti namo.

      Taip pat svarbu žinoti, kad asmenys, pasinaudoję turima kortele po to, kai prarado apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu statusą, turės grąžinti į PSDF biudžetą lėšas, kurias VLK išleido sumokėdama už jiems suteiktą būtinąją pagalbą.

       

      ...O kortelės neturite

      Jei be kortelės į Europą išvykusiems apdraustiesiems prireiktų būtiniosios medicinos pagalbos paslaugų, paprastai už jas tektų sumokėti patiems, o vėliau kreiptis į TLK dėl išlaidų kompensavimo. Tik tuo atveju, jei tokiam asmeniui prireiktų paslaugų ligoninėje, jis ar jo artimieji gali kreiptis į TLK dėl kortelę laikinai pakeičiančio sertifikato išdavimo. TLK darbuotojai gydymo įstaigai nedelsiant išsiųs šį dokumentą, ir asmeniui nereikės mokėti už būtinosios medicinos pagalbos paslaugas pačiam. Jei jau taip atsitiktų, kad už ES ir kitose  keturiose minėtose šalyse suteiktą būtinąją medicinos pagalbą sumokėjote patys, kartu su prašymu kompensuoti tokias ten patirtas išlaidas TLK pateikite savo asmens tapatybę ir apdraustumą privalomuoju sveikatos draudimu patvirtinančius dokumentus, taip pat – medicinos dokumentų išrašo apie jums užsienyje suteiktas paslaugas originalą bei sveikatos priežiūros paslaugų išlaidų apmokėjimą patvirtinančių dokumentų originalus: kasos kvitus, apmokėtas sąskaitas faktūras, vaistų receptus ir pan. (turi būti aiškūs įrodymai, kad jūsų pateiktos sąskaitos jau yra apmokėtos).

      Tokių išlaidų kompensavimas, suprantama, gali užtrukti, todėl geriausias patarimas vykstant pakeliauti po mūsų žemyną – nepamiršti Europos sveikatos draudimo kortelės.

       

      Valstybinė ligonių kasa

       prie Sveikatos apsaugos ministerijos

      www.vlk.lt

       

       

      Atnaujinta: 2015 09 04

    • 36. sveiki. siuo metu dirbu anglijoi pagal patenta. lietuvoi nesu prisiregistraves darbo birzoje klausi mas. kai grysiu kadanors i lietuva ar reikes man sumoketi sveikatos draudima. aciu.

      Laba diena,

      Dėkojame Jums už klausimą. Maloniai kviečiame susiekti su Jūsų ligonių kasa ir viską išsiaiškinti:

      http://www.vlk.lt/vlk/pag/?page=vs&ii=naudingos_nuorodos

      Apsidraudęs žmogus įgyja daug didesnį pranašumą prieš neapsidraudusįjį, nes gauna ne tik būtinąją medicinos pagalbą, o visas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, numatytas įstatymo. Jei žmogus nemoka asmens fizinių pajamų mokesčio ir nėra savarankiškai apsidraudęs privalomuoju sveikatos draudimu, už medicinos paslaugas (išskyrus būtinąją pagalbą) turi mokėti pats pagal nustatytus bazinius paslaugų įkainius.

      Privalomuoju sveikatos draudimu yra draudžiami:

      Lietuvos Respublikos piliečiai ir užsieniečiai, nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje;

      laikinai Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, jeigu jie teisėtai dirba Lietuvos Respublikoje, bei nepilnamečiai jų šeimos nariai;

      užsieniečiai, nurodyti LR Sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 17 ir 18 punktuose.

      Apdraustaisiais privalomuoju sveikatos draudimu (toliau - apdraustieji) laikomi:

      asmenys, už kuriuos LR Sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka mokamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos, nustatytos šio Įstatymo 17 straipsnio 1 ir 3 dalyse, ir asmenys, kurie šio Įstatymo nustatyta tvarka moka privalomojo sveikatos draudimo įmokas, nustatytas šio Įstatymo 17 straipsnio 2, 3, 4, 5, 6, 7 ir 8 dalyse;

      valstybės lėšomis draudžiami asmenys:

      asmenys, gaunantys Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytą bet kurios rūšies pensiją ar šalpos kompensaciją;

      nedirbantys darbingo amžiaus asmenys, užsiregistravę gyvenamosios vietos darbo biržoje kaip norintys ir galintys dirbti tam tikrą darbą;

      nedirbantys darbingo amžiaus asmenys, turintys įstatymų nustatytą būtinąjį valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą valstybinei socialinio draudimo senatvės pensijai gauti;

      moterys, kurioms įstatymų nustatyta tvarka suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos, bei nedirbančios moterys jų nėštumo laikotarpiu 70 dienų (suėjus 28 nėštumo savaitėms ir daugiau) iki gimdymo ir 56 dienos po gimdymo;

      vienas iš tėvų (įtėvių), auginantis vaiką iki 8 metų, taip pat vienas iš tėvų (įtėvių), auginantis du ir daugiau nepilnamečių vaikų;

      asmenys iki 18 metų;

      Lietuvos Respublikos bendrojo lavinimo, profesinių, aukštesniųjų ir aukštųjų mokyklų dieninių skyrių moksleiviai ir studentai, taip pat Lietuvos Respublikos piliečiai ir kitų valstybių piliečiai bei asmenys be pilietybės, nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje, studijuojantys Europos Sąjungos valstybių aukštųjų mokyklų dieniniuose skyriuose;

      valstybės remiami asmenys, gaunantys socialinę pašalpą;

      vienas iš tėvų (įtėvių), globėjas ar rūpintojas, slaugantis namuose asmenį, kuriam nustatytas neįgalumo lygis (vaiką invalidą), arba asmenį, pripažintą nedarbingu (iki 2005 m. liepos 1 d. - I grupės invalidu) iki 24 metų, arba asmenį, pripažintą nedarbingu (iki 2005 m. liepos 1 d. - I grupės invalidu) iki 26 metų dėl ligų, atsiradusių iki 24 metų, arba asmenį, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis (iki 2005 m. liepos 1 d. - visiška negalia);

      asmenys, teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti neįgaliaisiais;

      asmenys, sergantys visuomenei pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, kurios yra įtrauktos į Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytą sąrašą;

      pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviai - kariai savanoriai, laisvės kovų dalyviai; reabilituoti politiniai kaliniai ir jiems prilyginti asmenys, tremtiniai bei jiems prilyginti asmenys ir asmenys, nukentėję 1991 m. sausio 13-osios ar kituose įvykiuose gindami Lietuvos nepriklausomybę ir valstybingumą;

      asmenys, prisidėję prie Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinių likvidavimo;

      buvusieji geto ir buvusieji mažamečiai fašistinių prievartinio įkalinimo vietų kaliniai;

      valstybės pripažįstamų tradicinių religinių bendrijų dvasininkai, dvasininkų rengimo mokyklų studentai ir vienuolijų noviciatuose atliekantys vienuolinę formaciją naujokai;

      asmenys, kuriems įstatymų nustatyta tvarka yra pripažintas Afganistano karo dalyvių teisinis statusas;

      nelydimi nepilnamečiai užsieniečiai;

      papildomą ir laikiną apsaugą Lietuvos Respublikoje gavę užsieniečiai: asmenys iki 18 metų, asmenys, kuriems nustatyta liga ar organizmo būklė, įrašyta į Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą sąrašą, vieniši tėvai, auginantys nepilnamečius vaikus, moterys nėštumo laikotarpiu 70 dienų (suėjus 28 nėštumo savaitėms ir daugiau) iki gimdymo ir 56 dienos po gimdymo, asmenys, kuriems sukako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytas senatvės pensijos amžius;

      nesukakęs senatvės pensijos amžiaus ir neturintis draudžiamųjų pajamų Respublikos Prezidento sutuoktinis - Respublikos Prezidento kadencijos laikotarpiu.

      Privalomojo sveikatos draudimo galiojimas

      Dirbančiųjų pagal darbo sutartis (įskaitant politikus, valstybės tarnautojus) privalomojo sveikatos draudimas (toliau – PSD) įsigalioja nuo tos dienos, kurią už juos buvo pradėtos mokėti arba jie patys pradėjo mokėti PSD įmokas.

      Asmenų, kurie gauna autorinius atlyginimus, sporto veiklos, atlikėjų pajamas, vykdo individualią veiklą, ūkinių bendrijų narių, individualių įmonių savininkų, asmenų, besidraudžiančių savarankiškai, asmenų, gaunančių kitas GPM apmokestinamąsias pajamas bei ūkininkų PSD įsigalioja kitą mėnesį po tos dienos, kai 3 mėnesius iš eilės už juos buvo mokamos arba jie patys mokėjo privalomojo sveikatos draudimo įmokas, arba nuo tos dienos, kai šie asmenys sumoka 3 minimaliųjų mėnesinių algų dydžio įmoką. 3 minimaliųjų mėnesinių algų dydžio įmokos sumokėjimas neatleidžia nuo prievolės mokėti nustatyto dydžio įmokas.

       

      Pagarbiai
      SAM Informacija
      www.sam.lt

       

      Atnaujinta: 2016 09 28

    • 37. mano vyras niekur nedirba neturi jokiu pajamu yra islaikomas seimos nario ar jam privalu moketi sveikatos draudima ir kokiu budu.
      Laba diena,
       
      Dėkojame Jums už klausimą. Jei Jūsų vyras užsiregistruotų Darbo biržoje, jam nereikėtų mokėti privalomojo sveikatos draudimo mokesčio.
       
      Apie draudžiamuosius privalomuoju sveikatos draudimu
       
      Apsidraudęs žmogus įgyja daug didesnį pranašumą prieš neapsidraudusįjį, nes gauna ne tik būtinąją medicinos pagalbą, o visas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, numatytas įstatymo. Jei žmogus nemoka asmens fizinių pajamų mokesčio ir nėra savarankiškai apsidraudęs privalomuoju sveikatos draudimu, už medicinos paslaugas (išskyrus būtinąją pagalbą) turi mokėti pats pagal nustatytus bazinius paslaugų įkainius.

      Privalomuoju sveikatos draudimu yra draudžiami:

      Lietuvos Respublikos piliečiai ir užsieniečiai, nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje;

      laikinai Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, jeigu jie teisėtai dirba Lietuvos Respublikoje, bei nepilnamečiai jų šeimos nariai;

      užsieniečiai, nurodyti LR Sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 17 ir 18 punktuose.

      Apdraustaisiais privalomuoju sveikatos draudimu (toliau - apdraustieji) laikomi:

      asmenys, už kuriuos LR Sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka mokamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos, nustatytos šio Įstatymo 17 straipsnio 1 ir 3 dalyse, ir asmenys, kurie šio Įstatymo nustatyta tvarka moka privalomojo sveikatos draudimo įmokas, nustatytas šio Įstatymo 17 straipsnio 2, 3, 4, 5, 6, 7 ir 8 dalyse;

      valstybės lėšomis draudžiami asmenys:

      asmenys, gaunantys Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytą bet kurios rūšies pensiją ar šalpos kompensaciją;

      nedirbantys darbingo amžiaus asmenys, užsiregistravę gyvenamosios vietos darbo biržoje kaip norintys ir galintys dirbti tam tikrą darbą;

      nedirbantys darbingo amžiaus asmenys, turintys įstatymų nustatytą būtinąjį valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą valstybinei socialinio draudimo senatvės pensijai gauti;

      moterys, kurioms įstatymų nustatyta tvarka suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos, bei nedirbančios moterys jų nėštumo laikotarpiu 70 dienų (suėjus 28 nėštumo savaitėms ir daugiau) iki gimdymo ir 56 dienos po gimdymo;

      vienas iš tėvų (įtėvių), auginantis vaiką iki 8 metų, taip pat vienas iš tėvų (įtėvių), auginantis du ir daugiau nepilnamečių vaikų;

      asmenys iki 18 metų;

      Lietuvos Respublikos bendrojo lavinimo, profesinių, aukštesniųjų ir aukštųjų mokyklų dieninių skyrių moksleiviai ir studentai, taip pat Lietuvos Respublikos piliečiai ir kitų valstybių piliečiai bei asmenys be pilietybės, nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje, studijuojantys Europos Sąjungos valstybių aukštųjų mokyklų dieniniuose skyriuose;

      valstybės remiami asmenys, gaunantys socialinę pašalpą;

      vienas iš tėvų (įtėvių), globėjas ar rūpintojas, slaugantis namuose asmenį, kuriam nustatytas neįgalumo lygis (vaiką invalidą), arba asmenį, pripažintą nedarbingu (iki 2005 m. liepos 1 d. - I grupės invalidu) iki 24 metų, arba asmenį, pripažintą nedarbingu (iki 2005 m. liepos 1 d. - I grupės invalidu) iki 26 metų dėl ligų, atsiradusių iki 24 metų, arba asmenį, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis (iki 2005 m. liepos 1 d. - visiška negalia);

      asmenys, teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti neįgaliaisiais;

      asmenys, sergantys visuomenei pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, kurios yra įtrauktos į Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytą sąrašą;

      pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviai - kariai savanoriai, laisvės kovų dalyviai; reabilituoti politiniai kaliniai ir jiems prilyginti asmenys, tremtiniai bei jiems prilyginti asmenys ir asmenys, nukentėję 1991 m. sausio 13-osios ar kituose įvykiuose gindami Lietuvos nepriklausomybę ir valstybingumą;

      asmenys, prisidėję prie Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinių likvidavimo;

      buvusieji geto ir buvusieji mažamečiai fašistinių prievartinio įkalinimo vietų kaliniai;

      valstybės pripažįstamų tradicinių religinių bendrijų dvasininkai, dvasininkų rengimo mokyklų studentai ir vienuolijų noviciatuose atliekantys vienuolinę formaciją naujokai;

      asmenys, kuriems įstatymų nustatyta tvarka yra pripažintas Afganistano karo dalyvių teisinis statusas;

      nelydimi nepilnamečiai užsieniečiai;

      papildomą ir laikiną apsaugą Lietuvos Respublikoje gavę užsieniečiai: asmenys iki 18 metų, asmenys, kuriems nustatyta liga ar organizmo būklė, įrašyta į Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą sąrašą, vieniši tėvai, auginantys nepilnamečius vaikus, moterys nėštumo laikotarpiu 70 dienų (suėjus 28 nėštumo savaitėms ir daugiau) iki gimdymo ir 56 dienos po gimdymo, asmenys, kuriems sukako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytas senatvės pensijos amžius;

      nesukakęs senatvės pensijos amžiaus ir neturintis draudžiamųjų pajamų Respublikos Prezidento sutuoktinis - Respublikos Prezidento kadencijos laikotarpiu.

      Privalomojo sveikatos draudimo galiojimas

      Dirbančiųjų pagal darbo sutartis (įskaitant politikus, valstybės tarnautojus) privalomojo sveikatos draudimas (toliau – PSD) įsigalioja nuo tos dienos, kurią už juos buvo pradėtos mokėti arba jie patys pradėjo mokėti PSD įmokas.

      Asmenų, kurie gauna autorinius atlyginimus, sporto veiklos, atlikėjų pajamas, vykdo individualią veiklą, ūkinių bendrijų narių, individualių įmonių savininkų, asmenų, besidraudžiančių savarankiškai, asmenų, gaunančių kitas GPM apmokestinamąsias pajamas bei ūkininkų PSD įsigalioja kitą mėnesį po tos dienos, kai 3 mėnesius iš eilės už juos buvo mokamos arba jie patys mokėjo privalomojo sveikatos draudimo įmokas, arba nuo tos dienos, kai šie asmenys sumoka 3 minimaliųjų mėnesinių algų dydžio įmoką. 3 minimaliųjų mėnesinių algų dydžio įmokos sumokėjimas neatleidžia nuo prievolės mokėti nustatyto dydžio įmokas.

       
      Pagarbiai
      SAM informacija
       

      Atnaujinta: 2015 09 07

    • 38. Sveiki, Išėjau iš darbo, kur pradirbau 2,5 metus. Ieškausi naujo, darbo biržoje nesiregistravau. Kaip bus su sveikatos draudimu, jei praėjus mėnesiui nuo išėjimo iš darbo dar niekur nedirbsiu?
       

      ATGALINE DATA SVEIKATOS NEAPDRAUSI

       

      Kadangi absoliučiai daugumai Lietuvos žmonių nei kasdien, nei kas mėnesį nereikia rūpintis privalomuoju sveikatos draudimu (iš dirbančiųjų ir jų darbdavių šios įmokos išskaičiuojamos „automatiškai“, o apie du trečdalius įvairių kategorijų gyventojų draudžiami valstybės lėšomis), vis dar atsiranda pamirštančių ar numojančių ranka į tai, jog kai kuriems kartais tuo reikia pasirūpinti patiems.

       Štai viename dienraštyje buvo išspausdintas piliečio laiškas sveikatos apsaugos ministrui: netekęs darbo, o kaip vėliau paaiškėjo – ir privalomojo sveikatos draudimo, žmogus piktinosi mūsų sveikatos apsaugos sistema. Anot jo, devynerius metus mokėjęs valstybei mokesčius ir tik mėnesį jų nesumokėjęs, sunegalavęs pats turėjo susimokėti už apsilankymą pas gydytoją. Bet ar pagrįstai piktinamasi? Juk galima, sakysim, įsiregistruoti darbo biržoje, ir sveikata bus draudžiama valstybės lėšomis.

      Arba štai iš darbo išėjusi moteris po kiek laiko išvyksta į užsienį pas gimines žinodama, jog yra nedrausta privalomuoju sveikatos draudimu (ir, suprantama, neturėdama Europos sveikatos draudimo kortelės), bet, matyt, tikėdamasi, kad nieko neatsitiks. O kai ji ten atsidūrė ligoninėje ir už gydymą ėmė kauptis didelės sąskaitos, susirūpinusiems giminėms tegalėjome paaiškinti, jog atgaline data jokio draudimo negalima apmokėti ir įforminti.

      Ką reiškia gydytis be privalomojo sveikatos draudimo? Ligos, tuo labiau sunkios, atveju gydymas gali pareikalauti vadinamųjų katastrofinių sveikatos išlaidų, kurių daugelis žmonių susirgę negalėtų išsimokėti, ir tai taptų asmenine, net šeimos drama. Tektų mokėti už kiekvieną (išskyrus būtinąją pagalbą) medicinos paslaugą. Tad, suprantama, verčiau kiekvieną mėnesį (jei reikia) stropiai mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas ir nesijaudinti dėl galimos didelės už sveikatos priežiūros paslaugas gydymo įstaigos išrašytos sąskaitos. 

      Ši prievolė galioja seniai, ir bedarbis, nepanoręs registruotis darbo biržoje, už privalomąjį sveikatos draudimą per mėnesį turi mokėti 72 litus. Tačiau, kaip sakėme, jis turi aiškią išeitį – užsiregistravęs darbo biržoje žmogus privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamas valstybės. Primename, kad  valstybės lėšomis draudžiami ir kiti, labiausiai socialiai pažeidžiami asmenys – vaikai, moksleiviai, dieninių skyrių studentai, asmenys, turintys būtinąjį valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą pensijai gauti, neįgalieji, – jei jie neturi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos sveikatos draudimo įmokos. Tokių valstybės lėšomis draudžiamųjų šalyje dabar beveik 2,2 milijono.  Už asmenis, gaunančius su darbo santykiais susijusių pajamų – dirbančius pagal darbo sutartis, valstybės tarnautojus, narystės pagrindu dirbančius ūkinėse bendrijose, žemės ūkio bendrovėse arba kooperatinėse organizacijose ir kt., jeigu jiems už darbą mokamas darbo užmokestis, – socialinio draudimo (ir privalomojo sveikatos draudimo) įmokas apskaičiuoja ir sumoka darbdavys.

      Tokių žmonių, kurie  kas mėnesį turi pasirūpinti savo privalomuoju sveikatos draudimu, tai yra, patys mokėti įmokas, Lietuvoje nėra daug: ūkininkai, gaunantieji pajamų pagal autorines sutartis ar iš sporto ar atlikėjo veiklos, besiverčiantieji individualia veikla asmenys, taip pat darbingi, bet niekur nedirbantys gyventojai (pavyzdžiui, namų šeimininkės) ir kiti į draudžiamųjų kategorijas nepatenkantys. Svarbu nepamiršti, kad savarankiškai mokant už atitinkamą mėnesį tokią įmoką derėtų sumokėti iki to mėnesio paskutinės dienos. To nepadarius draustumas privalomuoju draudimu nutrūksta, o pradėjus iš naujo mokėti šias įmokas  draustu asmuo tampa tik po trijų mėnesių. Kita vertus, neapdraustas (ar neapsidraudęs) asmuo, kuriam prireikia medicinos pagalbos, turi galimybę nelaukti 3 mėnesių ir iš karto gauti reikiamą sveikatos priežiūrą, kurios išlaidos apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto. Tam jis turi sumokėti 3 minimaliųjų mėnesinių algų dydžio įmoką (šiuo metu – 2400 Lt). Kad draustumas nenutrūktų, įmokas toliau reikia mokėti įprasta įstatymo nustatyta tvarka, t. y. kas mėnesį po 72 litus.

      Mūsų šalies sveikatos apsaugos sistemos finansavimo pagrindas ir yra privalomasis sveikatos draudimas, iš jo įmokų PSDF biudžete sukaupiamos lėšos, kurias administruoja ligonių kasos. Šios lėšos tampa garantija apdraustiesiems. Tai reiškia, kad visiems bus suteikta paslaugų tiek, kiek reikės, nepriklausomai nuo sumokėtų įmokų. Taip pat ar panašiai veikia daugelio pasaulio šalių sveikatos draudimo sistemos. Taip sudaroma galimybė visiems apdraustiems asmenims gauti iš PSDF biudžeto apmokamas įvairias asmens sveikatos priežiūros paslaugas, apdraustiesiems šio fondo lėšomis taip pat padengiamos kompensuojamųjų vaistų, medicinos pagalbos priemonių ir ortopedijos technikos priemonių įsigijimo ir kitos išlaidos. PSDF biudžetas finansuoja ir labai svarbias sveikatos programas: moksleivių sveikatos priežiūrą mokyklose, vaikų krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis paslaugas, onkologinių ligų (gimdos, krūties, prostatos, storosios žarnos vėžio ir kt.) prevenciją. Šios prevencinės programos padeda anksti diagnozuoti ligas ir veiksmingiau jas gydyti.

      Na, o jei privalomuoju sveikatos draudimu apdraustas (ar apsidraudęs) Lietuvos pilietis lankosi Europos Sąjungos šalyse, taip pat Norvegijoje, Islandijoje, Lichtenšteine bei Šveicarijoje ir jam prireikia būtinosios medicinos pagalbos, ten jam suteiktos tokios paslaugos visiškai arba iš dalies apmokamos iš PSDF biudžeto lėšų.

      Vairuotojai nebeabejoja dėl privalomojo transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimo, daugelis automobilį apdraudžia dar ir kitokiomis draudimo rūšimis. Bet juk mūsų sveikata yra nepalyginamai brangesnė nei automobilis ir ja, jos draudimu privalu nuolat rūpintis.

       

      Valstybinė ligonių kasa

       prie Sveikatos apsaugos ministerijos

      www.vlk.lt

       

      Atnaujinta: 2015 09 27

    • 39. esu vaiko auginimo atostogose iki 3 metu. Dabar eina 3-ieji. Ar reikia moketi sveikatos draudima, kur ir kiek?
      Laba diena,
       
      Dėkojame Jums už klausimą.
      LR Sveikatos draudimo įstatymo 6 str. 4 d. 5 p. numatyta, kad valstybės lėšomis privalomuoju sveikatos draudimu yra draudžiamas ir PSDF biudžeto apmokamas gydymo paslaugas gauna vienas iš nedirbančių tėvų (įtėvių), auginantis vaiką iki 8 metų, taip pat vienas iš tėvų (įtėvių), auginantis du ir daugiau nepilnamečių vaikų. Pasiėmus asmens dokumentą (kuriame yra įrašytas asmens kodas) bei vaikų gimimo liudijimus reikia kreiptis į teritorinę ligonių kasą pagal gyvenamąją vietą draustumui valstybės lėšomis įteisinti.
       
      daugiau informacijos:
      Kazys Žilėnas
      atstovas spaudai
      Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos Europos aikštė 1, 03505 Vilnius
      Tel.: (85) 236 4105, mob. 868741445
      El. p.: kazys.zilenas@vlk.lt
      www.vlk.lt

      Atnaujinta: 2016 02 10

    • 40. Laba diena PSD moku savarankiskai 2011-01-25 , 2011-02-28, 2011-03-25 , 2011-04-05 esu dares per banka mokejimus, nuvaziaves i ligoniu kasa suzinau kad mano draudimas yra nutrukes prasom paaiskinti kodel,jeigu jusu sistema blogai veikia tai ja reikia keisti,pvz butu man atsitikes nelaimingas atsitikimas ,kas tada.o mokejimus moku laiku .
      Laba diena,
       
      Dėkojame Jums už klausimą.
      Nežinant Jūsų vardo, pavardės, asmens kodo, gyvenamosios vietos tiksliai atsakyti į analogišką klausimą neįmanoma. Teoriškai informuojame, kad pranešimus apie sumokėtas savarankiškai sveikatos draudimo įmokas ligonių kasų informacinei sistemai "Sveidra" perduoda Valstybinė mokesčių inspekcija, kuri šias įmokas administruoja.
       
      Gali būti, kad įmokos mokamos neteisingu kodu (tai paprastai būna pagrindinė klaida...) arba ne į tą banko sąskaitą. Tuomet asmuo nėra traktuojamas kaip savarankiškai mokantis privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Siūlome Jums artimiausiame Valstybinės mokesčių inspekcijos skyriuje pasitikslinti įmokos kodo bei banko sąskaitos numerius. Sėkmės.
       
      Daugiau informacijos:
      Kazys Žilėnas
      atstovas spaudai
      Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos Europos aikštė 1, 03505 Vilnius
      Tel.: (8 5) 236 4105, mob. 8 687 41 445
      El. p.: kazys.zilenas@vlk.lt
       

      Atnaujinta: 2015 09 09

    • 41. laba diena balandzio 29d savo noru isejau is darbo ,noreciau suzinoti kiek laiko dar galios sveikatos draudimas?ar jau geguzes menesi jis nebegalioja?

      Privalomuoju sveikatos draudimu yra draudžiami:

      Lietuvos Respublikos piliečiai ir užsieniečiai, nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje;

      laikinai Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, jeigu jie teisėtai dirba Lietuvos Respublikoje, bei nepilnamečiai jų šeimos nariai;

      užsieniečiai, nurodyti LR Sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 17 ir 18 punktuose.

      Apdraustaisiais privalomuoju sveikatos draudimu (toliau - apdraustieji) laikomi:

      asmenys, už kuriuos LR Sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka mokamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos, nustatytos šio Įstatymo 17 straipsnio 1 ir 3 dalyse, ir asmenys, kurie šio Įstatymo nustatyta tvarka moka privalomojo sveikatos draudimo įmokas, nustatytas šio Įstatymo 17 straipsnio 2, 3, 4, 5, 6, 7 ir 8 dalyse;

      valstybės lėšomis draudžiami asmenys:

      asmenys, gaunantys Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytą bet kurios rūšies pensiją ar šalpos kompensaciją;

      nedirbantys darbingo amžiaus asmenys, užsiregistravę gyvenamosios vietos darbo biržoje kaip norintys ir galintys dirbti tam tikrą darbą;

      nedirbantys darbingo amžiaus asmenys, turintys įstatymų nustatytą būtinąjį valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą valstybinei socialinio draudimo senatvės pensijai gauti;

      moterys, kurioms įstatymų nustatyta tvarka suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos, bei nedirbančios moterys jų nėštumo laikotarpiu 70 dienų (suėjus 28 nėštumo savaitėms ir daugiau) iki gimdymo ir 56 dienos po gimdymo;

      vienas iš tėvų (įtėvių), auginantis vaiką iki 8 metų, taip pat vienas iš tėvų (įtėvių), auginantis du ir daugiau nepilnamečių vaikų;

      asmenys iki 18 metų;

      Lietuvos Respublikos bendrojo lavinimo, profesinių, aukštesniųjų ir aukštųjų mokyklų dieninių skyrių moksleiviai ir studentai, taip pat Lietuvos Respublikos piliečiai ir kitų valstybių piliečiai bei asmenys be pilietybės, nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje, studijuojantys Europos Sąjungos valstybių aukštųjų mokyklų dieniniuose skyriuose;

      valstybės remiami asmenys, gaunantys socialinę pašalpą;

      vienas iš tėvų (įtėvių), globėjas ar rūpintojas, slaugantis namuose asmenį, kuriam nustatytas neįgalumo lygis (vaiką invalidą), arba asmenį, pripažintą nedarbingu (iki 2005 m. liepos 1 d. - I grupės invalidu) iki 24 metų, arba asmenį, pripažintą nedarbingu (iki 2005 m. liepos 1 d. - I grupės invalidu) iki 26 metų dėl ligų, atsiradusių iki 24 metų, arba asmenį, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis (iki 2005 m. liepos 1 d. - visiška negalia);

      asmenys, teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti neįgaliaisiais;

      asmenys, sergantys visuomenei pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, kurios yra įtrauktos į Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytą sąrašą;

      pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviai - kariai savanoriai, laisvės kovų dalyviai; reabilituoti politiniai kaliniai ir jiems prilyginti asmenys, tremtiniai bei jiems prilyginti asmenys ir asmenys, nukentėję 1991 m. sausio 13-osios ar kituose įvykiuose gindami Lietuvos nepriklausomybę ir valstybingumą;

      asmenys, prisidėję prie Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinių likvidavimo;

      buvusieji geto ir buvusieji mažamečiai fašistinių prievartinio įkalinimo vietų kaliniai;

      valstybės pripažįstamų tradicinių religinių bendrijų dvasininkai, dvasininkų rengimo mokyklų studentai ir vienuolijų noviciatuose atliekantys vienuolinę formaciją naujokai;

      asmenys, kuriems įstatymų nustatyta tvarka yra pripažintas Afganistano karo dalyvių teisinis statusas;

      nelydimi nepilnamečiai užsieniečiai;

      papildomą ir laikiną apsaugą Lietuvos Respublikoje gavę užsieniečiai: asmenys iki 18 metų, asmenys, kuriems nustatyta liga ar organizmo būklė, įrašyta į Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą sąrašą, vieniši tėvai, auginantys nepilnamečius vaikus, moterys nėštumo laikotarpiu 70 dienų (suėjus 28 nėštumo savaitėms ir daugiau) iki gimdymo ir 56 dienos po gimdymo, asmenys, kuriems sukako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytas senatvės pensijos amžius;

      nesukakęs senatvės pensijos amžiaus ir neturintis draudžiamųjų pajamų Respublikos Prezidento sutuoktinis - Respublikos Prezidento kadencijos laikotarpiu.

      Privalomojo sveikatos draudimo galiojimas

      Dirbančiųjų pagal darbo sutartis (įskaitant politikus, valstybės tarnautojus) privalomojo sveikatos draudimas (toliau – PSD) įsigalioja nuo tos dienos, kurią už juos buvo pradėtos mokėti arba jie patys pradėjo mokėti PSD įmokas.

      Asmenų, kurie gauna autorinius atlyginimus, sporto veiklos, atlikėjų pajamas, vykdo individualią veiklą, ūkinių bendrijų narių, individualių įmonių savininkų, asmenų, besidraudžiančių savarankiškai, asmenų, gaunančių kitas GPM apmokestinamąsias pajamas bei ūkininkų PSD įsigalioja kitą mėnesį po tos dienos, kai 3 mėnesius iš eilės už juos buvo mokamos arba jie patys mokėjo privalomojo sveikatos draudimo įmokas, arba nuo tos dienos, kai šie asmenys sumoka 3 minimaliųjų mėnesinių algų dydžio įmoką. 3 minimaliųjų mėnesinių algų dydžio įmokos sumokėjimas neatleidžia nuo prievolės mokėti nustatyto dydžio įmokas.

      Atnaujinta: 2015 09 09

    • 42. Laba diena,labai noreciau suzinoti.Jei as esu idarbinta metams,o esu nescia menesi ar gali darbdavys mane atleisti pasibaigus sutarties laikui?
      Laba diena,
       
      Dėkojame Jums už klausinmą. Tai nėra Sveikatos apsaugos ministerijos kompetencija. Maloniai prašome kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją.
       
      Pagarbiai
      SAM informacija
       
       
       

      Atnaujinta: 2015 08 31

    • 43. Dirbu imoneje pagal darbo sutarti. Atlyginimas valandinis, priskaiciuoja 100-110 litu per menesi. Daugiau niekur kitur nedirbu ir jokiu kitu pajamu negaunu. Ar man reikes primoketi iki 72 litu ? Ar man nuejus i ligonine reikes uz paslaugas primoketi, nes mano atlyginimas mazas ir sumoku mazai imoku? Kur as galeciau apie tai pasiskaityt?
      PACIENTO TEISĖ ŽINOTI IR NEMOKĖTI, KAI NEPRIVALU
       
      Pastaruoju  metu pacientams gana dažnai iškyla klausimų, kodėl gydymo įstaigose neretai reikia primokėti už sveikatos priežiūros paslaugas, pirkti vaistus, medicinos pagalbos priemones, prašoma patarti, kur ieškoti teisybės, jei taip pažeidžiamos paciento teisės.  Būtina žinoti, kad visus rūpimus klausimus pirmiausia reikia bandyti išsiaiškinti sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioje įstaigoje. Tai įteisinta Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme: į pacientų skundus nagrinėjančias valstybės institucijas jie turi teisę kreiptis tik, jei nepatenkina toks nagrinėjimas sveikatos priežiūros įstaigoje, kurioje, pacientų manymu, jų teisės buvo pažeistos.
       
      Iš ligonių kasų gaunamų elektroninių laiškų, skambučių telefonu, galima  spręsti, kad gydymo įstaigose pacientai gauna nepakankamai informacijos apie jose teikiamas paslaugas (mokamas, nemokamas), jų tikslą ir pobūdį, padarinius ir kt. Suprantama, pacientai savo ruožtu turėtų tuo labiau domėtis, būti reiklūs. Informacijos reikėtų ieškoti gydymo įstaigos skelbimų lentose, teirautis ten dirbančių specialistų. Beje, ligonių kasos, sudarydamos sutartis su sveikatos priežiūros įstaigomis, reikalauja, kad jose matomoje vietoje – registratūroje, priėmimo kambaryje, laukiamajame, interneto svetainėse – skelbtų, kokias teikiamas paslaugas apmoka ligonių kasos, už ką tektų mokėti ar primokėti. Ten pat turi būti informacija apie paslaugų teikimo tvarką, sąlygas.
       
       
      Netoleruotini atvejai, kai sveikatos priežiūros įstaigoje pateikus klausimą apie priemokas, aiškaus atsakymo negaunama, arba atsakoma: „todėl reikia, kad reikia“. Kartais gydytojai neinformuoja (nors ir turėtų), ką ir kur privalomuoju sveikatos draudimu apdraustas žmogus gali gauti nemokamai, o tik pateikia būtinų nusipirkti vaistų, medicinos priemonių sąrašą. Apsiginkluokite kantrybe: jei aiškaus atsakymo į tokius klausimus iš gydančio gydytojo nesulaukiate, kreipkitės į  įstaigos administraciją. Mat informacijos teikimo tvarką pacientams nustato įstaigos vadovas, tad, jei svarbios informacijos nesužinojote, neradote skelbimų lentoje, – tai jau jo darbo brokas. Jeigu gauti atsakymai netenkina, reikėtų kreiptis į ligonių kasas.  
       
      Gydymo įstaigoje neskubėkite pasirašyti siūlomų sutikimų įsigyti vieną ar kitą priemonę, mokėti už paslaugą. Pirmiausia išsiaiškinkite, kodėl to reikalaujama. Tai padeda vėliau išvengti galimų nesusipratimų, nes praktika rodo, kad neretai pacientas, gydymo įstaigoje raštiškai sutikęs brangiau mokėti už vaistus ar paslaugas, vėliau nori susigrąžinti priemoką ir kreipiasi į ligonių kasą. Įsidėmėtina, kad priemokos gali būti grąžintos tik tuo atveju, jeigu gydymo įstaiga ligoniui suteikė brangiau kainuojančias ar papildomas paslaugas, medicinos priemones bei vaistus be jo sutikimo. Tokiu atveju pacientas dėl priemokų grąžinimo turi kreiptis ne į ligonių kasą, o į jį gydžiusios įstaigos administraciją. Vilniaus teritorinė ligonių kasa jau skelbia šiais metais sveikatos priežiūros įstaigose nustatytus pažeidimus: pacientai mokėjo už lašinę infuziją, už vaikui suteiktą konsultaciją, slaugos priemones, vaistus, biopsijos adatą, širdies operacijai būtinas priemones ir kt. Apie išaiškintus pažeidimus informuojamos įstaigų steigėjos, o pacientams nurodoma kreiptis į tikrintą įstaigą dėl pinigų grąžinimo.
       
      Pagal Sveikatos draudimo įstatymą sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos visiems apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu gyventojams tose gydymo įstaigose, kurios yra sudariusios sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis dėl šių paslaugų teikimo. Šios įstaigos pacientams turi užtikrinti gydymo paslaugų teikimą, jų prieinamumą bei kokybę. Už apdraustiesiems suteiktas medicinos paslaugas gydymo įstaigoms iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) moka ligonių kasos sveikatos apsaugos ministro įsakymuose patvirtintomis paslaugų bazinėmis kainomis. Neapdrausti (ar neapsidraudusieji) privalomuoju sveikatos draudimu už tokias paslaugas (išskyrus būtinąją pagalbą, kuri apmokama iš PSDF) turi mokėti pagal gydymo įstaigos nustatytus įkainius.
       
      Žinotina, kad vadovaujantis teisės aktais gydymo įstaigose yra įteisinti kai kurie mokėjimo atvejai. Pagal sveikatos apsaugos ministro įsakymą dėl mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašo ir kainų pacientai turi susimokėti už kosmetinės chirurgijos operacijas ir kosmetologijos procedūras, dantų protezavimą (išskyrus kai kurių kategorijų asmenis), akupunktūrą ir manualinę terapiją, sveikatos tikrinimą vykstant į užsienį, norint įsigyti ginklą, gauti vairuotojų ir aviatorių pažymėjimus bei keletą kitų paslaugų.
       
      Pacientas turi susimokėti ir tuomet, kai nenori laukti jam siūlomo planinio tyrimo arba procedūros ir pageidauja gauti paslaugą ne eilės tvarka, o kuo skubiau. Jei pacientas nori patekti pas gydytojus specialistus be pirminės sveikatos priežiūros gydytojo ar gydytojo specialisto siuntimo, taip pat privalo mokėti. Siuntimo nereikia (taip pat ir mokėti), jeigu kreipiamasi dėl būtinosios medicinos pagalbos, taip pat kai yra numatytas ilgalaikis paciento stebėjimas. Be siuntimo galima kreiptis į gydytoją dermatovenerologą. Jei gydytojas specialistas nustato, kad pacientas kreipėsi pagrįstai, tolesnio gydymo išlaidos apmokamos iš PSDF biudžeto lėšų.
       
      Jei apsidraudęs privalomuoju sveikatos draudimu pacientas savo iniciatyva (ar gydytojo patartas) pasirenka brangiau kainuojančias paslaugas, medžiagas, procedūras, vaistus ar medicinos pagalbos priemones, jis apmoka paties pasirenkamų ir gydytojo skiriamų paslaugų, procedūrų, vaistų ar medicinos pagalbos priemonių kainų skirtumą. Pats moka ir tada, kai pageidauja papildomų paslaugų ar procedūrų, nes ligonių kasos moka už gydymą, kurį skiria gydytojas, o ne kokius nors pageidavimus gauti vieną ar kitą paslaugą.
       
      Daugiau informacijos:
      Valstybinė ligonių kasa
      prie Sveikatos apsaugos ministerijos

       
       

      Atnaujinta: 2015 10 26

    • 44. laba diena, norejau paklausti, ar imanoma gauti reabilitacija, jei mn yra pripazintas 2 stadijos vezys, ir jau buvo atlikta radikali mastektomija,po jos-chemoterapija.
      Laba diena,
       
      Dėkojame Jums už klausimą.
      Reabilitaciją skiria tik pacientą gydantis gydytojas, remdamasis fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo rekomendacijomis.
      Siunčiame teisės akto nuorodą:
       
      Daugiau informacijos:
      SAM Asmens sveikatos departamentas
      Bendrosios pagalbos skyrius
      Rasa Biekėšienė
      Tel. (8 5) 266 1475

      Atnaujinta: 2015 09 07

    • 45. Norėjau sužinoti kokia tvarka yra draudžiami savanorių pajėgų kariai?
      Laba diena,
       
      Dėkojame Jums už klausimą.
      Atsakydami į Jūsų klausimą, informuojame, kad krašto apsaugos sistemos profesinės karo tarnybos kariai, kariai savanoriai ir pašaukti į pratybas, mokymus ar vykdyti tarnybos užduočių aktyviojo rezervo kariai yra draudžiami privalomuoju sveikatos draudimų – jų socialinio ir sveikatos draudimo įmokos skaičiuojamos nuo kiekvienam apdraustajam asmeniui apskaičiuotos darbo užmokesčio sumos, ne mažesnės kaip minimalioji mėnesinė alga; su darbo (tarnybos) santykiais susijusių kompensacinio ar skatinamojo pobūdžio išmokų. Tokių asmenų privalomojo sveikatos draudimo įmokas administruoja Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos Valstybinio socialinio draudimo nustatyta tvarka.
       
      Detalios informacijos dėl krašto apsaugos sistemos profesinės karo tarnybos karių, karių savanorių ir pašauktų į pratybas, mokymus ar vykdyti tarnybos užduočių aktyviojo rezervo karių privalomojo sveikatos draudimo įmokų administravimo maloniai prašome kreiptis į Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigas.
       
      Informaciniai telefonai nurodyti el. puslapyje: http://www.sodra.lt/index.php?cid=13374
       
      Pagarbiai,
      N. Jelenskienė
      ITD ISES Draudžiamųjų įskaitos poskyrio vedėja,
      Europos aikštė 1, 03505 Vilnius
      Tel.: (8 5) 219 7502
       
       

      Atnaujinta: 2015 10 06

    • 46. Laba diena, 2011 m. gegužės 19 d. buvo paskutinė mano darbo diena pagal darbo sutartį. Kol kas artimiausiu metu neketinu dirbti ir darbo nesiieškau. Ar reikia tokiu atveju susimokėti pačiai privalomojo sveikatos draudimo įmoką, jei taip tai kiek? Taip pat gal galite paaiškinti, kodėl dirbanti ir gaudama minimalų darbo užmokestį, už privalomąjį sveikatos draudimą atskaičiuodavo mažesnį mokęstį, o nedirbančiam jis šiuo metu sudaro net dešimt procentų ne nuo minimalaus, bet nuo vidutinio darbo užmokesčio? Taip pat gal galite atsakyti, ar apsidraudus sveikatos draudimu bendrovėje, o ne mokėdama valstybei, nepakliūsiu į mokesčių inspekcijos akiratį ir nepriskaičiuos man nesumokėtų PSD? Labai ačiū ir lauksiu jūsų atsakymo, nes gegužės mėnuo jau baigiasi. Pagarbiai, Ingrida
      Laba diena,
       
      Dėkojame. Atsakydami į Jūsų klausimus, informuojame, kad už asmenis, dirbančius pagal darbo sutartis, draudėjai moka 3 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas nuo šiems asmenims Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (VSD įstatymas) nustatyta tvarka apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, taip pat tokiems asmenims nuo VSD įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, draudėjai išskaito ir sumoka 6 procentų dydžio PSD įmokas.
       
      Nutrukus darbo santykiams, asmuo laikomas draustu iki einamojo mėnesio pabaigos. Tokiu atveju savarankiškai mokančio asmens PSD įmoka turi būti sumokėta iki sekančio po darbo santykių nutraukimo mėnesio pabaigos.
       
      Pagal Sveikatos draudimo įstatymo 17 str. 9 dalį savarankiškai mokantys asmenys, jei jie nedraudžiami PSD valstybės lėšomis (Sveikatos draudimo įstatymo 6 str. 4 dalis), už save kas mėnesį moka fiksuotas 9 procentų minimaliosios mėnesinės algos, galiojančios mėnesio, už kurį mokama įmoka, paskutinę dieną, dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas (nuo 2008 m. nustatyta minimalioji mėnesinė alga – 800 Lt, todėl mėnesinė privalomojo sveikatos draudimo įmoka už 2011 m. turi būti lygi 72 Lt (9 procentai nuo 800 Lt)).
       
      PSD įmoka už atitinkamą mėnesį sumokama iki to mėnesio paskutinės dienos.
      Taip pat galima apskaičiuoti bei sumokėti ir ateinančių laikotarpių įmokas, t.y. susimokėti už kelis mėnesius iš karto.
       
      Savarankiškai PSD įmokos sumokamos į VMI biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.
      Mokėjimo dokumente turi būti nurodomas įmokos kodas 1901.
      Mokesčių mokėjimo klausimais VMI konsultuoja telefonu 1882.
       
      Dėl prievolės mokėti PSD įmokas.
      Sveikatos draudimo mokestis yra privalomasis. Visi Lietuvos Respublikos piliečiai ir užsieniečiai, faktiškai nuolat gyvenantys Lietuvoje, taip pat teisėtai dirbantys ir laikinai Lietuvoje gyvenantys užsieniečiai, privalo dalyvauti privalomojo sveikatos draudimo sistemoje ir mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas, kurių dydį nustato Sveikatos draudimo įstatymas, o įvykus draudiminiam įvykiui jie turi teisę gauti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokamas sveikatos priežiūros paslaugas nepriklausomai nuo sumokėtų įmokų dydžio.
      Papildomasis sveikatos draudimas, kuris grindžiamas draudėjo ir draudiko sutartimis, yra savanoriškasis.
       
      Dėl detalesnės informacijos dėl draustumo prašome kreiptis į teritorinių ligonių kasų Gyventojų aptarnavimo skyrius (adresai ir telefonai skelbiami interneto puslapiuose):
       
       
      Geros dienos,
      N. Jelenskienė
      ITD ISES Draudžiamųjų įskaitos poskyrio vedėja,
      Valstybinė ligonių kasa prie SAM
      Europos aikštė 1, 03505 Vilnius
      Tel.: (8 5) 219 7502
       
       

      Atnaujinta: 2015 09 08

    • 47. Laba diena, Dar vienas klausimas: Visur akcentuojama: "Neapdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu užtikrinama tik būtinoji medicinos pagalba. Už kitas paslaugas tokie asmenys privalo mokėti Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytomis kainomis." O kur galima rasti šiuos įkainius? Ačiū Pagarbiai, Ingrida
      VALSTYBINĖ LIGONIŲ KASA
      PRIE SVEIKATOS APSAUGOS MINISTERIJOS
      PRANEŠIMAS
      Data: 2011 02 22
      Kontaktai: Česlovas Grencevičius, Valstybinės ligonių kasos  prie SAM
      Ryšių su visuomene skyriaus vedėjas
      (85) 2364166

      PACIENTO TEISĖ ŽINOTI IR NEMOKĖTI, KAI NEPRIVALU
       
      Pastaruoju  metu pacientams gana dažnai iškyla klausimų, kodėl gydymo įstaigose neretai reikia primokėti už sveikatos priežiūros paslaugas, pirkti vaistus, medicinos pagalbos priemones, prašoma patarti, kur ieškoti teisybės, jei taip pažeidžiamos paciento teisės.  Būtina žinoti, kad visus rūpimus klausimus pirmiausia reikia bandyti išsiaiškinti sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioje įstaigoje. Tai įteisinta Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme: į pacientų skundus nagrinėjančias valstybės institucijas jie turi teisę kreiptis tik, jei nepatenkina toks nagrinėjimas sveikatos priežiūros įstaigoje, kurioje, pacientų manymu, jų teisės buvo pažeistos.
       
      Iš ligonių kasų gaunamų elektroninių laiškų, skambučių telefonu, galima  spręsti, kad gydymo įstaigose pacientai gauna nepakankamai informacijos apie jose teikiamas paslaugas (mokamas, nemokamas), jų tikslą ir pobūdį, padarinius ir kt. Suprantama, pacientai savo ruožtu turėtų tuo labiau domėtis, būti reiklūs. Informacijos reikėtų ieškoti gydymo įstaigos skelbimų lentose, teirautis ten dirbančių specialistų. Beje, ligonių kasos, sudarydamos sutartis su sveikatos priežiūros įstaigomis, reikalauja, kad jose matomoje vietoje – registratūroje, priėmimo kambaryje, laukiamajame, interneto svetainėse – skelbtų, kokias teikiamas paslaugas apmoka ligonių kasos, už ką tektų mokėti ar primokėti. Ten pat turi būti informacija apie paslaugų teikimo tvarką, sąlygas.
      Netoleruotini atvejai, kai sveikatos priežiūros įstaigoje pateikus klausimą apie priemokas, aiškaus atsakymo negaunama, arba atsakoma: „todėl reikia, kad reikia“. Kartais gydytojai neinformuoja (nors ir turėtų), ką ir kur privalomuoju sveikatos draudimu apdraustas žmogus gali gauti nemokamai, o tik pateikia būtinų nusipirkti vaistų, medicinos priemonių sąrašą. Apsiginkluokite kantrybe: jei aiškaus atsakymo į tokius klausimus iš gydančio gydytojo nesulaukiate, kreipkitės į  įstaigos administraciją. Mat informacijos teikimo tvarką pacientams nustato įstaigos vadovas, tad, jei svarbios informacijos nesužinojote, neradote skelbimų lentoje, – tai jau jo darbo brokas. Jeigu gauti atsakymai netenkina, reikėtų kreiptis į ligonių kasas.  
       
      Gydymo įstaigoje neskubėkite pasirašyti siūlomų sutikimų įsigyti vieną ar kitą priemonę, mokėti už paslaugą. Pirmiausia išsiaiškinkite, kodėl to reikalaujama. Tai padeda vėliau išvengti galimų nesusipratimų, nes praktika rodo, kad neretai pacientas, gydymo įstaigoje raštiškai sutikęs brangiau mokėti už vaistus ar paslaugas, vėliau nori susigrąžinti priemoką ir kreipiasi į ligonių kasą. Įsidėmėtina, kad priemokos gali būti grąžintos tik tuo atveju, jeigu gydymo įstaiga ligoniui suteikė brangiau kainuojančias ar papildomas paslaugas, medicinos priemones bei vaistus be jo sutikimo. Tokiu atveju pacientas dėl priemokų grąžinimo turi kreiptis ne į ligonių kasą, o į jį gydžiusios įstaigos administraciją. Vilniaus teritorinė ligonių kasa jau skelbia šiais metais sveikatos priežiūros įstaigose nustatytus pažeidimus: pacientai mokėjo už lašinę infuziją, už vaikui suteiktą konsultaciją, slaugos priemones, vaistus, biopsijos adatą, širdies operacijai būtinas priemones ir kt. Apie išaiškintus pažeidimus informuojamos įstaigų steigėjos, o pacientams nurodoma kreiptis į tikrintą įstaigą dėl pinigų grąžinimo.
       
      Pagal Sveikatos draudimo įstatymą sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos visiems apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu gyventojams tose gydymo įstaigose, kurios yra sudariusios sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis dėl šių paslaugų teikimo. Šios įstaigos pacientams turi užtikrinti gydymo paslaugų teikimą, jų prieinamumą bei kokybę. Už apdraustiesiems suteiktas medicinos paslaugas gydymo įstaigoms iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) moka ligonių kasos sveikatos apsaugos ministro įsakymuose patvirtintomis paslaugų bazinėmis kainomis. Neapdrausti (ar neapsidraudusieji) privalomuoju sveikatos draudimu už tokias paslaugas (išskyrus būtinąją pagalbą, kuri apmokama iš PSDF) turi mokėti pagal gydymo įstaigos nustatytus įkainius.
       
      Žinotina, kad vadovaujantis teisės aktais gydymo įstaigose yra įteisinti kai kurie mokėjimo atvejai. Pagal sveikatos apsaugos ministro įsakymą dėl mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašo ir kainų pacientai turi susimokėti už kosmetinės chirurgijos operacijas ir kosmetologijos procedūras, dantų protezavimą (išskyrus kai kurių kategorijų asmenis), akupunktūrą ir manualinę terapiją, sveikatos tikrinimą vykstant į užsienį, norint įsigyti ginklą, gauti vairuotojų ir aviatorių pažymėjimus bei keletą kitų paslaugų.
       
      Pacientas turi susimokėti ir tuomet, kai nenori laukti jam siūlomo planinio tyrimo arba procedūros ir pageidauja gauti paslaugą ne eilės tvarka, o kuo skubiau. Jei pacientas nori patekti pas gydytojus specialistus be pirminės sveikatos priežiūros gydytojo ar gydytojo specialisto siuntimo, taip pat privalo mokėti. Siuntimo nereikia (taip pat ir mokėti), jeigu kreipiamasi dėl būtinosios medicinos pagalbos, taip pat kai yra numatytas ilgalaikis paciento stebėjimas. Be siuntimo galima kreiptis į gydytoją dermatovenerologą. Jei gydytojas specialistas nustato, kad pacientas kreipėsi pagrįstai, tolesnio gydymo išlaidos apmokamos iš PSDF biudžeto lėšų.
       
      Jei apsidraudęs privalomuoju sveikatos draudimu pacientas savo iniciatyva (ar gydytojo patartas) pasirenka brangiau kainuojančias paslaugas, medžiagas, procedūras, vaistus ar medicinos pagalbos priemones, jis apmoka paties pasirenkamų ir gydytojo skiriamų paslaugų, procedūrų, vaistų ar medicinos pagalbos priemonių kainų skirtumą. Pats moka ir tada, kai pageidauja papildomų paslaugų ar procedūrų, nes ligonių kasos moka už gydymą, kurį skiria gydytojas, o ne kokius nors pageidavimus gauti vieną ar kitą paslaugą.
       
      Valstybinė ligonių kasa
      prie Sveikatos apsaugos ministerijos

       

       

      Atnaujinta: 2015 09 15

    • 48. Sveiki,birželio mėn. einu eilinių apmokomų atostogų.lliepos mėn. noriu eiti nemokomų atostogų, ar turiu mokėti privalomo draudimo mokestį,ir kur, ir kada tai turiu padaryti?
      Laba diena,
       
      Dėkojame Jums už klausimą.
      Kol dirbančio asmens nėra nutrūkę darbiniai santykiai su darbdaviu, tol išėjus atostogauti (taip pat ir nemokamai...) papildomai savarankiškai mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokų nereikia, toks asmuo ir toliau lieka draustu privalomuoju sveikatos draudimu.
       
      Sėkmės.
      Pagarbiai 
      Kazys Žilėnas
      atstovas spaudai
      Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos Europos aikštė 1, 03505 Vilnius
      Tel.: (8 5) 236 4105, mob. 8 687 41 445
      El. p.: kazys.zilenas@vlk.lt
      www.vlk.lt

      Atnaujinta: 2015 09 02

    • 49. Gerbiamieji ponios ir ponai, mano zmona ir as esame LR pilieciai ir pensininkai. Mes taip pat esame Izraelio Valstybes pilieciai ir pensininkai kur mes esame nuolatiniai gyventojai. Ar mes turime turime teise Naudoti ESDK Vokietyjoje/Berline, kur mes dabar sveciojame: Gorelik Lev, Bundesallee 193, 10717 Berlin Germany. tel. + 49-30-2143128 Pagarbiai, Yakov Zlot

      Kadangi daugėja įvairiais reikalais į užsienį keliaujančių kraštiečių, padaugėjo ir tokių, kuriems ten prireikia medicinos pagalbos paslaugų. Valstybinės ligonių kasos duomenimis, 2010-aisiais iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto už Lietuvos piliečiams Europos Sąjungos šalyse suteiktas būtinosios medicinos pagalbos paslaugas sumokėta 7,4 mln. litų. Daugiausiai tokių sąskaitų – 1168 – gauta iš Vokietijos (32 proc. visų išlaidų). Palyginti nemažai iš tų lėšų sumokėta Lenkijos ir Norvegijos (po 9,7 proc.), Italijos (9 proc.), Prancūzijos (6,9 proc.) gydymo įstaigoms. Iš viso pernai apmokėta 2950 tokių sąskaitų.

      Pernai Europos sveikatos draudimo kortelių populiarumas augo: Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, 2010-ųjų pabaigoje tokias galiojančias korteles turėjo 216 587 mūsų šalies gyventojai, vien pernai jų išduota 100 526. Daugiausia Europos sveikatos draudimo kortelių pernai išduota Vilniaus (34 748) bei Kauno (27 418) teritorinėse ligonių kasose. Ir kitos teritorinės ligonių kasos savo zonų gyventojams pernai šių dokumentų išdavė daugiau nei 2009-aisiais: Klaipėdos – 15 395, Šiaulių – 11 920, Panevėžio – 11 045 korteles.

      Kaip žinoma, Europos sveikatos draudimo kortelės nemokamai išduodamos privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems asmenims, išvykstantiems į Europos Sąjungos šalis, taip pat į Norvegiją, Islandiją, Lichtenšteiną (Ekonominės erdvės šalys) bei Šveicariją. Turintiems šią kortelę būtinosios medicinos pagalbos paslaugos minėtose šalyse visiškai arba iš dalies apmokamos iš PSDF biudžeto lėšų. Visose Europos Sąjungos šalyse platinama panaši kortelė: priekinėje kortelės pusėje pateikiama ta pati informacija, tik skirtingomis kalbomis, kita kortelės pusė gali skirtis priklausomai nuo šalies, todėl gydytojai žino, kokias teises į sveikatos priežiūrą turi jos savininkas.

      Teritorinėse ligonių kasose taip pat išduodami: laikinai Europos sveikatos draudimo korteles pakeičiantys sertifikatai, E 104 LT formos pažymos, patvirtinančios asmens draudimo privalomuoju sveikatos draudimu laikotarpius, E 121 LT formos pažymos (išvykstantiems gyventi į Europą ir deklaravusiems gyvenamosios vietos pakeitimą Lietuvos pensininkams šis dokumentas suteikia teisę gauti PSDF biudžeto lėšomis apmokamas visas, ne tik būtinosios pagalbos, medicinos paslaugas), E 106 LT formos pažymos (dokumentai, patvirtinantys Lietuvoje dirbančių, tačiau kitoje ES šalyje gyvenančių asmenų bei kartu su jais gyvenančių jų šeimos narių teisę gauti PSDF biudžeto lėšomis apmokamas sveikatos priežiūros paslaugas gyvenamojoje ES šalyje).

      Šią ir kitokią svarbią informaciją po Europos Sąjungą keliaujantiems rasite Valstybinės ligonių kasos interneto svetainėje (www.vlk.lt), skyrelyje „Tarptautinis bendradarbiavimas“.

      Pagarbiai


       

      Atnaujinta: 2015 09 30

    • 50. Laba diena, "Neapdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu užtikrinama tik būtinoji medicinos pagalba." Norėčiau smulkiau sužinoti, kas yra būtinoji medicinos pagalba? Kas į ją įeina ir kas į ją jau nebeįeina. Ir ar yra užtikrinama nedraustiems privalomuoju sveikatos draudimu būtinoji medicinos pagalba išvažiavus į užsienį poilsinei kelionei? Iš anksto dėkoju už atsakymus.

      Laba diena,

      Dėkojame Jums už klausimą. Atsakydami į Jūsų elektroninį klausimą norime Jus informuoti, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. V-208 (Žin., 2004, Nr. 55-1915) patvirtinta būtinosios medicinos pagalbos ir būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo tvarka bei mastas. Remiantis anksčiau minėta tvarka būtinajai pagalbai priskiriama pirmoji medicinos pagalba ir skubi medicinos pagalba.

      Pirmoji medicinos pagalba – tai svarbiausi tikslingi veiksmai, skirti padėti kitų ar savo sveikatai bei gyvybei, panaudojant turimas medicinos ir/ar kitokias priemones bei medžiagas, iki nukentėjusiajam/pacientui bus pradėta teikti skubioji institucinė medicinos pagalba arba paciento būklė taps normali arba bus konstatuota jo mirtis. Skubioji medicinos pagalba – tai tokia medicinos pagalba, kuri teikiama nedelsiant, arba neatidėliotinai, kai dėl ūmių klinikinių būklių (nurodytos minėtos tvarkos Skubios medicinos pagalbos masto lentelės 4 skiltyje), gresia pavojus paciento ir/ar aplinkinių gyvybei arba dėl tokios pagalbos nesuteikimas laiku sukelia sunkių komplikacijų grėsmę pacientams. Skubioji medicinos pagalba skirstoma į keturias kategorijas Būtinoji (pirmoji ir skubioji) medicinos pagalba asmens sveikatos priežiūros įstaigose teikiama visiems pacientams.

      Atsakydami į Jūsų klausimą dėl būtinosios medicinos pagalbos užtikrinimo kitoje šalyje (nedraustiems PSDF biudžeto lėšomis) asmens sveikatos priežiūros paslaugos bus suteiktos tačiau teks susimokėti.

      Daugiau informacijos:
      www.vlk.lt

       

      Atnaujinta: 2016 04 16

    • 51. SŪNUS KETVIRTA SAVAITĖ KAIP NEBEDIRBA,DARBO BIRŽOJE NEUŽSIREGISTRAVO,VAKAR BUVO STIPRIAI SUMUŠTAS,PAGULDYTAS Į NEUROCHIRURGINĮ SKYRIŲ SU DIAGNOZE SMEGENŲ KONTŪZIJA. PRAŠOME PAAIŠKINKITE,KIEK JĮ GYDYS NEMOKAMAI IR KAIP JĮ VĖL APDRAUSTI PRIVALOMUOJU DRAUAIMU,NES ŠIUO METU ĮSIREGISTRUOTI DARBO BIRŽOJE NEGALI DĖL SVEIKATOS BŪKLĖS - AČIŪ UŽ ATSAKYMĄ.
      Laba diena!
      Šiuo atveju būtina kuo skubiau išsiaiškinti Jūsų sūnaus draustumo privalomuoju sveikatos draudimu statusą: reikėtų paskambinti į Valstybinės ligonių kasos Draudžiamųjų įskaitos poskyrį tel. 219 7502  bei paprašyti tai patikrinti   informacinėje duomenų bazėje (tam prireiks sūnaus asmens kodo).
      Jei draustumas dar nebus nutrūkęs, t. y. nepraėjęs mėnuo nuo išėjimo iš darbo ar kt., gal dar galima spėti savarankiškai sumokėti privalomojo sveikatos  draudimo įmoką (mėnesio įmoka – 72 Lt).   Apmaudu būtų, jei draustumas privalomuoju draudimu bus nutrūkęs, nes tuomet pradėjus tvarkingai kas mėnesį mokėti įmokas, draustu asmuo tampa tik po trijų mėnesių. Svarbu nepamiršti, kad savarankiškai mokant už atitinkamą mėnesį tokią įmoką derėtų sumokėti iki to mėnesio paskutinės dienos. Kita galimybė: pasveikus kuo greičiau įsiregistruoti darbo biržoje ir taip įgyti draudžiamojo valstybės lėšomis statusą. Nedraustam privalomuoju sveikatos draudimu pacientui teikiama tik  būtinoji medicinos pagalba.  Būtinosios pagalbos apimtį  nustato gydantysis gydytojas. Jei po būtinosios pagalbos ligonio būklė tampa stabili, už visą kitokią pagalbą tenka mokėti savo lėšomis. Pagarbiai,
       
      Česlovas Grencevičius
      Ryšių su visuomene skyriaus vedėjas
      Valstybinė ligonių kasa
      prie Sveikatos apsaugos ministerijos
      Europos aikštė 1, 03505 Vilnius
      Tel.: (8 5) 236 4166
      El. paštas: ceslovas.grencevicius@vlk.lt
      www.vlk.lt

      Atnaujinta: 2015 09 06

    • 52. Laba diena.Nedirbu nuo birzelio1d. Darbo birzoje neregistruota.Birzelio 27d. esu uzsiregistravus pas 3 gyditojus.tai ar man reikes moketi ar dar galioja draudimas
      Laba diena,
       
      Dėkojame Jums už klausimą.
      Patartume Jums kuo skubiau išsiaiškinti Jūsų draustumo privalomuoju sveikatos draudimu statusą: reikėtų paskambinti į Valstybinės ligonių kasos Draudžiamųjų įskaitos poskyrį tel. 219 7502  bei paprašyti tai patikrinti   informacinėje duomenų bazėje (tam prireiks Jūsų asmens kodo).
       
      Jei draustumas dar nebus nutrūkęs, t. y. nepraėjęs mėnuo nuo išėjimo iš darbo ar kt., gal dar galima spėti savarankiškai sumokėti privalomojo sveikatos  draudimo įmoką (mėnesio įmoka – 72 Lt).   Apmaudu būtų, jei draustumas privalomuoju draudimu bus nutrūkęs, nes tuomet pradėjus tvarkingai kas mėnesį mokėti įmokas, draustu asmuo tampa tik po trijų mėnesių. Svarbu nepamiršti, kad savarankiškai mokant už atitinkamą mėnesį tokią įmoką derėtų sumokėti iki to mėnesio paskutinės dienos. Kita galimybė: kuo greičiau įsiregistruoti darbo biržoje ir taip įgyti draudžiamojo valstybės lėšomis statusą. Nedraustam privalomuoju sveikatos draudimu pacientui teikiama tik  būtinoji medicinos pagalba.  Būtinosios pagalbos apimtį  nustato gydantysis gydytojas. Jei po būtinosios pagalbos ligonio būklė tampa stabili, už visą kitokią pagalbą tenka mokėti savo lėšomis.
       
       
      Pagarbiai,
       
      Česlovas Grencevičius
      Ryšių su visuomene skyriaus vedėjas
      Valstybinė ligonių kasa
      prie Sveikatos apsaugos ministerijos
      Europos aikštė 1, 03505 Vilnius
      Tel.: (85) 2364166
      El. paštas: ceslovas.grencevicius@vlk.lt
      www.vlk.lt

      Atnaujinta: 2015 09 04

    • 53. Sveiki,ar senatves pensininkui reikia moketi PSD ?

      Laba diena,

      Dėkojame Jums už klausimą.

      Apdraustaisiais privalomuoju sveikatos draudimu laikomi:

      asmenys, gaunantys Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytą bet kurios rūšies pensiją ar šalpos kompensaciją.

      Puikios Jums sveikatos!

      Daugiau informacijos:
      www.vlk.lt

       

      Atnaujinta: 2015 09 30

    • 54. Sveiki Noreciau suzinoti kur reikia kreiptis, kad suzinociau kelis menesius mokejau uz sveikatos draudima ir kad gauciau israsa?
      Laba diena,
       
      Dėkojame Jums už klausimą. Maloniai prašome kreiptis:
       
      Pagarbiai
      SAM informacija
       

      Atnaujinta: -1 11 30

    • 55. Sveiki,sklinda gandai kad pasikeite istatymas tevams auginantiems vaika iki 8 metu?ar tiesa kad nebera nemokamo sveikatos draudimo vienam is tevu auginanciu vaika iki 8 metu?

      Laba diena,

      Dėkojame Jums už klausimą.
      LR Sveikatos draudimo įstatymo 6 str. 4 d. 5 p. numatyta, kad valstybės lėšomis privalomuoju sveikatos draudimu yra draudžiamas ir PSDF biudžeto apmokamas gydymo paslaugas gauna vienas iš tėvų (įtėvių), auginantis vaiką iki 8 metų, taip pat vienas iš tėvų (įtėvių), auginantis du ir daugiau nepilnamečių vaikų. Ši įstatyminė nuostata, vadovaujantis minėto įstatymo 17 str. 1, 2, 3, 4, 5 ir 8 dalimis, netaikoma dirbantiems arba kitų pajamų turintiems asmenims. Jeigu abudu tėvai dirba ir abudu turi pajamų, ši lengvata negali būti taikoma. Pasiėmus asmens dokumentą (kuriame yra įrašytas asmens kodas) bei vaikų gimimo liudijimus reikia kreiptis į teritorinę ligonių kasą pagal gyvenamąją vietą draustumui privalomuoju sveikatos draudimu valstybės lėšomis įteisinti.

      Pagarbiai
      Kazys Žilėnas

      atstovas spaudai

      Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos Europos aikštė 1, 03505 Vilnius

      Tel.: (85) 2364105, mob. 868741445

      El. p.: kazys.zilenas@vlk.lt

      www.vlk.lt

      Atnaujinta: 2015 09 23

    • 56. Laba dien,jau kelinti metai dirbu pastovu darba uzsienyje.Noreciau suzinoti,kokia forma reikia uzpildyti,kad isvengciau dvigubo svaikatos mokesciu mokejimo ten ir Lietuvoj.Bandziau issiaiskinti,bet taip ir negavau konkretaus atsakymo.is anksto dekoju.
      Laba diena,
       
      Dėkojame Jums už klausimą.
      Norint, kad išvykstant ilgesniam nei 6 mėnesiai laikui ateityje neiškiltų nesusipratimų dėl privalomojo sveikatos draudimo įmokų mokėjimo Lietuvoje, būtina deklaruoti savo išvykimą į kitą šalį. Nuo 2007 m. liepos 1 d. gyvenamosios vietos deklaravimo funkciją vykdo seniūnijos, aptarnaujančios tą savivaldybės teritorijos dalį, kurioje asmuo gyvena, o jeigu savivaldybėje seniūnija neįsteigta arba savivaldybės teritorija nepriskirta seniūnijai – kitas savivaldybės administracijos padalinys, kuriam pavesta įgyvendinti deklaravimo įstaigos funkciją.
       
      Jeigu Lietuvos Respublikos pilietis jau gyvena užsienyje, deklaruoti, kad negyvena Lietuvoje, gali toje šalyje esančioje Lietuvos Respublikos ambasadoje ar atstovybėje. Be to, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos teritoriniam skyriui, jeigu jis prašytų sumokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas už praėjusius metus, galima pateikti savo gyvenamosios šalies ligonių kasų raštą, patvirtinantį, kad sveikatos draudimo įmokos mokamos toje šalyje.
       
       
      Sėkmės.
      Pagarbiai -
      Kazys Žilėnas
      atstovas spaudai
      Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos Europos aikštė 1, 03505 Vilnius
      Tel.: (8 5) 236 4105, mob. 8 687 41 445
      El. p.: kazys.zilenas@vlk.lt
      www.vlk.lt

      Atnaujinta: 2015 09 15

    • 57. Laba diena, Esu ūkininkas ir moku sveikatos draudimą po 72 Lt kas mėnesį, taip pat žiemos mėnesiais (pažyma išduota neribotam laikui) vykdau individualią veiklą pagal pažymą (medienos ruoša), aiškiai matyti kad vasaros sezono metu pajamų negaunu. Dabar t.y. 2011-07-11 skambino iš Sodros Mažeikių skyriaus ir pranešė, kad esu skolingas už visus 2010 m. (atskaičius jau įmokėtą įmoką pagal gyventojų pajamų deklaraciją) sveikatos draudimą pagal ind. veiklą vėl po 72 Lt už mėnesį. Ar logiška, kad turiu mokėti dvigubą sveikatos draudimą, kai susirgsiu manęs iš karto negydys 2 gydytojai atskirose logoninėse. Kaip priimami įstatymai prasilenkiantys su sveika logika?
      Laba diena,
       
      Dėkojame Jums už klausimą.
      Jis pagal kompetenciją persiųstas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie SADM (SODRA)   Įmokų administravimo skyriaus   vedėjai

      Linai Žukauskienei
      Adresas: Konstitucijos pr. 12, LT-09308, Vilnius
      Telefonas: +370 52753106
      Faksas: +370 52750693
      Svetainė: http://www.sodra.lt
      El.paštas: lina.zukauskiene@sodra.lt
       

      Atnaujinta: 2015 09 02

    • 58. sveiki, esu ūkininkė /prekiauju dekoratyviniais augalais/kas menesį moku po 72 lt. sveikatos draudimo, ligonines paslaugomis naudotis neteko, jei tenka darytis kokį tyrimą už jį reikia susimokėti, reikėjo keistis vairuotojo pažymėjimą - užsveikatos patikrą sumokėjau 53 lt.,ar nebūtų protingą padaryti metų gale deklaraciją ir nepanaudotus pingus /tuos 72 lt kur mokame į mėnesį/ gražinti.aciu uz atsakyma
      Laba diena,
       
      Dėkojame Jums už klausimą.
      Draustiems privalomuoju sveikatos draudimu asmenims gavus gydančio gydytojo siuntimą gydymo įstaigose, turinčiose sutartį su teritorinėmis ligonių kasomis teikti gyventojams gydymo paslaugas visos jos, taip pat ir tyrimai, turi būti atliekami nemokamai, už tai gydymo įstaigoms sumoka ligonių kasos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis. Už sveikatos patikrinimą bei pažymų išdavimą reikalaujant darbdaviams, taip pat įsigyjant vairuotojų, lakūnų ir pan. teises reikia mokėti, nes toks mokestis yra numatytas sveikatos apsaugos ministro 1999 m. liepos 30 d. įsakyme Nr. 357 "Dėl mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašo, kainų nustatymo ir jų indeksavimo tvarkos bei šių paslaugų teikimo ir apmokėjimo tvarkos". Tai paaiškinama aplinkybe, kad išduodant pažymas pacientai nėra gydomi, daugiausia laiko sugaištama tvarkant dokumentus pažymai išduoti. Kadangi privalomojo sveikatos draudimo įmokos yra privalomos visiems, gaunantiems kokių nors pajamų, kaupiamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžete. Įmokos mokamos vadovaujantis solidarumo principu, tai yra – gydymo paslaugos, neretai netgi labai brangios, teikiamos tiems, kuriems jų tuo metu reikia. Niekas nežino, kada gali prireikti gydytojų pagalbos, todėl Jūsų siūlymas metų pabaigoje grąžinti sumokėtas lėšas neatitinka bei prieštarauja bendram lėšų kaupimo ir gydymo paslaugų teikimo prireikus principui, susirgus nebūtų iš ko padengti galimų nemažų gydymo išlaidų.
       
      Pagarbiai
      Kazys Žilėnas
      atstovas spaudai
      Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos Europos aikštė 1, 03505 Vilnius
      Tel.: (8 5) 236 4105, mob. 8 687 41 445
      El. p.: kazys.zilenas@vlk.lt
      www.vlk.lt

      Atnaujinta: 2015 09 07

    • 59. laba diena noreciau suzinoti iki kada man galioja sveikatos draudimas jai vienam vaikui 9 metai kitam 2ir 2 menesiai
      Laba diena,
       
      Dėkojame Jums už klausimą.
      LR Sveikatos draudimo įstatymo 6 str. 4 d. 5 p. numatyta, kad valstybės lėšomis privalomuoju sveikatos draudimu yra draudžiamas ir PSDF biudžeto apmokamas gydymo paslaugas gauna vienas iš tėvų (įtėvių), auginantis vaiką iki 8 metų, taip pat vienas iš tėvų (įtėvių), auginantis du ir daugiau nepilnamečių vaikų.
       
      Ši įstatyminė nuostata, vadovaujantis minėto įstatymo 17 str. 1, 2, 3, 4, 5 ir 8 dalimis, netaikoma dirbantiems arba kitų pajamų turintiems asmenims. Jeigu abudu tėvai dirba ir abudu turi pajamų, ši lengvata negali būti taikoma. Pasiėmus asmens dokumentą (kuriame yra įrašytas asmens kodas) bei vaikų gimimo liudijimus reikia kreiptis į teritorinę ligonių kasą pagal gyvenamąją vietą draustumui privalomuoju sveikatos draudimu valstybės lėšomis įteisinti.
       
      Pagarbiai
      Kazys Žilėnas
      atstovas spaudai
      Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos Europos aikštė 1, 03505 Vilnius
      Tel.: (8 5) 2364105, mob. 8 687 41 445
      El. p.: kazys.zilenas@vlk.lt
      www.vlk.lt

      Atnaujinta: 2015 09 14

    • 60. laba diena , gyvename ir dirbame uzsienyje. zadame pusei metu gryzti i lietuva . ar galesime registruotis polikluinikoje ir gauti paslaugas

      Laba diena,
      Turėtumėte kreiptis į Valstybinę ligonių kasą (VLK) prie Sveikatos apsaugos ministerijos, arba Jums rūpimą informaciją galite rasti VLK interneto tinklalapyje www.vlk.lt . Čia rasite skyrelį "Privalomasis sveikatos draudimas, kur galite rasti išsamią informaciją.

      SAM Ryšių su visuomene skyrius

      Atnaujinta: 2015 09 09

    • 61. noreciau pasiteirauti,kodel poliklinikoje atsirado langelis su grotomis ir mislingu uzrasu "KASA" kur mane nuolat siuncia gydytojai? juk dirbu legaliai,moku mokescius..... tai negi ir uz gydyma dar privalesiu moketi?!
      PACIENTO TEISĖ ŽINOTI IR NEMOKĖTI, KAI NEPRIVALU
       
      Pastaruoju  metu pacientams gana dažnai iškyla klausimų, kodėl gydymo įstaigose neretai reikia primokėti už sveikatos priežiūros paslaugas, pirkti vaistus, medicinos pagalbos priemones, prašoma patarti, kur ieškoti teisybės, jei taip pažeidžiamos paciento teisės.  Būtina žinoti, kad visus rūpimus klausimus pirmiausia reikia bandyti išsiaiškinti sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioje įstaigoje. Tai įteisinta Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme: į pacientų skundus nagrinėjančias valstybės institucijas jie turi teisę kreiptis tik, jei nepatenkina toks nagrinėjimas sveikatos priežiūros įstaigoje, kurioje, pacientų manymu, jų teisės buvo pažeistos.
      Iš ligonių kasų gaunamų elektroninių laiškų, skambučių telefonu, galima  spręsti, kad gydymo įstaigose pacientai gauna nepakankamai informacijos apie jose teikiamas paslaugas (mokamas, nemokamas), jų tikslą ir pobūdį, padarinius ir kt. Suprantama, pacientai savo ruožtu turėtų tuo labiau domėtis, būti reiklūs. Informacijos reikėtų ieškoti gydymo įstaigos skelbimų lentose, teirautis ten dirbančių specialistų. Beje, ligonių kasos, sudarydamos sutartis su sveikatos priežiūros įstaigomis, reikalauja, kad jose matomoje vietoje – registratūroje, priėmimo kambaryje, laukiamajame, interneto svetainėse – skelbtų, kokias teikiamas paslaugas apmoka ligonių kasos, už ką tektų mokėti ar primokėti. Ten pat turi būti informacija apie paslaugų teikimo tvarką, sąlygas.
       
      Netoleruotini atvejai, kai sveikatos priežiūros įstaigoje pateikus klausimą apie priemokas, aiškaus atsakymo negaunama, arba atsakoma: „todėl reikia, kad reikia“. Kartais gydytojai neinformuoja (nors ir turėtų), ką ir kur privalomuoju sveikatos draudimu apdraustas žmogus gali gauti nemokamai, o tik pateikia būtinų nusipirkti vaistų, medicinos priemonių sąrašą. Apsiginkluokite kantrybe: jei aiškaus atsakymo į tokius klausimus iš gydančio gydytojo nesulaukiate, kreipkitės į  įstaigos administraciją. Mat informacijos teikimo tvarką pacientams nustato įstaigos vadovas, tad, jei svarbios informacijos nesužinojote, neradote skelbimų lentoje, – tai jau jo darbo brokas. Jeigu gauti atsakymai netenkina, reikėtų kreiptis į ligonių kasas.  
      Gydymo įstaigoje neskubėkite pasirašyti siūlomų sutikimų įsigyti vieną ar kitą priemonę, mokėti už paslaugą. Pirmiausia išsiaiškinkite, kodėl to reikalaujama. Tai padeda vėliau išvengti galimų nesusipratimų, nes praktika rodo, kad neretai pacientas, gydymo įstaigoje raštiškai sutikęs brangiau mokėti už vaistus ar paslaugas, vėliau nori susigrąžinti priemoką ir kreipiasi į ligonių kasą. Įsidėmėtina, kad priemokos gali būti grąžintos tik tuo atveju, jeigu gydymo įstaiga ligoniui suteikė brangiau kainuojančias ar papildomas paslaugas, medicinos priemones bei vaistus be jo sutikimo. Tokiu atveju pacientas dėl priemokų grąžinimo turi kreiptis ne į ligonių kasą, o į jį gydžiusios įstaigos administraciją. Vilniaus teritorinė ligonių kasa jau skelbia šiais metais sveikatos priežiūros įstaigose nustatytus pažeidimus: pacientai mokėjo už lašinę infuziją, už vaikui suteiktą konsultaciją, slaugos priemones, vaistus, biopsijos adatą, širdies operacijai būtinas priemones ir kt. Apie išaiškintus pažeidimus informuojamos įstaigų steigėjos, o pacientams nurodoma kreiptis į tikrintą įstaigą dėl pinigų grąžinimo.
      Pagal Sveikatos draudimo įstatymą sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos visiems apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu gyventojams tose gydymo įstaigose, kurios yra sudariusios sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis dėl šių paslaugų teikimo. Šios įstaigos pacientams turi užtikrinti gydymo paslaugų teikimą, jų prieinamumą bei kokybę. Už apdraustiesiems suteiktas medicinos paslaugas gydymo įstaigoms iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) moka ligonių kasos sveikatos apsaugos ministro įsakymuose patvirtintomis paslaugų bazinėmis kainomis. Neapdrausti (ar neapsidraudusieji) privalomuoju sveikatos draudimu už tokias paslaugas (išskyrus būtinąją pagalbą, kuri apmokama iš PSDF) turi mokėti pagal gydymo įstaigos nustatytus įkainius.
      Žinotina, kad vadovaujantis teisės aktais gydymo įstaigose yra įteisinti kai kurie mokėjimo atvejai. Pagal sveikatos apsaugos ministro įsakymą dėl mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašo ir kainų pacientai turi susimokėti už kosmetinės chirurgijos operacijas ir kosmetologijos procedūras, dantų protezavimą (išskyrus kai kurių kategorijų asmenis), akupunktūrą ir manualinę terapiją, sveikatos tikrinimą vykstant į užsienį, norint įsigyti ginklą, gauti vairuotojų ir aviatorių pažymėjimus bei keletą kitų paslaugų.
      Pacientas turi susimokėti ir tuomet, kai nenori laukti jam siūlomo planinio tyrimo arba procedūros ir pageidauja gauti paslaugą ne eilės tvarka, o kuo skubiau. Jei pacientas nori patekti pas gydytojus specialistus be pirminės sveikatos priežiūros gydytojo ar gydytojo specialisto siuntimo, taip pat privalo mokėti. Siuntimo nereikia (taip pat ir mokėti), jeigu kreipiamasi dėl būtinosios medicinos pagalbos, taip pat kai yra numatytas ilgalaikis paciento stebėjimas. Be siuntimo galima kreiptis į gydytoją dermatovenerologą. Jei gydytojas specialistas nustato, kad pacientas kreipėsi pagrįstai, tolesnio gydymo išlaidos apmokamos iš PSDF biudžeto lėšų.
      Jei apsidraudęs privalomuoju sveikatos draudimu pacientas savo iniciatyva (ar gydytojo patartas) pasirenka brangiau kainuojančias paslaugas, medžiagas, procedūras, vaistus ar medicinos pagalbos priemones, jis apmoka paties pasirenkamų ir gydytojo skiriamų paslaugų, procedūrų, vaistų ar medicinos pagalbos priemonių kainų skirtumą. Pats moka ir tada, kai pageidauja papildomų paslaugų ar procedūrų, nes ligonių kasos moka už gydymą, kurį skiria gydytojas, o ne kokius nors pageidavimus gauti vieną ar kitą paslaugą.
       
      Valstybinė ligonių kasa
      prie Sveikatos apsaugos ministerijos

       

       

      Atnaujinta: 2015 09 16

    • 62. Laba diena,vieną mėn. pavėlavau sumokėti PSD mokestį(sodra nuskaičiavo nuo sąskaitos pati) ar tikrai negausiu nemokamų paslaugų 3 mėn. taip aiškina sodra. Dėkoju
      Laba diena,
       
      Dėkojame Jums už klauismą.
       
      Paskambinę į Valstybinę ligonių kasą Draudžiamųjų įskaitos poskyrį tel. (8 5) 219 7502 arba (8 5) 236 4160 Jūs  galite pasitikslinti dėl privalomojo sveikatos draudimo laikotarpių.
       
      Apdraustuoju laikomas asmuo, už kurį mokamos arba kuris moka įstatymu nustatyto dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Svarbu nepamiršti, kad savarankiškai mokant už atitinkamą mėnesį tokią įmoką derėtų sumokėti iki to mėnesio paskutinės dienos. To nepadarius draustumas privalomuoju draudimu nutrūksta, o pradėjus iš naujo mokėti šias įmokas  draustu asmuo tampa tik po trijų mėnesių. Kita vertus, neapdraustas (ar neapsidraudęs) asmuo, kuriam prireikia medicinos pagalbos, turi galimybę nelaukti 3 mėnesių ir iš karto gauti reikiamą sveikatos priežiūrą, kurios išlaidos apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto. Tam jis turi sumokėti 3 minimaliųjų mėnesinių algų dydžio įmoką (šiuo metu – 2400 Lt). Kad draustumas nenutrūktų, įmokas toliau reikia mokėti įprasta įstatymo nustatyta tvarka, t. y. kas mėnesį po 72 litus.
       
      Pagarbiai,
      Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos
      Ryšių su visuomene skyriaus vyr. specialistė Vita Lyskoitienė,
      tel. (8 5) 236 4168
       
       
       

      Atnaujinta: 2015 09 03

    • 63. laba diena, isvykau is LT pries keleta metu i Sveicarija,sukuriau seima,dirbau, mokejau kas menesi cia privaloma sveikatos draudima -jis cia mokamas savarankiskai pasirinkus sveikatos draudimo kompanija. po 8 men. planuojame griztu atgal i LT. kaip LT galeciau tiek as, tiek mano vyras moketi uz sveikakatos draudima, jei mes LT jau nedirbtume? vyras gautu pensija,kuri mums garantuotu aprupinta gyvenima LT. ar galimas metinis sveikatos draudimas musu atveju? kiek tai vidutiniskai kainuotu? mes pageidautume tokio sveikatos draudimo,kuris garantuotu tiek ambulatorini, tiek stacionaru gydyma (to prireikus). pagarbiai Ramune
      Laba diena,
       
      Dėkojame Jums už klausimą.
      Atkreipiame dėmesį į tai, kad privalomuoju sveikatos draudimu yra draudžiami Lietuvos Respublikos piliečiai ir užsieniečiai nuolat gyvenantys Lietuvoje. Tai reiškia, kad prievolė mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas ir teisė būti apdraustam siejama su nuolatine gyvenamąja vieta.
       
      Tad atvykus į Lietuvą Jums ir vyrui pirmiausia reikėtų deklaruoti gyvenamąją vietą.  Vyras (jei jis Šveicarijos pilietis) turi atsivežti E 121 formos  pažymą (kreiptis į Šveicarijos Jungtinę sveikatos draudimo įstaigą LAMal – Institution commune LAMal). Šį dokumentą  reikia pristatyti į teritorinę ligonių kasą, kurios aptarnaujamoje zonoje Lietuvoje ketinate gyventi.
       
      Jums, jeigu kurį laiką dirbote Šveicarijoje, ir  buvote apdrausta valstybiniu sveikatos draudimu toje šalyje, būtinai atsivežkite tos šalies valstybinio sveikatos draudimo įstaigos išduotą E 104 formos pažymą ir pristatykite šį dokumentą taip pat į teritorinę ligonių kasą. E 104 formos pažymoje turi būti patvirtinta, kad paskutinius 3 mėnesius buvote drausta sveikatos draudimu. Tokiu būdu, Šveicarijoje įgytas sveikatos draudimo stažas būtų užskaitytas Lietuvoje ir jums nereiktų laukti 3 mėnesių, kol įsigalios privalomasis sveikatos draudimas Lietuvoje. Tereikėtų toliau kiekvieną mėnesį tvarkingai sumokėti nustatytą privalomojo sveikatos draudimo įmoką. Šiuo metu ši įmoka sudaro 72 litus.
       
      LInkime sveikatos ir sėkmės.
       
      Pagarbiai,
      Valstybinės ligonių kasos prie SAM
      Ryšių su visuomene skyriaus vyr. specialistė Vita Lyskoitienė, tel. 236 4168
      Europos a. 1,  03505 Vilnius
       
       

      Atnaujinta: 2015 09 07

    • 64. Gyvenu šeimoje, vyras dirbantis, aš neregistruota darbo biržoje.Auginu du nepilnamečius vaikus 11m. ir 13m.Ar man reikia mokėti 72lt. per mėn.,ar aš esu drausta?
      Laba diena,
       
      Dėkojame Jums už klauismą.
      LR Sveikatos draudimo įstatymo 6 str. 4 d. 5 p. numatyta, kad valstybės lėšomis privalomuoju sveikatos draudimu yra draudžiamas ir PSDF biudžeto apmokamas gydymo paslaugas gauna vienas iš nedirbančiųjų tėvų (įtėvių), auginantis vaiką iki 8 metų, taip pat vienas iš tėvų (įtėvių), auginantis du ir daugiau nepilnamečius vaikus. Pasiėmus asmens dokumentą (kuriame yra įrašytas asmens kodas) bei vaikų gimimo liudijimus reikia kreiptis į teritorinę ligonių kasą pagal gyvenamąją vietą draustumui valstybės lėšomis įteisinti.
       
      Akcentuojame, kad ši įstatyminė nuostata, vadovaujantis minėto įstatymo 17 str. 1, 2, 3, 4, 5 ir 8 dalimis, netaikoma dirbantiems arba kitų pajamų turintiems asmenims.
       
      Daugiau informacija:
      Kazys Žilėnas
      atstovas spaudai
      Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos Europos aikštė 1, 03505 Vilnius
      Tel.: (8 5) 236 4105, mob. 8 687 41445
      El. p.: kazys.zilenas@vlk.lt
      www.vlk.lt

      Atnaujinta: 2016 02 10

    • 65. Norėčiau sužinoti, ar man sveikatos draudimas nemokamas, kai grįžtu į Lietuvą tarkim atostogų, nors gyvenu užsienyje, esu vieniša motina auginanti 2 metų vaiką? Nesenai apsilankiau sveikatos šeimos centre ir nors jau daugelį metų ten registruota, sužinojau, kad už paslaugas turėsiu mokėti, nes kažko kažkur nesusitvarkiau. Bet negavau atsakymo kur man tokiu atveju kreiptis, kad prireikus galėčiau naudotis nemokamomis sveikatos patikros paslaugomis.

      Laba diena,

      Dėkojame Jums už klausimą.
      Tam, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugas Lietuvoje galėtų gauti nemokamai asmenys, gyvenantys ir dirbantys kitose ES šalyse, reikia turėti tos ES šalies kompetentingos sveikatos draudimo įstaigos išduotą Europos sveikatos draudimo kortelę (skubiai būtinajai neatidėliotinai medicininei pagalbai gauti) bei E 112 formos pažymą (planinei pagalbai gauti). Šie dokumentai patvirtina, kad gydymo išlaidas Lietuvoje padengs tos ES šalies kompetentinga įstaiga, t.y. ta valstybė, kurioje mokami mokesčiai. Neturint šių dokumentų, už suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas Lietuvoje reikės mokėti toje gydymo įstaigoje, į kurią planuojama kreiptis dėl tokių paslaugų gavimo. Sėkmės.

      Kazys Žilėnas

      atstovas spaudai

      Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos Europos aikštė 1, 03505 Vilnius

      Tel.: (8 5) 2364105, mob. 8 687 41445

      El. p.: kazys.zilenas@vlk.lt

      www.vlk.lt

      Atnaujinta: 2015 09 09

    • 66. Laba diena.Norėčiau paklausti.Stovejau biržoje iki liepos 13 dienos po to turėjau išeiti o dabar kada nuėjau susimokėti sveikatos draudimo įmokas už tuos mėnesius pasakė jog tik po 3 mėn.įmokų pradės galioti sveikatos draudimas ar negalima sumokėti už tuos tris mėnesius iškarto?Už rugpiūtį sakė kad atsiūs gale metų o kitus galima mokėti tik kas mėnesį.Su pagarba Sigita
      Laba diena,
       
      Dėkojame Jums už klausimą,
      Maloniai patariame Jums pagal kompetenciją kreiptis tiesiogiai į Jūsų teritorinę ligonių kasą ir viską išsiaiškinti vietoje:
       
      Pagarbiai
      SAM informacija

      Atnaujinta: 2015 09 04

    • 67. Sveiki, Nuo Birzelio 1d gyvenu uzsienyje t.y. Norvegijoje. Pries tai LT dirbau ir mokejau mokescius, o uzsienyje dabar nedirbu. Nebuvau LT registruota darbo birzoje. Ka tureciau daryti, kad nemokeciau sveikatos draudimo mokescio lietuvoje? Jei nuolat gyvenu uzsienyje, o grizus i LT pati mokeciau uz medicinos paslaugas. O gal man tiesioj reikia isigyti ES sveikatos draudimo kortele? Nes zinau, kad jau dabar turiu sumoketi virs 400lt,o grizus i LT vis tiek tureciau apmoketi visas med. paslaugas.
      Laba diena,
       
      Dėkojame Jums už klausimą.
      Norint, kad išvykstant ilgesniam nei 6 mėnesiai laikui neiškiltų nesusipratimų dėl privalomojo sveikatos draudimo įmokų mokėjimo Lietuvoje, būtina deklaruoti savo išvykimą į kitą šalį. Nuo 2007 m. liepos 1 d. gyvenamosios vietos deklaravimo funkciją vykdo seniūnijos, aptarnaujančios tą savivaldybės teritorijos dalį, kurioje asmuo gyvena, o jeigu savivaldybėje seniūnija neįsteigta arba savivaldybės teritorija nepriskirta seniūnijai – kitas savivaldybės administracijos padalinys, kuriam pavesta įgyvendinti deklaravimo įstaigos funkciją.
       
      Jeigu Lietuvos Respublikos pilietis jau gyvena užsienyje, deklaruoti, kad negyvena Lietuvoje, gali toje šalyje esančioje Lietuvos Respublikos ambasadoje ar atstovybėje. Be to, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos teritoriniam skyriui, jeigu jis prašytų sumokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas už praėjusius metus, galima pateikti savo gyvenamosios šalies ligonių kasų raštą, patvirtinantį, kad sveikatos draudimo įmokos mokamos toje šalyje.
       
      Daugiau informacijos:
      Kazys Žilėnas
      atstovas spaudai
      Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos Europos aikštė 1, 03505 Vilnius
      Tel.: (8 5) 236 4105, mob. 8 687 41 445
      El. p.: kazys.zilenas@vlk.lt
       

      Atnaujinta: 2015 09 09

    • 68. Sveiki,nuo 2004metu nebegyvenu Lietuvoje,ir nesinaudoju Lietuvoje jokiomis paslaugomis.Sakykite prasau,man atvaziavusi i Lietuva pasisveciuoti,kokiu reikia dokumentu,kad susitvarkyti sveikatos draudima??
      Laba diena,
       
      Tam, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugas Lietuvoje galėtų gauti nemokamai asmenys, gyvenantys ir dirbantys kitose ES šalyse, reikia turėti tos ES šalies kompetentingos sveikatos draudimo įstaigos išduotą Europos sveikatos draudimo kortelę (skubiai būtinajai neatidėliotinai medicininei pagalbai gauti) bei E 112 formos pažymą (planinei pagalbai gauti). Šie dokumentai patvirtina, kad gydymo išlaidas Lietuvoje padengs tos ES šalies kompetentinga įstaiga, t.y. ta valstybė, kurioje mokami mokesčiai. Neturint šių dokumentų, už suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas Lietuvoje reikės mokėti toje gydymo įstaigoje, į kurią planuojama kreiptis dėl tokių paslaugų gavimo.
       
      Norint, kad išvykstant ilgesniam nei 6 mėnesiai laikui ateityje neiškiltų nesusipratimų dėl privalomojo sveikatos draudimo įmokų mokėjimo Lietuvoje, būtina deklaruoti savo išvykimą į kitą šalį. Nuo 2007 m. liepos 1 d. gyvenamosios vietos deklaravimo funkciją vykdo seniūnijos, aptarnaujančios tą savivaldybės teritorijos dalį, kurioje asmuo gyvena, o jeigu savivaldybėje seniūnija neįsteigta arba savivaldybės teritorija nepriskirta seniūnijai – kitas savivaldybės administracijos padalinys, kuriam pavesta įgyvendinti deklaravimo įstaigos funkciją. Jeigu Lietuvos Respublikos pilietis jau gyvena užsienyje, deklaruoti, kad negyvena Lietuvoje, gali toje šalyje esančioje Lietuvos Respublikos ambasadoje ar atstovybėje. Be to, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos teritoriniam skyriui, jeigu jis prašytų sumokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas už praėjusius metus, galima pateikti savo gyvenamosios šalies ligonių kasų raštą, patvirtinantį, kad sveikatos draudimo įmokos mokamos toje šalyje.
       
      Daugiau informacijos:
      Kazys Žilėnas
      atstovas spaudai
      Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos Europos aikštė 1, 03505 Vilnius
      Tel.: (85) 236 4105, mob. 8 687 41 445
      El. p.: kazys.zilenas@vlk.lt
       

      Atnaujinta: 2015 09 14

    • 69. Laba diena, Noreciau suzinoti,ar is uzsienio griztant gyventi i Lietuva uztenka tureti paskutiniu triju menesiu sveikatos draudimo pazyma,salies kurioje gyvenau,ar reikia tureti tai patvirtinanti dokumenta uz visa laikotarpi pragyventa toje salyje?
      Laba diena,
       
      Dėkojame Jums už klausimą.
      Valstybinė mokesčių inspekcija turi teisę bei gali iš nedeklaravusio išvykimo iš Lietuvos asmens, bet  gyvenusio ir dirbusio kitoje šalyje bet kada pareikalauti dokumentų, įrodančių privalomojo sveikatos draudimo įmokų mokėjimo faktą kitoje šalyje. Tad geriausia pasirūpinti viso draustumo privalomuoju sveikatos draudimu laikotarpio kitoje šalyje pažyma, išduota kompetentingos sveikatos draudimo įstaigos toje šalyje. Panašios pažymos gali prireikti ir kitais nenumatytais atvejais ateityje. Sėkmės.
       
      Daugiau informacijos:
      Kazys Žilėnas
      atstovas spaudai
      Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos Europos aikštė 1, 03505 Vilnius
      Tel.: (8 5) 236 4105, mob. 8 687 41 445
      El. p.: kazys.zilenas@vlk.lt
      www.vlk.lt

      Atnaujinta: 2015 09 10

    • 70. Laba diena. Dirbu Voketijoi laikinai ce moku sveikatos draudima isvikstant namo kur pajimti forma E104 kur man cia krieptis.Aciu.
      Laba diena,
      Dėkojame Jums už klausimą.
      Jei jūs šiuo metu dirbate ir mokate mokesčius Vokietijoje, prieš grįždamas į Lietuvą, kreipkitės į Vokietijos ligonių kasą, kuriai mokate mokesčius, ir paprašykite išduoti E104 formos pažymą, patvirtinančią, kad paskiausius 3 mėnesius buvote apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu Vokietijoje. Grįžusi į Lietuvą, šią pažymą pateikite tai teritorinei ligonių kasai, kurios aptarnaujamoje zonoje gyvenate.
       
      Pagarbiai
      Lina Noreikienė
      Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Tarptautinių ryšių skyriaus vedėjo pavaduotoja Tel. 236 4153 Faks. 236 4111 El. paštas: lina.noreikiene@vlk.lt
       

      Atnaujinta: 2015 09 15

    • 71. Laba diena,šiais metais baigiau mokyklą.Nestudijuoju.Pražiopsojau mokėti įmoką (man sakė,kad buvau apdrausta iki rugs.30d.,o pasirodo iki rugpj.31d.),kadangi tuo metu draudimo reikėjo skubiai,stojau į darbo biržą.Sergu keliomis lėtinėmis ligomis,būtinas nuolatinis stebėjimas (poliklinikoje esu prie dispanserizuotų pacientų).Sekantis mano apsilankymas darbo biržoje sausio mėn.kadangi darbo,kurį fiziškai būčiau pajėgi dirbti,nerandu,manu,kad panaikins mano,kaip bedarbės statusą.Taigi,pradėsiu jau nuo gruodžio mokėti įmokas po 72Lt.Norėjau paklausti,ar nėra kokių lengvatų (pvz.,kad anksčiau įjungtų draudimą) sergant lėtinėmis sąnarių ir širdies ligomis?Dėkoju už atsakymą

      Laba diena,

      Dėkojame Jums už klausimą.
      Apgailestaujame, tačiau nėra numatyta jokių lengvatų.

      Linkime sveikatos.

      Pagarbiai
      Kazys Žilėnas

      atstovas spaudai

      Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos Europos aikštė 1, 03505 Vilnius

      Tel.: (8 5) 236 4105, mob. 8 687 41445

      El. p.: kazys.zilenas@vlk.lt

      www.vlk.lt

      Atnaujinta: 2015 09 08

    • 72. sveiki norejau paklausti ar man draudimas galioja,nes nebestoviu darbo birzoje,o dar auginu vaika jei sausio 25d. bus keturi bet dar y darzeli neina.
      Laba diena,
       
      Dėkojame Jums už klausimą.
      LR Sveikatos draudimo įstatymo 6 str. 4 d. 5 p. numatyta, kad valstybės lėšomis privalomuoju sveikatos draudimu yra draudžiamas ir PSDF biudžeto apmokamas gydymo paslaugas gauna vienas iš tėvų (įtėvių), auginantis vaiką iki 8 metų, taip pat vienas iš tėvų (įtėvių), auginantis du ir daugiau nepilnamečių vaikų. Ši įstatyminė nuostata, vadovaujantis minėto įstatymo 17 str. 1, 2, 3, 4, 5 ir 8 dalimis, netaikoma dirbantiems arba kitų pajamų turintiems asmenims.
       
      Daugiau informacijos:
      Kazys Žilėnas
      atstovas spaudai
      Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos Europos aikštė 1, 03505 Vilnius
      Tel.: (8 5) 236 4105, mob. 8 68741 445
      El. p.: kazys.zilenas@vlk.lt
      www.vlk.lt

      Atnaujinta: 2015 09 17

    • 73. Laba diena, noriu paklausti kur surasti patvirtintą SAM ligų ar organizmo būklės sąrašą, kuris minimas Sveikatos draudimo įstatyme? Cituoju: 18) papildomą ir laikiną apsaugą Lietuvos Respublikoje gavę užsieniečiai: asmenys iki 18 metų, asmenys, kuriems nustatyta liga ar organizmo būklė, įrašyta į Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą sąrašą, vieniši tėvai, auginantys nepilnamečius vaikus, moterys nėštumo laikotarpiu 70 dienų (suėjus 28 nėštumo savaitėms ir daugiau) iki gimdymo ir 56 dienos po gimdymo, asmenys, kuriems sukako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytas senatvės pensijos amžius; Labai būsiu dėkinga už greitą atsakymą. Medžiagą naudosiu kursiniame darbe. Dėkui.

      Laba diena,

      Dėkojame Jums už klausimą.
      Sunkių ligų sąrašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. kovo 28 d.  įsakymu Nr. V-177 (Žin., 2003, Nr. 35-1503).

      Pagarbiai
      SAM informacija
      www.sam.lt

       

      Atnaujinta: 2015 09 01

    • 74. laba diena Prašau paiškinti,mano vyras turintis 50 % darbingumo,stovintis darbo biržoje susirgo insultu.ar jam priklauso sanatorinis gydymas po stacionarinio gydymo. dėkoju
      Laba diena,
       
      Dėkojame Jums už klausimą.
      Pagal kompetenciją atsakydami į Jūsų paklausimą pranešame, kad Jūs turėtume kreiptis į gydantį (ar savo šeimos) gydytoją. Jis, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. sausio 17 d. įsakymu Nr. V-50 „Dėl medicininės reabilitacijos ir sanatorinio (antirecidyvinio) gydymo organizavimo“ patvirtintu Suaugusiųjų atrankos ir siuntimo į medicininės reabilitacijos sveikatos priežiūros įstaigas tvarkos aprašu, apie medicininės reabilitacijos paslaugų poreikį, esant biosocialinių funkcijų sutrikimui, turi spręsti kartu su fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoju, t. y. gydantis (arba šeimos) gydytojas turėtų Jus siųsti konsultuoti fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojui ir vėliau, vadovaudamasis jo konsultacijos išvada, skirti medicininį reabilitacinį gydymą.

      Minėtu įsakymu yra patvirtinta, kad iš pirmines ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų, t. y. iš poliklinikų, pacientai gali būti siunčiami tik į pakartotinę, palaikomąją ir ambulatorinę reabilitaciją. Pakartotinė ir palaikomoji reabilitacija skiriama tik neįgaliesiems ar asmenims, kuriems yra nustatytas didelis specialiųjų poreikių lygis. 
       
      Jums skirtas medicininės reabilitacijos paslaugas galėtų gauti jos pasirinktoje, šias paslaugas teikiančioje įstaigoje, esančioje ir kitame mieste. Tačiau, atkreipiame Jūsų dėmesį, kad, jeigu būtų skirtos ambulatorinės medicininės reabilitacijos paslaugos, jos yra apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis, o maitinimo ir pragyvenimo išlaidas ambulatorinės medicininės reabilitacijos metu apmoka pats pacientas.
      Suaugusiųjų atrankos ir siuntimo į medicininės reabilitacijos sveikatos priežiūros įstaigas tvarkoje, patvirtintoje nurodytu įsakymu, įteisinta nuostata, kad į medicininę reabilitaciją dėl tos pačios ligos ligoniai pagal indikacijas siunčiami tik vieno kurso per vienerius kalendorinius metus.
       
      Suaugusiųjų atrankos ir siuntimo į medicininės reabilitacijos sveikatos priežiūros įstaigas tvarkoje nenumatytu atveju (dėl indikacijų, paslaugų rūšies ir trukmės), patvirtinus gydytojų konsultacinei komisijai, šeimos gydytojas medicininės reabilitacijos skyrimą Jums turėtų derinti su teritorine ligonių kasa.
      Į iškilusius papildomus klausimus atsakytume telefonu 8 5 266 1475.
      Pagarbiai
      Sveikatos apsaugos ministerijos
      Asmens sveikatos departamento
      Bendrosios medicinos pagalbos skyriaus
      vyriausioji specialistė           Rasa Biekšienė
       
       

      Atnaujinta: 2015 09 08

    • 75. Laba diena, į Vilnių atsivežiau iš Baltarusijos savo tėvą. Sveikatos draudimo Lietuvoje jis neturi, aš įsipareigojau (patvirtinta notariškai) apmokėti išlaidas už suteiktas jam gydymo paslaugas. Jis gavo leidimą laikinai (1 metus) gyventi Lietuvoje. Prašyčiau paaiškinti, kur oficialiai galėčiau kreiptis dėl jo gydymo Lietuvoje. Ar galiu kreiptis į polikliniką, kurioje esu prisiregistravusi pati? Dėkoju už atsakymą.

      Laba diena,

      Dėkojame Jums už klausimą.
      Taip, Jūs galite pasirinkti bet kurią įstaigą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (Žin., 2009, Nr.145-6425) 4 straipsnio nuostatomis. Būtų labai puiku, jei Jūsų tėvelis galėtų gydytis pas tą patį šeimos gydytoją, kaip ir Jūs. Turėtume tik gauti to gydytojo sutikimą.

      Puikios sveikatos Jūsų tėveliui, Jums ir visai Jūsų šeimai Naujaisiais metais!

      Pagarbiai,

      Vaida Momkuvienė
      Sveikatos priežiūros paslaugų departamento
      Paslaugų ekspertizės, metodinio vadovavimo ir kontrolės skyriaus vedėjos pavaduotoja
      Valstybinė ligonių kasa prie SAM

      Europos a. 1, 03505 Vilnius

      tel. (8 5) 236 41 75,

      el. p. vaida.momkuviene@vlk.lt

      www.vlk.lt

       

      Atnaujinta: 2015 09 09

    • 76. Sveiki, Atsitiko nemalonus dalykas ir kur beskambinčiau, gaunami atsakymai gana skirtingi. Kolegės sūnus grįžo iš Airijos ir per Kalėdas buvo užpultas, apvogtas ir sužeistas. Iškviesta greitoji pagalba, policija, Kauno klinikose sužeista koja buvo susiūta, vaikinas pragulėjo ligoninėje nepilnai parą. Už tai priskaičiavo, jog turi sumokėti 750 Lt. Jis Lietuvos pilietis, tačiau "išdeklaruotas" iš Lietuvos ir "neprideklaruotas" Airijoje, ten mokosi koledže, jam 16 metų, neturi ten sveikatos draudimo. Ar reikia sumokėti tuos pinigus, ar kaip neturinčiam pajamų moksleiviui ir priklausė tokia pirmoji pagalba nepriklausomai nuo to, kad jis gyvena Airijoje? Ar galbūt sumokėti reikia, o grįžus į Airiją ir pateikus Lietuvoje gautus dokumentus ten galima susigrąžinti sumokėtus pinigus, nes moksleiviai juk vis tiek yra apdrausti mokymo įstaigos? Kaip įstatymiškai yra iš tiesų?
      Laba diena, 
       
      Dėkojame Jums už klausimą. 
      Atsakydami į Jūsų paklausimą informuojame, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Sveikatos sistemos įstatymo 49 straipsniu, būtinoji medicinos pagalba teikiama nemokamai tik nuolatiniams Lietuvos Respublikos gyventojams. Atsižvelgiant į tai, kad Jūsų sūnėnas deklaravo išvykimą iš Lietuvos, jis nėra laikomas nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju, todėl jam suteiktos medicinos pagalbos išlaidas turėtų padengti jis pats jo artimieji arba jo draudimas, jei jis tokį turi. Jei jis laikomas apdraustu Airijoje, grįžęs gali kreiptis į Airijos valstybinio sveikatos draudimo įstaigą dėl kompensacijos. Tačiau, ar jis turi draudimą Airijoje, reikia aiškintis pačioje jo gyvenamojoje šalyje.
       
      Pagarbiai
      Lina Noreikienė
      Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Tarptautinių ryšių skyriaus vedėjo pavaduotoja Tel. 236 4153 Faks. 236 4111 El. paštas: lina.noreikiene@vlk.lt
       

      Atnaujinta: 2015 09 01

    • 77. Sveiki, 2010-07-13 deklaravau isvykima is Lietuvos ir tuomet deklaravau gyvenamaja vieta Nyderlanduose, kur studijuoju (dienines studijos, bakalauras) ir dirbu. Turiu Lietuvos pilietybe. Isvaziuodama pasidariau ESDK (dar buvau registruota Lietuvoje). Bet, kadangi nebesu registruota Lietuvoje, korteles negaliu prasitesti; ji isvis negalioja. Is Nyderlandu issiregistruoti (nebedeklaruoti gyv. vietos) negaliu, nes tada prarasiu studiju finansavima. Ka man daryti? Ar yra galimybe pasidaryti ESDK Olandijoje?
      Laba diena,

      Dėkojame Jums už klausimą.
      Vadovaujantis Europos Sąjungos teisės aktais – Europos Parlamento ir Tarybos reglamentais 883/2004 ir 987/2009, asmuo yra draustas socialiniu ir sveikatos draudimu toje Europos Sąjungos šalyje, kurioje dirba ir moka mokesčius. Tad, atsižvelgiant į tai, kad dirbate Nyderlandų Karalystėje, dėl Europos sveikatos draudimo kortelės išdavimo turite kreiptis į šios valstybės sveikatos draudimo įstaigą. Su šia kortele galėsite būtinosios medicinos pagalbos paslaugas viešėdamas tiek Lietuvoje, tiek kitose Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės šalyse ar Šveicarijoje.
       
      Pagarbiai
      Lina Noreikienė
      Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Tarptautinių ryšių skyriaus vedėjo pavaduotoja Tel. 236 4153 Faks. 236 4111 El. paštas: lina.noreikiene@vlk.lt

       

      Atnaujinta: 2015 09 01

    • 78. Sveiki, turiu klausimą dėl sveikatos draudimo. Esu dirbanti studentė, todėl man kaip ir galioja PSD. Tačiau ketinu išvykti penkiems mėnesiams į užsienį (Turkiją) studijuoti. Užsienyje vis tiek dirbsiu nuotoliniu būdu Lietuvos įmonėje. Ar man galios PSD ir užsienyje? Ar ligos atveju ten turėčiau susimokėti už gydymo išlaidas?

      Laba diena,

      Dėkojame Jums už klausimą.
      Atsakydami į Jūsų paklausimą informuojame, kad privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti asmenys gali gauti būtinosios medicinos pagalbos paslaugas viešėdami Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės šalyse ir Šveicarijos Konfederacijoje. Deja, su Turkija Lietuva neturi tarptautinių sutarčių, kurių pagrindu apdraustieji galėtų gauti šioje šalyje suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų išlaidų kompensaciją. Tad vykdama į Turkiją, sveikatą būtinai apsidrauskite privačiai, bet kurioje draudimo bendrovėje. Tokiu būdu privatus sveikatos draudimas kompensuos Jums Turkijoje suteiktų medicinos paslaugų išlaidas sudarytos jūsų ir draudimo bendrovės sutarties pagrindu.

      Pagarbiai
      Lina Noreikienė

      Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Tarptautinių ryšių skyriaus vedėjo pavaduotoja Tel. (8 5) 236 4153 Faks. (8 5) 236 4111 El. paštas: lina.noreikiene@vlk.lt

      www.vlk.lt

       

      Atnaujinta: 2015 09 01

    • 79. Sveiki , norėčiau sužinoti į kokią sąskaitą reikia pervesti įmoką už sveikatos draudimą už 2012 m. Kažkaip neradau internete tokios informacijos. Ūkininkai turi mokėti į tą pačią sąskaitą kaip ir visi ?
      Laba diena,
       
      Dėkojame Jums už klausimą.
      Maloniai prašome pagal kompetenciją kreiptis tiesiogiai į Valstybinę mokesčių inspekciją.
       
      Pagarbiai
      SAM informacija
       

      Atnaujinta: 2015 09 14

    • 80. sveiki,iškilo labai nemaloni problema dėl sveikatos draudimo mokėjimo...nuo 2009 metu iki 2011metu mano sugyventinė stovėjo darbo biržoje,aš ukininkas,tuo metu auginome 2 vaikus mažamečius iki 8 metu,is jų vienas neigalus,aš jo istatymis atstovas.Dabar auginame 3 mažamešius vaikus,iš kuriu vienas tebėra neigalus,visa laika nenutrukstamai jam buvo neigalumas.pagal istatyma tik vienam iš tėvu draustas.Atvykus i ligoniu kasas paaiškėjo ,kad nedraustas aš nuo 2009 m iki 2011 m,nes vaiku mama ir aš nenuvykom i ligoniu kasas perrašyti man vaikus,kad bučiau draustas valstybės sveikatos draudimu,vien už tai ai gali tekti susimokėti,mano šeimai tai skaudi suma,ar nebūtu galima visa tai pagrysti dokumentais...kad netektu dėl šitokios klaidelės mums klimt i skolas...?Ar mums kitur kreiptis i sveikatos ministerija,nežinome kur ieskot informacijos,prasau ptaatarti.
      Laba diena,
       
      Dėkojame Jums už klausimą.
      Maloniai prašome kreiptis į ministeriją oficialiai paštu (Vilniaus g. 33, LT–01506, Vilnius) arba el. paštu ministerija@sam.lt
       
      Pagarbiai
      SAM informacija
       

      Atnaujinta: 2015 09 08

    • 81. Mano dede gyvena Rukloje, metai laiko kaip neregistruotas darbo birzoje. Su greitaja buvo isveztas i Kauno klinikas ir skubiai operuotas. Dabar likusi gyvenima reikes naudoti stomos maiselius. Kokie turetu buti jo veiksmai kad gautu kompensuojamau vaistu pasa ir galetu issairasyti stomos maiselius. Labai lauksiu atsakymo. Pagarbiai, Rita.
      Laba diena,
       
      Dėkojame Jums už klausimą.
      Maloniai patariame užsiregistruoti darbo biržoje, tokiu atveju bus atkurtas privalomasis sveikatos draudimas arba drausti sveikatą savanorškai.
      Dėl detalėsnės informacijos kreipkitės, prašome, į Jūsų teritorinę ligonių kasą:
      http://www.vlk.lt/vlk/pag/?page=vs&ii=naudingos_nuorodos
       
      Pagarbiai
      SAM informacija
       

      Atnaujinta: 2015 09 01

    • 82. Esu dar dirbanti. Mano draugas ES pilietis vokietis atvyksta i Lietuva gyventi. Gyvensime kartu. Jis sunerimęs dėl sveikatos draudimo. Problema ta kad jis 73 metų, Vokietijoje draustas privačiuose fonduose. Norėtų nutraukti ten draudimą ir pradėti draustis Lietuvoje. Kaip ir kur jam būtų įmanoma drausti sveikatą? Labai prašau Jūsų padėti man.
      Laba diena,
      Dėkojame Jums už klausimą.
      Atsakydami į Jūsų paklausimą informuojame, kad tuo atveju, jei iš Vokietijos atvykstantis asmuo yra Vokietijos pensininkas (arba turintis būtinąjį stažą pensijai gauti), jis turėtų iš Vokietijos ligonių kasos gauti E121 formos pažymą arba ją pakeičiantį dokumentą S1 ir jį užregistruoti teritorinėje ligonių kasoje. Tokiu būdu, jis galėtų gauti visas medicinos paslaugas tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir Lietuvoje privalomuoju sveikatos draudimu drausti asmenys, paslaugų išlaidas apmokėtų ligonių kasos. Jei asmuo neturi galimybės gauti tokios pažymos, sveikatą turės draustis privačiose draudimo bendrovėse, o gavęs leidimą gyventi Lietuvoje, galės pradėti mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas Sveikatos draudimo įstatymo 17 str. nustatyta tvarka. Atkreipiame dėmesį, kad tokiu atveju privalomasis sveikatos draudimas įsigalioja kitą mėnesį po to, kai 3 mėnesius iš eilės jis mokės sveikatos draudimo įmokas ir galios tol, kol įmokos bus mokamos.
       
      Pagarbiai ir su geriausiais sveikatos linkėjimais
      Lina Noreikienė
      Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Tarptautinių ryšių skyriaus vedėjo pavaduotoja Tel. 236 4153 Faks. 236 4111 El. paštas: lina.noreikiene@vlk.lt
       
       

      Atnaujinta: 2016 08 17

    • 83. Sveiki, noreciau suzinoti atsakyma y man labai aktualu klausima, pati esu nedirbanti, nestoviu darbo birzoje, auginu sunu 6 metu, prasau atsakykite ar man reikia moketi lankantis pas gydytojus? su pagarba Jurgita
      Laba diena,
       
      Dėkojame Jums už klausimą.
      LR Sveikatos draudimo įstatymo 6 str. 4 d. 5 p. numatyta, kad valstybės lėšomis privalomuoju sveikatos draudimu yra draudžiamas ir PSDF biudžeto apmokamas gydymo paslaugas gauna vienas iš tėvų (įtėvių), auginantis vaiką iki 8 metų, taip pat vienas iš tėvų (įtėvių), auginantis du ir daugiau nepilnamečių vaikų. Ši įstatyminė nuostata, vadovaujantis minėto įstatymo 17 str. 1, 2, 3, 4, 5 ir 8 dalimis, netaikoma dirbantiems arba kitų pajamų turintiems asmenims. Jeigu abudu tėvai dirba ir abudu turi pajamų, ši lengvata negali būti taikoma. Pasiėmus asmens dokumentą (kuriame yra įrašytas asmens kodas) bei vaikų gimimo liudijimus reikia kreiptis į teritorinę ligonių kasą pagal gyvenamąją vietą draustumui privalomuoju sveikatos draudimu valstybės lėšomis įteisinti.
       
      Kazys Žilėnas
      atstovas spaudai
      Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos Europos aikštė 1, 03505 Vilnius
      Tel.: (8 5) 236 4105, mob. 8 687 41 445
      El. p.: kazys.zilenas@vlk.lt
      www.vlk.lt

      Atnaujinta: 2015 09 03

    • 84. Sveiki, jei gaunu su darbo santykiais susijusias pajamas ir esu apdrasutas PSD ir VSD, ar papildomas dirbdamas pagal verslo liudija, tai ppat turiu antra karta moketi PSD ?
      Laba diena,
       
      Dėkojame Jums už klausimą.
      Savo draustumą maloniai prašome pasitikrinti tiesiogiai ineternetu:
       
       
      Daugiau informacijos
      Valstybinė ligonių kasą
       

      Atnaujinta: 2015 09 01

    • 85. noreciau suzinoti,ar privalau moketi 72ltsveikatos draudima,jeigu turiu virs 30metu darbo staza?(nedirbu,darbo birzoje nestoviu)
      Laba diena,
       
      Dėkojame Jums už klausimą.
      Maloniai prašome pagal kompetenciją kreiptis tiesiogiai į Jūsų teritorinę ligonių kasą:
       
      Pagarbiai
      SAM informacija
       

      Atnaujinta: 2015 09 27

    • 86. noreciau suzinoti.siuo metu darbo birzoj nestoviu ir nedirbu,ar reikes moketi uz poliklinikoje teikiamas paslaugas,vaiku amzius 7 ir 4 metai?
      Laba diena,
       
      Dėkojame Jums už klauismą.
      LR Sveikatos draudimo įstatymo 6 str. 4 d. 5 p. numatyta, kad valstybės lėšomis privalomuoju sveikatos draudimu yra draudžiamas ir PSDF biudžeto apmokamas gydymo paslaugas gauna vienas iš tėvų (įtėvių), auginantis vaiką iki 8 metų, taip pat vienas iš tėvų (įtėvių), auginantis du ir daugiau nepilnamečių vaikų. Ši įstatyminė nuostata, vadovaujantis minėto įstatymo 17 str. 1, 2, 3, 4, 5 ir 8 dalimis, netaikoma dirbantiems arba kitų pajamų turintiems asmenims. Jeigu abudu tėvai dirba ir abudu turi pajamų, ši lengvata negali būti taikoma. Pasiėmus asmens dokumentą (kuriame yra įrašytas asmens kodas) bei vaikų gimimo liudijimus reikia kreiptis į teritorinę ligonių kasą pagal gyvenamąją vietą draustumui privalomuoju sveikatos draudimu valstybės lėšomis įteisinti.
       
      Pagarbiai
      Kazys Žilėnas
      atstovas spaudai
      Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos Europos aikštė 1, 03505 Vilnius
      Tel.: (8 5) 236 4105, mob. 8 687 41 445
      El. p.: kazys.zilenas@vlk.lt
      www.vlk.lt

      Atnaujinta: 2016 01 25

    • 87. noreciau suzinoti.siuo metu darbo birzoj nestoviu ir nedirbu,ar reikes moketi uz poliklinikoje teikiamas paslaugas,vaiku amzius 9 ir 11 metai?
      Laba diena,
       
      Dėkojame Jums už klausimą.
      Valstybiniės ligonių kasos interneto svetainės tituliniame puslapyje (dešinėje pusėje) Jūs galite pasitikrinti savo draustumą ir gauti daugiau papildomos informacijos:
       
      Pagarbiai
      SAM informacija

       

      Atnaujinta: 2016 01 25

    • 88. Laba diena.Nestoviu darbo biržoje,nedirbu.Ar reikes mokėti sveikatos draudimo ir ar kreipiantis pas daktarus nereikės mokėti,jei kol vyresniam sueis 18 metų.Ačiū.
      Laba diena,
       
      Dėkojame Jums už klausimą.
      LR Sveikatos draudimo įstatymo 6 str. 4 d. 5 p. numatyta, kad valstybės lėšomis privalomuoju sveikatos draudimu yra draudžiamas ir PSDF biudžeto apmokamas gydymo paslaugas gauna vienas iš tėvų (įtėvių), auginantis vaiką iki 8 metų, taip pat vienas iš tėvų (įtėvių), auginantis du ir daugiau nepilnamečių vaikų. Ši įstatyminė nuostata, vadovaujantis minėto įstatymo 17 str. 1, 2, 3, 4, 5 ir 8 dalimis, netaikoma dirbantiems arba kitų pajamų turintiems asmenims. Jeigu abudu tėvai dirba ir abudu turi pajamų, ši lengvata negali būti taikoma. Pasiėmus asmens dokumentą (kuriame yra įrašytas asmens kodas) bei vaikų gimimo liudijimus reikia kreiptis į teritorinę ligonių kasą pagal gyvenamąją vietą draustumui privalomuoju sveikatos draudimu valstybės lėšomis įteisinti.
       
      Daugiau informacijos:
      Kazys Žilėnas
      atstovas spaudai
      Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos Europos aikštė 1, 03505 Vilnius
      Tel.: (8 5) 236 4105, mob. 8 687 41 445
      El. p.: kazys.zilenas@vlk.lt
      www.vlk.lt

      Atnaujinta: 2015 09 17

    • 89. Laba diena. Norėčiau sužinok, kokia situacija su privalomuoju sveikatos draudimui vaikams? Tai tiesa ar labiau gandas, kad vaiko tėvams dirbant užsienyje, o vaikus pasilikus su seneliais Lietuvoje, reikia mokėti už vaiką sveikatos draudimą? Dėkui už informaciją.
      Laba diena,
       
      Dėkojame Jums už klausimą.
      Visi vaikai iki 18 metų yra draudžiami valstybės lėšomis.
       
      Pagarbiai ir su geriausiais sveikatos linkėjimais
      SAM informacija
       

      Atnaujinta: 2015 09 20

    • 90. Dirbu puse etato ir gaunu 400 lt. atlyginimo (priskaitymas). Ar esu drausta sveikatos draudimu?
      Laba diena,
       
      Dėkojame Jums už klausimą.
      Maloniai prašome savo draustumą pasitikrinti savarankiškai:
      www.vlk.lt (dešinėje pusėje)
       
      Pagarbiai
      SAM informacija
       
       

      Atnaujinta: 2016 02 24

    • 91. Sveiki, Nežinau ar čia reikėtų užduoti šį klausimą, bet gal nukreipsite kur tiksliau. Mano tėtė nedirbantis ir nestovintis darbo biržoje lūžo koją. Po kelių dienų jam atliks operaciją. Gydymo ir gijimo trukmė apie 3-4 mėnesius. Norėjau sužinoti kaip yra skaičiuojamos gydymo išlaidos ir kiek tokioje situacijoje galėtų kainuoti gydymas. Ar įmanoma dabar pradėti pačiam mokėti už sveikatos draudimą, kad vėliau, jei prireiks galėtų gauti reabilitaciją. Ačiū už atsakymą.
      Laba diena,
       
      Dėkojame Jums už klausimą.
      Maloniai patariame pagal kompetenciją kreiptis tiesiogiai į Jūsų teritorinę ligonių kasą:
      http://www.vlk.lt/vlk/pag/?page=vs&ii=naudingos_nuorodos
       
      Pagarbiai
      SAM informacija

      Atnaujinta: 2015 09 09

    • 92. Dirbu vidaus tarnyboje, esu drausta privalomuoju sveikatos draudimu. Turiu verslo liudijimą ir vėl moku jau antrą sveikatos draudimą. Negana to, kadangi pavaduojantį asmenį į verslo liudijimą įrašiau dukrą, turiu sumokėti trečią sveikatos draudimą, nes pati dukra atlyginimo negauna ir susimokėti pati negali. Ar tai teisiškai pagrįsta?
      Laba diena,
       
      Laba diena,
       
      Dėkojame Jums už klausimą.
      Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnyje nustatyta privalomojo sveikatos draudimo įmokų mokėjimo prievolė ir dirbantiems pagal darbo sutartis asmenims, ir vykdantiems individualią veiklą asmenims, kurie šią veiklą vykdo įsigiję verslo liudijimus.
       
      Privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, administruoja Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka.
       
      Vykdančių individualią veiklą su verslo liudijimais asmenų privalomojo sveikatos draudimo įmokų administravimą, lengvatų taikymo, deklaravimo, apskaičiavimo, sumokėjimą ir išieškojimą vykdo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos vadovaujantis Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos administruojamų privalomojo sveikatos draudimo įmokų administravimo taisyklėmis, patvirtintomis Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2009 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. VA-78 (Žin., 2009, Nr. 132-5787; 2010, Nr. 32-1529). Šiuose taisyklėse yra nustatyta, kad fizinių asmenų, kurie per visą mokestinį laikotarpį vykdė individualią veiklą įsigiję verslo liudijimus, metinė privalomojo sveikatos draudimo įmoka negali būti mažesnė kaip 9 procentai 12 minimaliųjų mėnesinių algų, galiojančių tų metų kiekvieno atitinkamo mėnesio paskutinę dieną, dydžio, neatsižvelgiant į tai, ar šie asmenys per tą mokestinį laikotarpį kartu gavo pajamų, nurodytų SDĮ 17 straipsnio 1 ir 2 dalyse (t.y. dirbo pagal sutartį), priklausė bent vienai asmenų, išvardytų SDĮ 6 straipsnio 4 dalyje, kategorijai (t.y. buvo draudžiami privalomuoju sveikatos draudimu valstybės lėšomis) arba (ir) buvo išvardyti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose (yra pareigūnai, kariai).
       
      Detalios informacijos dėl privalomojo sveikatos draudimo įmokų mokėjimo maloniai prašome kreiptis į atitinkamą privalomojo sveikatos draudimo įmokų administratorių.
       
      Pagarbiai,
      N. Jelenskienė
      ITD ISES Draudžiamųjų įskaitos poskyrio vedėja,
      Europos aikštė 1,
      03505 Vilnius
      Tel.: (8 5) 2197502
       
       
       
       

      Atnaujinta: 2016 04 16

    • 93. Sveiki, noriu suzinoti ar Rusijos Federacijos pilietis (70 m amziaus), turintis leidima laikinai gyventi Lietuvoje (praktiskai is LR i RF isvyksta tik 2 menesiams i metus), nes LR nuolatos priziuri pagyvenusia motina (91m amziaus), turi teise moketi PSD 72lt. mokesti ir gauti tokias pat med. gydymo paslaugas kaip ir kt. LR PSD moketojai ? Is anksto aciu uz atsakyma.
      Laba diena,
       
      Dėkojame Jums už klausimą.
       
      Sveikatos draudimo įstatymo 6 str. reglamentuota, kad privalomuoju sveikatos draudimu yra draudžiami tik nuolat Lietuvoje gyvenantys asmenys (Lietuvos Respublikos piliečiai ir užsieniečiai), taip pat užsieniečiai kurie laikinai gyvena Lietuvoje ir legaliai dirba bei užsieniečiai, kuriems suteiktas pabėgėlio statusas ar nelydimi nepilnamečiai užsieniečiai. Tad jeigu klausimo teikėjas legaliai dirba ir darbdavys už jį pervedinėja "Sodrai" privalomojo sveikatos draudimo įmokas, tuomet jis Lietuvoje yra draustas, gali naudotis nemokamai gydymo paslaugomis, už kurias gydymo įstaigoms sumoka ligonių kasos PSDF biudžeto lėšomis. Priešingu atveju draustis jis negali. Sėkmės.
       
      Pagarbiai
      Kazys Žilėnas
      atstovas spaudai
      Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos Europos aikštė 1, 03505 Vilnius
      Tel.: (8 5) 236 4105, mob. 8 687 41 445
      El. p.: kazys.zilenas@vlk.lt
      www.vlk.lt

      Atnaujinta: 2015 09 01

    • 94. Laba, dirbu anglijoj moku sveikatos draudima anglijai mokescius viska kaip priklauso.. nesu issiregistraves is lietuvos. man reikes moket kas menesi po 72lt uz sveikatos draudima? jei reix tai negalesiu issiregistruoti taip? jei reix nezadu moket nei lt aciu uz atsakyma:)
      Laba diena,
       
      Dėkojame Jums už klausimą.
      Norint, kad išvykstant ilgesniam nei 6 mėnesiai laikui ateityje neiškiltų nesusipratimų dėl privalomojo sveikatos draudimo įmokų mokėjimo Lietuvoje, būtina deklaruoti savo išvykimą į kitą šalį. Nuo 2007 m. liepos 1 d. gyvenamosios vietos deklaravimo funkciją vykdo seniūnijos, aptarnaujančios tą savivaldybės teritorijos dalį, kurioje asmuo gyvena, o jeigu savivaldybėje seniūnija neįsteigta arba savivaldybės teritorija nepriskirta seniūnijai – kitas savivaldybės administracijos padalinys, kuriam pavesta įgyvendinti deklaravimo įstaigos funkciją.
       
      Jeigu Lietuvos Respublikos pilietis jau gyvena užsienyje, deklaruoti, kad negyvena Lietuvoje, gali toje šalyje esančioje Lietuvos Respublikos ambasadoje ar atstovybėje. Be to, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos teritoriniam skyriui, jeigu jis prašytų sumokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas už praėjusius metus, galima pateikti savo gyvenamosios šalies ligonių kasų raštą, patvirtinantį, kad sveikatos draudimo įmokos mokamos toje šalyje.
       
      Sėkmės.
      Pagarbiai -
      Kazys Žilėnas
      atstovas spaudai
      Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos Europos aikštė 1, 03505 Vilnius
      Tel.: (8 5) 236 4105, mob. 8 687 41 445
      El. p.: kazys.zilenas@vlk.lt
      www.vlk.lt

      Atnaujinta: 2016 02 09

    • 95. Laba diena, Dirbu ir gyvenu Lietuvoje. Dirbu 5 metus toje pačioje darbovietėje. Norėjau užpildyti pajamų deklaraciją internetu ir pamačiau, kad anot dokumento, aš nesu drausta privalomuoju sveikatos draudimu. Dėl gyvenamosios vietos tai aš esu priregistruota seniūnijoje, konkrečios gyvenamosios vietos neturiu. Klausimas būtų toks: kaip taip gali būti, kad aš nedrausta PSD? Kur man kreiptis dėl to? Dėkoju už atsakymą.
      Laba diena,
       
      Dėkojame Jums už klausimą.
      Maloniai prašome pagal kompetenciją kreiptis tiesiogiai į Jūsų teritorinę ligonių kasą:
      http://www.vlk.lt/vlk/pag/?page=vs&ii=naudingos_nuorodos
       
      Pagarbiai
      SAM informacija
       

      Atnaujinta: 2015 09 07

    • 96. Kovo 21d.buvo atlikta gimdos šalinimo operacija (pjūvis) - koks laikas skiriamas pooperaciniam atsistatymui (nedarbingumo laikotarpis)? Ačiū.
      Laba diena,
       
      Dėkojame Jums už klausimą.
      Maloniai prašome pagal kompetenciją kreiptis tiesiogiai į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją www.socmin.lt
       
      Pagarbiai
      SAM informacija
       

      Atnaujinta: 2015 09 16

    • 97. Antrus metus dirbu Švedijoje, ten darbdavys sumoka mokesčius už mane. Darbo grafikas nereguliarus, bet per metus užsienyje išeina daugiau negu 183 dienos. Tačiau nenoriu deklaruoti išvykimo, nes čia, Lietuvoje, yra mano šeima ir gyvenamoji vieta, noriu būti draustas ir Lietuvoje, t.y. gauti sveikatos priežiūros paslaugas Lietuvoje nemokamai. Šiemet pateikdamas pajamų deklaraciją deklaravau gautas pajamas iš užsienio ir sumokėjau privalomąjį sveikatos draudimą už praėjusius 2011 metus. Patikrinus vlk.lt rodo, kad esu neapdraustas. Kiek, kada ir kur turiu sumokėti, kad būčiau draustas Lietuvoje ir galėčiau kreiptis į Lietuvos gydymo įstaigas nemokamai?
      Laba diena,
       
      Dėkojame Jums už klasuimą.
      Maloniai patariame pagal kompetenciją bendrauti tiesiogiai su Jūsų teritorine ligonių kasa:
       
       
      Pagarbiai
      SAM informacija
       

      Atnaujinta: 2015 09 01

    • 98. Ar kompensuoja TLK už artroskopijos rinkinį pateikus čeki už jų įsigijimą.
      Laba diena,
       

      Dėkojame Jums už klausimą.
      Atsakydamas į Jūsų klausimą, informuoju, kad traumatologijos ir ortopedijos priemonės (tame tarpe ir artroskopijos implantai) yra perkami centralizuotai ir paskirstomi gydymo įstaigoms. Pacientams, savo lėšomis įsigijusiems traumatologijos ir ortopedijos priemones, išlaidų nei VLK, nei TLK nekompensuoja.
       
       
      Pagarbiai,
      Vilius Petrėtis
      Vyriausias specialistas
      Sveikatos priežiūros organizavimo skyrius
      Valstybinė ligonių kasa prie SAM
      Europos aikštė 1
      Vilnius LT-03505
      Tel.: (8-5) 2 36 41 37
      Faks.: (8-5) 2 36 41 11
       
       
       

      Atnaujinta: 2015 09 10

    • 99. Mirus motinai isvaziavau i teviske.Sv.draudimas buvo sumoketas ir veiksnus iki 2011.12.31.Vyras uz mane apmokejo 2012 sausi ir vasari, taciau ne VMI (kaip reikejo), o SODRAI. Sv.draudimas,ko gero,nutruko. Kovo men. sumokejau 216 lt. VMI, uz 3 menesius. Klausimas: kada isigalios draudimas ir kiek laiko jis galios? Kaip bus su 2012m. sausio ir vasario menesiu tarpu?
      Laba diena,
       
      Dėkojame Jums už klausimą.
      Maloniai prašome pagal kompetenciją kreiptis tiesiogiai į Jūsų teritorinę ligonių kasą:
       
      Pagarbiai
      SAM informacija
       

      Atnaujinta: 2015 09 02

    • 100. Sveiki, Dirbu uzsienyje tai yra Didziojoi Britanijoje 4 menesius, sumoku mokescius cia, darbo birzoje Lietuvoje esu ismestas 5 menesius, bet neesu issiregistraves is Lietuvos. Ar privalau moketi Lietuvoje sveikatos draudima?(nes dabar moku dirbdamas Didziojoje Britanijoje). Aciu.
      Laba diena,
      Dėkojame Jums už klausimą.
      Vadovaujantis Europos Sąjungos teisės aktais – Europos Parlamento ir Tarybos reglamentais 883/2004 ir 987/2009, asmuo yra draustas socialiniu ir sveikatos draudimu toje Europos Sąjungos šalyje, kurioje dirba ir moka mokesčius.
      Tačiau Jums reikia deklaruoti savo išvykimą iš Lietuvos.
       
      Daugiau informacijos:
      Lina Noreikienė
      Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Tarptautinių ryšių skyriaus vedėjo pavaduotoja Tel. (8 5) 236 4153
       

      Atnaujinta: 2015 12 26

    • 101. laba diena noreciau suzinoti apie sveiktos privalomaji draudima.mano vyras kelis metus dirba norvegijoj kiekvienasi metais, po draudimo istatymo priemimo,astzymedavo mokesciu inspekcijoje,o siais metais pradejau moketi draudima savanoriskai,bet girdejau kad jam vistiek medicina bus mokama ir operacijos jei reiketu ir panasiai,tik pirmine apziura pas seimos gydytoja butu nemokamai, tai kaip bus istikruju, ir dar ar reikes sumoketi uz praeitus metus draudima nuo jo isigaliojimo 2009metu . aciu uz atsakyma.
      Laba diena,
       
      Dėkojame Jums už klausimą.
       
      Jei Jūsų vyras dirba Norvegijoje ir ten gyvena, Jis ko gero yra apdraustas sveikatos draudimu Norvegijoje ir Lietuvoje sveikatos draudimo įmokų mokėti nereikia.
       
      Jei Jūsų vyras yra Lietuvos gyventojas, bet dirba Norvegijoje, tokiu atveju asmuo, kuris dirba vienoje iš Europos Sąjungos valstybių narių arba Europos ekonominei erdvei priklausančių valstybių (Norvegijoje, Islandijoje arba Lichtenšteine), o gyvena kitoje, gali persikelti sveikatos draudimą į savo gyvenamąją šalį.
       
      Tam, kad perkelti savo sveikatos draudimą iš Norvegijos į Lietuvą, reikėtų kreiptis į Norvegijos Nacionalinę draudimo administraciją (Rikstrygdeverket) arba į vietos draudimo įstaigą (Trygdekontoret) ir prašyti, kad išduotų E 106 formos pažymą. Gavus pažymą, ją reikėtų užregistruoti teritorinėje ligonių kasoje (TLK) pagal gyvenamąją vietą Lietuvoje. Po to, kai E 106 formos pažymą bus užregistruota TLK, Jūsų vyras įgys teisę į tokios pat apimties sveikatos priežiūrą Lietuvoje kaip ir kiti Lietuvos Respublikos apdraustieji privalomuoju sveikatos draudimu. Tai reiškia, kad sveikatos draudimo įmokas Jis ir toliau mokės Norvegijoje (Lietuvoje jų mokėti papildomai nereikės), o sveikatos priežiūros paslaugomis naudosis Lietuvoje Norvegijos sąskaita.
       
      Kadangi atsakymas į Jūsų klausimą labai susijęs su Jūsų vyro gyventojo statusu, apie kurį Jūs nieko neparašėte, dėl detalesnės informacijos prašome kreiptis į teritorinių ligonių kasų Gyventojų aptarnavimo skyrius (adresai ir telefonai skelbiami interneto puslapiuose):
       
      Pagarbiai,
      N. Jelenskienė
      ITD ISES Draudžiamųjų įskaitos poskyrio vedėja,
      Valstybinė ligonių kasa prie SAM, www.vlk.lt
      Europos aikštė 1, 03505 Vilnius
      Tel.: (8 5) 2197502
       

      Atnaujinta: 2015 10 12

    • 102. Kiek laiko po darbo sutarties nutraukimo dar galioja sveikatos draudimas?
      Laba diena.
       
      Dėkojame Jums už klausimą.
      Nutraukus darbo santykius draustumas privalomuoju sveikatos draudimu galioja iki paskutinės to mėnesio dienos imtinai, kai darbdavys pervedė "Sodrai" paskutinę išėjusiojo iš darbo asmens privalomojo sveikatos draudimo įmoką.
       
      Pavyzdžiai: darbdavys "Sodrai" pervedė paskutinę buvusio darbuotojo PSD įmoką gegužės 15 dieną, draustumas galioja iki gegužės mėnesio 31 d. imtinai; pervedė gegužės 30 d. - draustumas galioja iki gegužės 31 d. imtinai. Sėkmės.
       
      Pagarbiai -
      Kazys Žilėnas
      atstovas spaudai
      Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos Europos aikštė 1, 03505 Vilnius
      Tel.: (8 5) 236 4105, mob. 8 687 41 445
      El. p.: kazys.zilenas@vlk.lt
      www.vlk.lt

      Atnaujinta: 2015 09 04

    • 103. laba diena noreciau suzinoti ar dirbantis norvegijoje,bet gyvenantis lietuvoje ,mokantis ten visus kokie reikalingi mokescius, issiemes E106 formos pazima ir priregistraves cia lietuvoje nepraras sveikatos draudimo ten norvegijoje ir ar turi reiksmes darbo sutartys trumpalaikes(nuo 1.5 iki 2 men dirba 1 men buna namie( arba metines.o jegu negalit suteikti sios informacijos tai gal galetumet nukreipti kur galetume pasidometi aciu uz atsakyma
      Laba diena,
       
      Dėkojame Jums už klausimą.
      Dirbantis ir gyvenantis Norvegijoje asmuo ko gero yra apdraustas sveikatos draudimu Norvegijoje ir Lietuvoje sveikatos draudimo įmokų mokėti nereikia.
       
      Jei Lietuvos gyventojas dirba Norvegijoje, tokiu atveju asmuo, kuris dirba vienoje iš Europos Sąjungos valstybių narių arba Europos ekonominei erdvei priklausančių valstybių (Norvegijoje, Islandijoje arba Lichtenšteine), o gyvena kitoje, gali persikelti sveikatos draudimą į savo gyvenamąją šalį.
       
      Tam, kad perkelti savo sveikatos draudimą iš Norvegijos į Lietuvą, reikėtų kreiptis į Norvegijos Nacionalinę draudimo administraciją (Rikstrygdeverket) arba į vietos draudimo įstaigą (Trygdekontoret) ir prašyti, kad išduotų E 106 formos pažymą. Gavus pažymą, ją reikėtų užregistruoti teritorinėje ligonių kasoje (TLK) pagal gyvenamąją vietą Lietuvoje. Po to, kai E 106 formos pažymą bus užregistruota TLK, Jūsų vyras įgys teisę į tokios pat apimties sveikatos priežiūrą Lietuvoje kaip ir kiti Lietuvos Respublikos apdraustieji privalomuoju sveikatos draudimu. Tai reiškia, kad sveikatos draudimo įmokas Jis ir toliau mokės Norvegijoje (Lietuvoje jų mokėti papildomai nereikės), o sveikatos priežiūros paslaugomis naudosis Lietuvoje Norvegijos sąskaita.
       
      Kadangi atsakymas į Jūsų klausimą labai susijęs su Jūsų vyro gyventojo statusu,  dėl detalesnės informacijos prašome kreiptis į teritorinių ligonių kasų Gyventojų aptarnavimo skyrius (adresai ir telefonai skelbiami interneto puslapiuose):
       
      Pagarbiai,
      N. Jelenskienė
      ITD ISES Draudžiamųjų įskaitos poskyrio vedėja,
      Valstybinė ligonių kasa prie SAM, www.vlk.lt
      Europos aikštė 1, 03505 Vilnius
      Tel.: (8 5) 219 7502
       
       

      Atnaujinta: 2015 09 07

    • 104. sveiki Ar gaunantis kenksmingumo pensija yra apdraustas sveikatos draudimu? Ar reikės mokėti už atliktas operacijas? Ačiū už atsakyma
      Laba diena,
       
      Dėkojame Jums už klausimą.
      Maloniai prašome pasinaudoti unikalia galimybe Valstybinės ligonių kasos interneto svetianės puslapyje www.vlk.lt pasitikrinti savo draustumą.
       

      Apdraustaisiais privalomuoju sveikatos draudimu (toliau - apdraustieji) laikomi:

      asmenys, gaunantys Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytą bet kurios rūšies pensiją ar šalpos kompensaciją.

      O dėl mokėjimų, maloniai patariame susipažinti su šia informacija:

      Nemokėkite, kol neįsitikinote priemokų už gydymą teisėtumu


      Kai gydymo įstaigose paprašoma privalomuoju sveikatos draudimu apdraustų asmenų sumokėti ar primokėti už gydymo paslaugas arba gydantis stacionare pačiam įsigyti vaistų ir medicinos pagalbos priemonių, pirmiausia būtina išsiaiškinti, kodėl to reikalaujama, paprašyti dokumentų, įrodančių priemokų teisėtumą. Šiuos klausimus pirmiausia aiškinkitės gydymo įstaigoje. Jeigu pateikti argumentai neįtikina, prieš mokant už paslaugas ar pačiam įsigyjant vaistų patartina pasikonsultuoti su gyvenamosios vietos teritorinės ligonių kasos (TLK) gyventojų aptarnavimo skyriaus darbuotojais, išklausyti jų patarimo. TLK adresus ir telefonų numerius rasite mūsų svetainės adresu www.vlk.lt įvadinio puslapio viršuje esančiame skyriuje „Teritorinės ligonių kasos, kitos naudingos nuorodos“.

      Primename, kad, patvirtinę parašu ligos istorijoje savo sutikimą mokėti už gydymo paslaugas ar įsigyti savo lėšomis vaistų ar medicinos pagalbos priemonių, vėliau neturėsite teisės reikalauti iš gydymo įstaigos atlyginti patirtus nuostolius.

      Daugiau informacijos:
      www.vlk.lt

       

       

       

      Atnaujinta: 2016 05 30

    • 105. Ar Sveikatos ministerija planuoja Lietuvoje pradėti diegti savanoriško sveikatos draudimo sistemą, kaip, pavyzdžiui yra JAV, kai gyventojas ar darbdavys renkasi draudimo kompaniją, moka mėnesines įmokas ir lankosi pas tam tikrus gydytojus prireikus? Daug metų gyvenau JAV, visa šeima buvom drausti Blue Cross and Blue Shiel ir niekada neturėjom problemų, patenkant pas specialistą? Lietuvos sveikatos apsaugos sistemoje betvarkė, kai net mažamečio vaiko negali laiku priregistruoti pas tam tikrą specialistą ir tenka ieškoti kitų būdų...
      Laba diena,
       
      Dėkojame Jums už klausimą.
      Jau kuris laikas Lietuvoje diskutuojama, kaip įgyvendinti savanoriško, tai yra – papildomo sveikatos draudimo modelį, kuris gyvuotų greta jau veikiančio privalomojo sveikatos draudimo, tačiau galutinai dar neapsispręsta.
       
      Pagarbiai,
      Kazys Žilėnas
      atstovas spaudai
      Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos Europos aikštė 1, 03505 Vilnius
      Tel.: (85) 2364105, mob. 868741445
      El. p.: kazys.zilenas@vlk.lt
      www.vlk.lt

      Atnaujinta: 2015 09 08

    • 106. Labadiena.Noreciau suzinot,kiek dar metu as busiu apdrausta valst.sveikatos draudimu.Turiu 4 vaikus-16,14,7 ir 4 metu.Kazkodel man aiskina kol antram vaikui sueis 18 metu tol busiu apsidraudusi.a rtai tiesa? kodel antras vaikas imamas kaip prioritetas? o ne trecias,ar ketvirtas? buciau dekinga jei paaiskintumet.aciu
      Laba diena,
       
      Dėkojame Jums už klausimą.
      Asmenims, auginantiems vaikus, apdraustumo privalomuoju sveikatos draudimo laikotarpiai nustatomi vadovaujantis Sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 5 punktu. Vienas iš tėvų (įtėvių) turi teisę į privalomąjį sveikatos draudimą valstybės lėšomis tol, kol augina vaiką iki 8 metų arba augina du ir daugiau nepilnamečių vaikų (iki 18 metų).
      Jūsų atveju, kai Jūsų šeimoje auga keturi vaikai, vienas iš auginančių vaikus tėvų turi teisę į draudimą valstybės lėšomis iki kol trečiam vaikui sueis 18 metų.
       
      Taip pat informuojame, kad asmenys, turintys teisę būti apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu šioje grupėje, patys ar per įgaliotuosius asmenis teritorinei ligonių kasai kartu su asmens tapatybę patvirtinančiais dokumentais ar notariškai patvirtintomis jų kopijomis turi pateikti dokumentus, patvirtinančius šią teisę.
      Teritorinei ligonių kasai reikėtų pateikti vaikų asmens dokumentus (gimimo liudijimus arba pasus) ir abejų sutuoktinių asmens dokumentus.
      Dėl detalesnės informacijos prašome kreiptis į teritorinių ligonių kasų Gyventojų aptarnavimo skyrius (adresai ir telefonai skelbiami interneto puslapiuose): http://www.vlk.lt/vlk/pag/?page=vs&ii=naudingos_nuorodos
       
      Pagarbiai,
      N. Jelenskienė
      ITD ISES Draudžiamųjų įskaitos poskyrio vedėja,
      Valstybinė ligonių kasa prie SAM, www.vlk.lt
      Europos aikštė 1, 03505 Vilnius
      Tel.: (8 5) 2197502
       

      Atnaujinta: 2015 09 21

    • 107. Birželio mėnesį sumokėjau sveikatos draudimą po 24 Lt. už 3 mėnesius, tiek mokėti nurodė mokesčių inspekcijoj. Gydymo įstaigoj man sako kad mano draustumas galioja nuo rugsėjo 1 iki rugsėjo 30, o Marijampolės ligonių kasoj sako, kad man jau reikia sumokėt už rugsėjį. Ar galėčiau šį mokestį sumokėt internetu ir kaip? Kodėl mano draustumas galioja tik vieną mėnesį ?
      Laba diena,
       
      Dėkojame Jums už klausimą.
      Mokantiems privalomojo sveikatos draudimo įmokas gyventojams privalomojo sveikatos draudimo galiojimo laikotarpiai nustatomi vadovaujantis Sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi – privalomasis sveikatos draudimas įsigalioja kitą mėnesį po tos dienos, kai 3 mėnesius iš eilės už juos buvo mokamos arba jie patys mokėjo privalomojo sveikatos draudimo įmokas, arba nuo tos dienos, kai sumokama 3 minimaliųjų mėnesinių algų dydžio įmoka (ši įmoka neatleidžia nuo prievolės mokėti Sveikatos draudimo įstatymu nustatyto dydžio įmokas). Pažymėtina, kad sistemingai mokantys privalomojo sveikatos draudimo įmokas asmenys sveikatos priežiūros paslaugas, kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones, už kuriuos mokama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, gauna dar vieną mėnesį po to, kai jie šias įmokas nustoja mokėti. Įmoka už šį mėnesį, kai asmuo dar gali gauti kompensuojamąsias paslaugas ar vaistus, turi būti sumokėta iki šio mėnesio paskutinės dienos. Tais atvejais, kai privalomojo sveikatos draudimo įmoka nesumokama laiku, sveikatos draudimo draudimas nutrūksta.
       
      Taigi, Jūsų atveju privalomasis sveikatos draudimas įsigalios rugsėjo mėnesį, kai rugsėjis bus apmokėtas.
       
      Dėl mokėjimo, maloniai prašome pagal kompetenciją kreiptis tiesiogiai į Valstybinę mokesčių inspekciją.
       
      Pagarbiai,
      N. Jelenskienė
      ITD ISES Draudžiamųjų įskaitos poskyrio vedėja,
      Valstybinė ligonių kasa prie SAM, www.vlk.lt
      Europos aikštė 1, 03505 Vilnius
      Tel.: (8 5) 2197502

      Atnaujinta: 2015 11 08

    • 108. laba diena. Norėjau paklausti ar reikės mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas, jei mano 15metė dukra pagal verslo liudijimą, gamins smulkią bižuteriją? Ji yra moksleivė. Ačiū.
      Laba diena.
      Dėkojame Jums už klausimą.
      Gyventojai, vykdantys individualią veiklą įsigijus verslo liudijimą , kas mėnesį moka fiksuotas 9 procentų minimaliosios mėnesinės algos dydžio PSD įmokas, todėl mėnesinė PSD įmoka pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 718 nuostatas nuo šių metų rugpjūčio 1 d.  sudaro  77 Lt (9 proc. x 850 Lt), o metinė šių PSD įmokų suma – 889 Lt. Šių įmokų surinkimą administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija,  įmokos kodas – 1891.
      Valstybinė mokesčių inspekcija atkreipia dėmesį, kad dirbantys pagal darbo santykius ar draudžiami PSD valstybės lėšomis gyventojai (šio klausimo atveju – klausėjos dukra...), įsigiję verslo liudijimą, PSD įmokas (kurias turi teisę sumokėti kartą per metus, bet ne vėliau kaip iki kitų metų, einančių po mokestinio laikotarpio, gegužės 1 d.) moka tik už tas kalendorinio mėnesio dienas, kuriomis turi galiojantį verslo liudijimą. Daugiau informacijos apie šias įmokas kiekvienas asmuo turi teisę gauti tuomet, kai apsilanko Valstybinės mokesčių inspekcijos skyriuje pagal gyvenamąją vietą įsigyti verslo liudijimą. Sėkmės.
       
      Pagarbiai
      Kazys Žilėnas
      atstovas spaudai
      Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos Europos aikštė 1, 03505 Vilnius
      Tel.: (8 5) 236 4105, mob. 8 687 41 445
      El. p.: kazys.zilenas@vlk.lt
      www.vlk.lt

      Atnaujinta: 2015 09 11

    • 109. sveiki,mane domina , iki kol ( iki keliu metu vaikui ) ir vaiko mamai skiriamas nemokanas sveikatos draudimas?
      Laba diena,
       
      Dėkojame Jums už klausimą.
      Asmenims, auginantiems vaikus, apdraustumo privalomuoju sveikatos draudimo laikotarpiai nustatomi vadovaujantis Sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 5 punktu. Vienas iš tėvų (įtėvių) turi teisę į privalomąjį sveikatos draudimą valstybės lėšomis tol, kol augina vaiką iki 8 metų arba augina du ir daugiau nepilnamečių vaikų (iki 18 metų).
       
      Taip pat informuojame, kad asmenys, turintys teisę būti apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu šioje grupėje, patys ar per įgaliotuosius asmenis teritorinei ligonių kasai kartu su asmens tapatybę patvirtinančiais dokumentais ar notariškai patvirtintomis jų kopijomis turi pateikti dokumentus, patvirtinančius šią teisę.
       
      Teritorinei ligonių kasai reikėtų pateikti vaikų asmens dokumentus (gimimo liudijimus arba pasus) ir abejų sutuoktinių asmens dokumentus.
       
       
      Dėl detalesnės informacijos prašome kreiptis į teritorinių ligonių kasų Gyventojų aptarnavimo skyrius (adresai ir telefonai skelbiami interneto puslapiuose): http://www.vlk.lt/vlk/pag/?page=vs&ii=naudingos_nuorodos
       
       
      Pagarbiai,
      N. Jelenskienė
      ITD ISES Draudžiamųjų įskaitos poskyrio vedėja,
      Valstybinė ligonių kasa prie SAM, www.vlk.lt
      Europos aikštė 1, 03505 Vilnius
      Tel.: (8 5) 2197502

      Atnaujinta: 2015 09 14

    • 110. Dirbu pagal verslo liūdijimą, kurį administruoja VMI bei dar turiu individualios veiklos pažymą, kurią administruoja SODRA. Kas mėnesį sumokėdavau į VMI sąskaitą PSD įmoką, pasirodė, kad šią įmoką turėjau mokėti dar ir SODRAI. Ar gali būti, kad PSD įmoką turiu mokėti 2 kartus??? Kai skambinu į SODRĄ tai jų atsakymas toks: "Nežinau kaip VMI, bet mums rikrai turite mokėti", o kai skambinu paklausti į VMI, jų atsakymas analogiškas. Paaiškinkit prašau.
      Laba diena,
       
      Dėkojame Jums už klausimą.
      Privalomojo sveikatos draudimo įmokos, kaip ir gyventojų pajamų mokestis, socialinio draudimo įmokos ir pan., skaičiuojamos ir  mokamos už visas gautas pajamas, šiuo atveju – VMI už gautas pajamas įsigijus verslo liudijimą, o ,,Sodrai' – už gautas pajamas verčiantis individualia veikla, nes tai yra dvi skirtingos pajamų rūšys.
       
      Pagarbiai 
      Kazys Žilėnas
      atstovas spaudai
      Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos Europos aikštė 1, 03505 Vilnius
      Tel.: (8 5) 236 4105, mob. 8 687 41 445
      El. p.: kazys.zilenas@vlk.lt
      www.vlk.lt

      Atnaujinta: 2015 09 01

    • 111. Laba diena, Siuo metu dirbu Lietuvoje, taciau greitu metu planuoju persikelti i Svedija ir ten ieskotis darbo. Tad tam tikra laiko tarpa busiu bedarbe. Kaip man elgtis siuo atveju? Jei mokeciau privalomaji sveikatos draudima Lietuvoje ar gauciau nemokama gydyma Svedijoje ligos atveju ? Ar tureciau dar uzpildyti papildomus dokumentus? Dekui uz atsakyma Ruta Kajokaite
      Laba diena,
       
      Dėkojame Jums už klausimą.
       
      Teisės aktai nenumato pareigos dalyvauti Lietuvos Respublikos privalomojo sveikatos draudimo sistemoje, jeigu asmuo Lietuvoje nuolat negyvena ir čia nedirba ar nevykdo savarankiškos veiklos. Taigi, jeigu Jūs išvyksite iš Lietuvos ir deklaruosite išvykimą, mokėti sveikatos draudimo įmokas Lietuvoje negalėsite, atitinkamai ir neturėsite teisių į kompensuojamas sveikatos priežiūros paslaugas.
      Jei Jūs vyksite į Švediją nedeklaruojant išvykimo, pareiga mokėti sveikatos draudimo įmokas Lietuvoje Jums, kaip registruotai gyventojai, išlieka.
      Apdraustiesiems privalomuoju sveikatos draudimu asmenims, laikinai vykstantiems į Europos Sąjungos šalis, teritorinės ligonių kasos išduoda Europos sveikatos draudimo korteles.
      Pateikta ES šalyje valstybinio sektoriaus gydymo įstaigai Europos sveikatos draudimo kortelė garantuoja apdraustajam teisę į būtinąją medicinos pagalbą. Detalios informacijos dėl Europos sveikatos draudimo kortelių išdavimo siūlome kreiptis į teritorinių ligonių kasų Gyventojų aptarnavimo skyrius (adresai ir telefonai skelbiami interneto puslapiuose): http://www.vlk.lt/vlk/pag/?page=vs&ii=naudingos_nuorodos
       
      Taip pat norėtumėme informuoti, kad iš Lietuvos ilgesniam laikui nei 183 dienos išvykę asmenys privalo įvykdyti prievolę, numatytą Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatyme ir deklaruoti gyvenamosios vietos pakeitimus Lietuvos Respublikos gyventojų registre. Gyvenamosios vietos deklaravimo veiksmus tiesiogiai ar elektroniniu būdu galima atlikti seniūnijoje, jeigu seniūnijos nėra, kitame savivaldybės padalinyje, o jau išvykus – konsulinėje įstaigoje.
       
      Pagarbiai,
      N. Jelenskienė
      ITD ISES Draudžiamųjų įskaitos poskyrio vedėja,
      Valstybinė ligonių kasa prie SAM, www.vlk.lt
      Europos aikštė 1, 03505 Vilnius
      Tel.: (8 5) 2197502

      Atnaujinta: 2015 09 11

    • 112. Sveiki, paskutinisu tris su puse mėnesio dirbau Olandijoje. Lietuvoje nedeklaravau gyvenamosios vietos pakeitimo, todėl žinau, kad man buvo skaičiuojamas mokestis už PSD. Greitu metu grįšiu ir žinau, kad norint minusuoti tą mokesti už laikotarpį dirbant užsienyje reikia atnešti į Vilniaus teritorinę ligonių kasą E 104 formą, tačiau iš agentūros per kurią dirbau gavau E 106 formą. Ar ji taip pat tinka? Taip pat joje viskas, kas yra, tai mano vardas, pavardė, gyvenamoji vieta bei SOFI numeris ( mokesciu moektojo nr). ar tai ir yra viskas, ko reikia? Ačiū iš anskto už atsakymą!
      Laba diena,
          
      Dėkojame Jums už klausimą.
      Informuojame, kad  E 106  formos pažyma – tai pažyma, patvirtinanti asmenų, dirbančių vienoje Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės šalyje ar Šveicarijos Konfederacijoje (toliau - ES šalys), bet gyvenančių kitoje ES šalyje, teisę gauti asmens sveikatos priežiūros paslaugas gyvenamojoje ES šalyje. Jeigu Jums, kaip dirbančiam Olandijos apdraustajam, buvo išduota E 106 formos pažyma, tai reiškia, kad E 106 formos pažymoje nurodytu laikotarpiu (arba iki tol, kol dirbsite Olandijoje) Lietuvoje gausite sveikatos priežiūras paslaugas Olandijos draudimo įstaigos sąskaita.
          
       
      Taip pat informuojame, kad E 104 formos pažyma – tai dokumentas, patvirtinantis Jūsų įgytus socialinio (tame tarpe ir sveikatos) draudimo laikotarpius ES šalyje. Jeigu prieš grįždamas gyventi į Lietuvos Respubliką buvote apdraustas valstybiniu sveikatos draudimu kitoje ES šalyje,  turite atsivežti tos šalies valstybinio sveikatos draudimo įstaigos išduotą E 104 formos pažymą ir pristatyti į teritorinę ligonių kasą, kurios aptarnaujamoje zonoje ketinate gyventi. E 104 formos pažymoje turi būti patvirtinta, kad paskutinius 3 mėnesius buvote apdraustas sveikatos draudimu pažymą išdavusioje ES šalyje. Tokiu būdu kitoje ES šalyje įgytas sveikatos draudimo stažas būtų užskaitytas Lietuvoje ir Jums nereikėtų laukti 3 mėnesių, kol įsigalios Lietuvos privalomasis sveikatos draudimas.
       
      Pagarbiai,
      Anna Marcinkevič
      VLK Tarptautinių ryšių skyriaus
      Vyriausioji specialistė
      Tel. Nr. (370 5) 236 4154

      Atnaujinta: 2015 09 07

    • 113. Sveiki, noreciau pasiteirauti del privalomojo sveikatos draudimo imoku. Daugiau nei metus gyvenu ir dirbu Kanaru salose (Ispanija). Pries isvaziuodama is Lietuvos konsultavausi su Jusu istaigos specialistais, kad jei planuoju buti neilgiau nei puse metu, savo isvykimo deklaruoti nereikia. Taciau situacija pasikeite ir i Lietuva neplanuoju grizti. Kaip tokiu atveju tureciau elgtis? Dirbu, turiu darbo sutarti, turiu sveikatos draudima. Lietuvoje gydytis neketinu, todel draustis nera prasmes. Ar yra galimybe reikalingus (prasau nurodyti kokius) dokumentus pateikti internetu, nes kaip ir minejau, i Lietuva grizti nezadu. Taip pat noreciau suzinoti kokia suma uz sveikatos draudima esu skolinga (jei esu) ir kaip galima butu atsiskaityti. dekoju. Grazios dienos
      Laba diena,
       
      Iš Lietuvos ilgesniam laikui nei 183 dienos išvykę asmenys privalo įvykdyti prievolę, numatytą Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatyme ir deklaruoti gyvenamosios vietos pakeitimus Lietuvos Respublikos gyventojų registre.
       
       
      Jeigu Jūs iš Lietuvos Respublikos išvykote trumpesniam kaip šešių mėnesių laikotarpiui, tačiau Ispanijoje likote gyventi ilgesnį laiką, savo išvykimą iš Lietuvos galite deklaruoti per Lietuvos Respublikos ambasadą Madride.
       
      Lietuvos komercinių bankų internetinės bankininkystės vartotojai, išvykę iš Lietuvos, turi galimybę deklaruoti gyvenamąją vietą užsienyje internetu ,,Elektroninės valdžios vartų" portaluose: www.evaldzia.lt ir www.epaslaugos.lt
       
       
      Deklaruojant gyvenamąją vietą ambasadoje, su savimi reikia turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą: pasą arba asmens tapatybės kortelę. Jeigu kartu su Jumis Ispanijoje gyvena ir nepilnamečiai vaikai – Lietuvos Respublikos piliečiai, kurių išvykimas iš Lietuvos nėra deklaruotas, jų vardu turės būti pateikta atskira deklaracija. Kartu su deklaracija reikės pateikti ir nepilnamečio vaiko LR pasą ar asmens tapatybės kortelę. Jeigu nepilnametis vaikas – Lietuvos Respublikos pilietis – liko gyventi Lietuvoje, Jūs turėsite pateikti raštišką paaiškinimą apie tai, kur vaikas gyvena ir kas jį globoja.
       
       
      Ligonių kasos neadministruoja privalomojo sveikatos draudimo įmokų ir neturi informacijos apie gyventojų įsiskolinimų arba nepriemokų sumas. Kadangi tokia informacija yra susijusi su asmens duomenimis, privalomojo sveikatos draudimo įmokų administravimo klausimais siūlome asmeniškai kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos (www.vmi.lt, informacijos telefonas skambinantiems iš užsienio 00370 5 255 3190).
       
      Pagarbiai,
      N. Jelenskienė
      ITD ISES Draudžiamųjų įskaitos poskyrio vedėja,
      Valstybinė ligonių kasa prie SAM, www.vlk.lt
      Europos aikštė 1, 03505 Vilnius
      Tel.: (8 5) 2197502

      Atnaujinta: 2015 09 01

    • 114. Sveiki,noriu suzinoti ar reikia uz sveikatos draudima moketi Lietuvoje ,jei gyvenu 6 menesius Vokietijoje,esu registruotas?
      Laba diena,
      Dėkojame Jums už kalusimą.
      Atsakydami į Jūsų paklausimą informuojame, kad, vadovaujantis Europos Sąjungos teisės aktais (Europos šalių socialinės apsaugos sistemas koordinuojančias reglamentais), asmuo socialiniu ir sveikatos draudimu yra draudžiamas toje valstybėje narėje, kurioje dirba ir moka socialinio (sveikatos) draudimo įmokas.
       
      Teisės aktai nenumato pareigos dalyvauti Lietuvos Respublikos privalomojo sveikatos draudimo sistemoje, jeigu asmuo Lietuvoje nuolat negyvena ir čia nedirba ar nevykdo savarankiškos veiklos.
      Jei Jūs išvykote į Vokietiją nedeklaruodama išvykimo, pareiga mokėti sveikatos draudimo įmokas Lietuvoje Jums, kaip registruotai gyventojai, išlieka.
      Apdraustiesiems privalomuoju sveikatos draudimu asmenims, laikinai vykstantiems į Europos Sąjungos šalis, teritorinės ligonių kasos išduoda Europos sveikatos draudimo korteles.
      Pateikta ES šalyje valstybinio sektoriaus gydymo įstaigai Europos sveikatos draudimo kortelė garantuoja apdraustajam teisę į būtinąją medicinos pagalbą. Detalios informacijos dėl Europos sveikatos draudimo kortelių išdavimo siūlome kreiptis į teritorinių ligonių kasų Gyventojų aptarnavimo skyrius (adresai ir telefonai skelbiami interneto puslapiuose): http://www.vlk.lt/vlk/pag/?page=vs&ii=naudingos_nuorodos
      Taip pat norėtumėme informuoti, kad iš Lietuvos ilgesniam laikui nei 183 dienos išvykę asmenys privalo įvykdyti prievolę, numatytą Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatyme ir deklaruoti gyvenamosios vietos pakeitimus Lietuvos Respublikos gyventojų registre. Gyvenamosios vietos deklaravimo veiksmus tiesiogiai ar elektroniniu būdu galima atlikti seniūnijoje, jeigu seniūnijos nėra, kitame savivaldybės padalinyje, o jau išvykus – konsulinėje įstaigoje.
       
      Pagarbiai
      Lina Noreikienė
      Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Tarptautinių ryšių skyriaus vedėjo pavaduotoja Tel. 236 4153 Faks. 236 4111 El. paštas: lina.noreikiene@vlk.lt

      Atnaujinta: 2016 02 29

    • 115. Laba diena, jau 10 metų dirbu legaliai Š.Airijoje, pablogėjo mano sveikata ir reikalinga stuburo operacija, ar galiu tikėtis nemokamo gydymo Lietuvoje? kokie reikalingi dokumentai ir kokia tolimesnė eiga. ačiū
      Laba diena,
       
      Dėkojame Jums už klausimą.
      Siunčiame informacijos nuorodą:
       
      Taip pat maloniai patariame dėl išsamesnės informacijos pagal kompetenciją kreiptis tiesiogiai į Valstybinę arba Jūsų miesto teritorinę ligonių kasą www.vlk.lt
       
      Pagarbiai
      SAM informacija
       

      Atnaujinta: 2015 10 05

    • 116. Laba diena,esu isvykusi i vokietija nuo kovo men ir nesu isideklaravus is Lietuvos,noreciau suzinot ar yra koks budas deklaruot isvaziavima nesugristant i Lietuva. Pagarbiai
      Laba diena,
       
      Dėkojame Jums už klausimą.
      Iš Lietuvos ilgesniam laikui nei 183 dienos išvykę asmenys privalo įvykdyti prievolę, numatytą Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatyme ir deklaruoti gyvenamosios vietos pakeitimus Lietuvos Respublikos gyventojų registre.
       
      Jeigu Jūs iš Lietuvos Respublikos išvykote trumpesniam kaip šešių mėnesių laikotarpiui, tačiau kitoje šalyje likote gyventi ilgesnį laiką, savo išvykimą iš Lietuvos galite deklaruoti per Lietuvos Respublikos ambasadą.
       
      Lietuvos komercinių bankų internetinės bankininkystės vartotojai, išvykę iš Lietuvos, turi galimybę deklaruoti gyvenamąją vietą užsienyje internetu "Elektroninės valdžios vartų" portaluose: www.evaldzia.lt ir www.epaslaugos.lt
       
      Deklaruojant gyvenamąją vietą ambasadoje, su savimi reikia turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą: pasą arba asmens tapatybės kortelę. Jeigu kartu su Jumis gyvena ir nepilnamečiai vaikai – Lietuvos Respublikos piliečiai, kurių išvykimas iš Lietuvos nėra deklaruotas, jų vardu turės būti pateikta atskira deklaracija. Kartu su deklaracija reikės pateikti ir nepilnamečio vaiko LR pasą ar asmens tapatybės kortelę. Jeigu nepilnametis vaikas – Lietuvos Respublikos pilietis – liko gyventi Lietuvoje, Jūs turėsite pateikti raštišką paaiškinimą apie tai, kur vaikas gyvena ir kas jį globoja.
       
       
       
      Pagarbiai,
      N. Jelenskienė
      ITD ISES Draudžiamųjų įskaitos poskyrio vedėja,
      Valstybinė ligonių kasa prie SAM, www.vlk.lt
      Europos aikštė 1, 03505 Vilnius
      Tel.: (8 5) 2197502

      Atnaujinta: 2015 09 03

    • 117. Laba diena, Esu jūreivis, šešius mėnesius per metus dirbau jūroje, užsienio kompanijoje. Kol esu jūroje esu apdraustas visapusišku sveikatos, gyvybės draudimu. Ar mano atveju įmanoma mokėti tik už šešius mėnesius per metus svaikatos draudimą? Ar privalau mokėti visą sumą?
      Laba diena,
       
      Dėkojame Jums už klausimą.
      Kad atsakyti konkrečiai, reikėtų žinoti daugiau aplinkybių: kur dirbote, ar šiuo metu nesate atleistas iš darbo ir pan. Todėl to nežinome, siunčiame bendresnį atsakymą dėl jūrininkų privalomojo sveikatos draudimo. Verta žinoti, kad apdraustuoju laikomas asmuo, už kurį LR sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka mokamos arba jis pats moka nustatyto dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas (jei įmokos nemokamos prarandamas apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu statusas, draudimas nutrūksta). 
      Taip pat patariame pagal kompetenciją kreiptis tiesiogiai į Jūsų teritorinę ligonių kasą.

      Plačiau dėl jūrininkų privalomojo sveikatos draudimo

      Išskiriami trys tipiniai jūrininkų darbo laivuose atvejai:
      1. Jūrininkai dirba Europos Sąjungos valstybės narės laivuose.
      Vadovaujantis Europos Sąjungos (ES) šalių socialinės apsaugos sistemą koordinuojančiais teisės aktais, asmenims gali būti taikomi tik vienos ES valstybės narės teisės aktai. Tai yra, siekiant išvengti dvigubo apmokestinimo, socialinio (ir sveikatos) draudimo įmokas asmuo, kuriam taikomi šie teisės aktai (Reglamentas (EB) Nr. 883/2004), moka tik vienoje ES šalyje, kaip taisyklė – toje, kurioje jis dirba. Vienoje ES šalyje dirbantys, tačiau kitoje ES šalyje gyvenantys asmenys gali gyvenamojoje šalyje gauti visas sveikatos priežiūros paslaugas, o šių paslaugų išlaidas kompensuos ES šalies, kurioje asmuo dirba, kompetentinga sveikatos draudimo įstaiga. Norėdami pasinaudoti šia teise, jūrininkai, kurie dirba ES valstybės narės laivuose, turėtų kreiptis į tos ES valstybės, kurios laive jie dirba, sveikatos draudimo įstaigą su prašymu išduoti E 106 formos pažymą ir šią pažymą užregistruoti toje teritorinėje ligonių kasoje, kurios aptarnaujamoje zonoje gyvena Lietuvoje. E 106 formos pažymą teritorinėje ligonių kasoje užregistravęs asmuo turi teisę nemokėti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų, nes šias įmokas jis moka ES šalyje, kurioje dirba, tačiau turi teisę gauti PSD fondo biudžeto lėšomis kompensuojamas paslaugas. ES šalies, kurios laive dirba jūrininkai, kompetentinga sveikatos draudimo įstaiga kompensuos tokiam asmeniui suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų išlaidas Reglamento (EB) Nr. 883/2004 nustatyta tvarka.
      2. Jūrininkai dirba Lietuvos Respublikos laivuose.
      Antruoju atveju už Lietuvos Respublikos laivuose dirbančius jūrininkus (kaip ir už kitus Lietuvoje dirbančius pagal darbo sutartis asmenis), draudėjai (darbdaviai) vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo (SDĮ) 17 straipsnio 1 dalies nuostatomis privalo mokėti 3 procentų dydžio PSD įmokas nuo Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos. Savo ruožtu, Lietuvos laivuose dirbantys jūrininkai (kaip ir kiti dirbantys Lietuvoje pagal darbo sutartis asmenys), vadovaudamiesi SDĮ 17 straipsnio 2 dalimi, privalo mokėti 6 procentų dydžio PSD įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka asmeniui apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos. Aukščiau minėtas PSD įmokas administruoja Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka.
      3. Jūrininkai dirba valstybių, kurios nėra ES narės, laivuose.
      Trečiuoju atveju ne ES valstybės narės laive dirbantys jūrininkai, Lietuvos Respublikos piliečiai, nuolat Lietuvoje negyvena, tačiau vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 6 punktu jie nelaikomi pakeitusiais gyvenamąją vietą. Ši nuostata suteikia jūrininkams galimybę, vadovaujantis SDĮ 6 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nuolat negyvenant Lietuvoje ir dirbant ne ES valstybės narės laivuose, išsaugoti draudžiamojo PSD asmens statusą. Pažymėtina, kad tokios teises neturi kiti užsienyje dirbantys Lietuvos Respublikos piliečiai, kurie nuolat Lietuvoje negyvena. Norėdami būti apdraustais PSD, ne ES valstybės narės laive dirbantys jūrininkai, vadovaudamiesi SDĮ 17 straipsnio 9 dalimi, turėtų kas mėnesį mokėti 9 procentų minimaliosios mėnesines algos, galiojančios mėnesio, už kurį mokama įmoka, paskutinę dieną, dydžio PSD (2013 m. vasario mėnesį ši įmoka – 90 Lt), jei tokie jūrininkai neapdrausti valstybės lėšomis (žr. SDĮ 6 straipsnio 4 dalį) arba nemoka PSD įmokų kitais SDĮ 17 straipsnyje nustatytais pagrindais.
       
      Pagarbiai
      SAM informacija

       

      Atnaujinta: 2015 09 16

    • 118. Sveiki.Dirbu Airijoje 9 metus,moku draudima Airijoje,turiu issiemes europos sveikatos draudimo kortele,ar as galiu grizes atostogu eiti pas gydytojus ir gydytis nemokamai Lietuvoje.Klausiau Birzu ligonineje pries tonziliu operacija,ar man reikia moketi turint europos sveikatos kortele,man paaiskino,kad kur moku mokescius ten ir gydytis,tad turejau susimoketi uz operacija.O airiskame sveikatos apsaugos tinklapije,prie europos draudimo korteles paaiskinta,kad Lietuvoje galiu eiti pas gydytojus ir gydytis nemokamai ir pirkti vaistus,kurie yra kompensuojami primokant dali kainos.Ar galeciau gauti konkretu paaiskinima siuo klausimu?Aciu
      Laba diena,
      Dėkojame Jums už klausimą.
      Informuojame, kad jeigu Jūs gyvenate, dirbate ir mokate mokesčius Airijoje,  Airijoje galite gauti visas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, o Lietuvoje, Šveicarijoje, bei kitose Europos Ekonominės Erdvės šalyse narėse galite nemokamai gauti būtinąją pagalbą. Primename, kad Europos sveikatos draudimo kortelės, suteikia teisę gauti iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokamas būtinosios medicinos  paslaugas Europos Sąjungos šalių valstybinėse gydymosi įstaigose. Ši teisė neapima už valstybinės sveikatos sistemos ribų teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų, už kurias turite mokėti patys, taip pat paciento priemokų (mokesčių) ir neužtikrina transportavimo išlaidų kompensavimo. Atkreipkite dėmesį į tai, kad kiekvienos Europos Sąjungos šalies sveikatos sistema yra skirtinga. Viešnagės kitoje ES šalyje metu sveikatos priežiūros paslaugos Jums bus teikiamos ir jų išlaidos apmokamos tos šalies nacionalinių teisės aktų nustatyta tvarka. Kreipiantis į Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai priklausančią gydymo įstaigą dėl būtinosios medicinos pagalbos reikėtų pateikti Airijos kompetentingos sveikatos draudimo įstaigos išduotą Europos sveikatos draudimo kortelę.
       
      Jeigu Jūs Lietuvoje norite gauti planines asmens sveikatos priežiūros paslaugas, nemokamos sveikatos priežiūros paslaugos Jums gali būti suteiktos tik tuo atveju, jeigu yra gautas leidimas iš Airijos kompetentingosios institucijos (forma E112/S2). Kompetentinga įstaiga Airijoje, į kurią reikia kreiptis visais sveikatos draudimo klausimais – Sveikatos paslaugų tarnyba (angl. Health Service Executive; HSE).
       
       
      Pagarbiai,
      Jūratė Baliasinovienė
      Vilniaus teritorinės ligonių kasos
      Gyventojų aptarnavimo skyriaus
      Vyriausioji specialistė
      Ž.Liauksmino g. 6, 01101 Vilnius
      Tel.: (8 5) 266 1365
      ww.sam.lt
       
       

      Atnaujinta: 2015 09 04

    • 119. NORIU SUZINOT AR MAN REIKIA SUMOKET SVEIKATOS DRAUDIMO ISLAIDAS JEIGU AS JAU KAIP 4 METAI GYVENU ANGLIJOJ?
      Laba diena,
      Dėkojame Jums už klausimą.
      Informuojame, kad LR Sveikatos draudimo įstatymu yra nustatyta prievolė mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas (toliau vadinama – PSD įmoka) visiems nuolatiniams Lietuvos Respublikos gyventojams. Jei Jūs deklaravote išvykimą iš Lietuvos ir Lietuvoje nedirbote (savarankiškai ar pagal darbo sutartį),  Lietuvoje mokėti  PSD  įmokų nereikia.
       
      Jeigu Jūsų gyvenamoji vieta deklaruota  Lietuvoje, tačiau Lietuvoje jokios darbinės  veiklos  nevykdėte,  bet  dirbote  ir mokėjote mokesčius  Anglijoje, turėtumėte  Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos teritoriniam skyriui pateikti pažymą, patvirtinančią, kad dirbote Anglijoje ir ten mokėjote sveikatos draudimo mokesčius (informacijos apie pažymos formą turėtumėte teirautis Valstybinėje mokesčių inspekcijoje). Tačiau jeigu Jūsų gyvenamoji vieta deklaruota  Lietuvoje, o kitoje ES šalyje Jūs nebuvote draustas sveikatos draudimu, Jūs turite mokėti PSD įmokas Lietuvoje.
       
       
      Pagarbiai,
      Jūratė Baliasinovienė
      Vilniaus teritorinės ligonių kasos
      Gyventojų aptarnavimo skyriaus
      Vyriausioji specialistė
      Ž.Liauksmino g. 6, 01101 Vilnius
      Tel.: (8 5) 266 1365
       
       

      Atnaujinta: -1 11 30

    • 120. Noreciau pasidometi del sveikatos draudimo as jau esu kaip 4 metai anglijoje ir noriu issiregistruoti is lietuvos bet nezinau ar man uz tuos keturius metus reikes sumoketi sveikatos draudima?
      Laba diena,
       
       
      Dėkojame Jums už klausimą.
       Atsakydami į Jūsų paklausimą informuojame, kad privalomojo sveikatos draudimo įmokas administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) ir SODRA. Informaciją apie privalomojo sveikatos draudimo įmokas už praėjusį laikotarpį bei atsiskaitymo sąlygas Jums gali suteikti VMI.
       
      Taip pat informuojame, kad Sveikatos draudimo įstatymas įtvirtina prievolę visiems nuolatiniams Lietuvos Respublikos gyventojams mokėti privalomojo draudimo įmokas. Todėl privalomojo sveikatos draudimo įmokų mokėti nereikia gyventojams, kurie išvykdami iš Lietuvos teisės aktų tvarka deklaruoja gyvenamosios vietos pakeitimą. Taigi, skolos nemokant įmokų už privalomąjį sveikatos draudimą didėja tuomet, kai gyventojai išvykę gyventi ir dirbti į kitą šalį nedeklaruoja gyvenamosios vietos pakeitimo.
       
      Dėl tikslesnės informacijos galite skambinti VMI telefonu 1882 ir bendruoju ligonių kasų gyventojų aptarnavimo telefonu – 8 700 88 888. Pagarbiai, Gema Uldukienė Gyventojų aptarnavimo skyriaus vyr. specialistė Šiaulių teritorinė ligonių kasa Vilniaus g. 273, 76332 Šiauliai
      Tel.: (8 41) 520 346
      El. paštas: gema.uldukiene@vlk.lt
      www.ligoniukasos.lt
      Ligonių kasos – sveikųjų ir sergančiųjų garantas – užtikrina apdraustųjų sveikatos priežiūrą, kompensuodamos jos išlaidas, skaidriai ir efektyviai naudodamos lėšas.

      Atnaujinta: 2016 02 09

    • 121. laba diena.esu ukininke,moku visus mokescius,sveikatos draudima.bet susirgus biliotenio niekas neisduoda ir niekas jo neapmoka.kodel,jug zmogus dirbantis ir mokantis visus mokescius turetu tureti ir kazkokias garantijas.aciu uz atsakyma
      Laba diena,
       
      Dėkojame  Jums už klausimą.
      Maloniai prašome pagal kompetenciją dėl socialinių garantijų kreiptis tiesiogiai į Sociainės apsaugos ir darbo ministeriją www.socmin.lt
       
      Pagarbiai
      SAM informacija
       

      Atnaujinta: 2016 06 21

    • 122. as dirbu nuo 2007m airijoje i lietuva gristu metuose trim savaitem ar man reikia moketi PSD
      Laba diena,
       
      Dėkojame Jums už klausimą.
      Atsakydami į Jūsų paklausimą informuojame, kad privalomojo sveikatos draudimo įmokas administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) ir SODRA.
      Informaciją apie privalomojo sveikatos draudimo įmokas už praėjusį laikotarpį bei atsiskaitymo sąlygas Jums gali suteikti VMI. Taip pat informuojame, kad Sveikatos draudimo įstatymas įtvirtina prievolę visiems nuolatiniams Lietuvos Respublikos gyventojams mokėti privalomojo draudimo įmokas. Todėl privalomojo sveikatos draudimo įmokų mokėti nereikia gyventojams, kurie išvykdami iš Lietuvos teisės aktų tvarka deklaruoja gyvenamosios vietos pakeitimą. Taigi, skolos nemokant įmokų už privalomąjį sveikatos draudimą didėja tuomet, kai gyventojai išvykę gyventi ir dirbti į kitą šalį nedeklaruoja gyvenamosios vietos pakeitimo.
       
      Dėl tikslesnės informacijos galite skambinti VMI telefonu 1882 ir bendruoju ligonių kasų gyventojų aptarnavimo telefonu – 8 700 88 888.
       
      Pagarbiai, Gema Uldukienė Gyventojų aptarnavimo skyriaus vyr. specialistė Šiaulių teritorinė ligonių kasa Vilniaus g. 273, 76332 Šiauliai Ligonių kasų gyventojų aptarnavimo Tel.:  8 700 88 888 www.ligoniukasos.lt
       
      Ligonių kasos – sveikųjų ir sergančiųjų garantas – užtikrina apdraustųjų sveikatos priežiūrą, kompensuodamos jos išlaidas, skaidriai ir efektyviai naudodamos lėšas.

      Atnaujinta: 2016 04 15

    • 123. Laba diena.Studijas baigiau pries praita birzelio menesi,nuo liepos 1 d istojau i darbo birza,lapkricio 1 issiregistravau ir dabar nebestoviu jau 6 menesiai.Dirbu Norvegijoje,pas gydytojus nesikreipiu ar as turiu moketi sveikatos draudima uz ta laika kaip nebestoviu darbo birzoje ir kokia tai suma butu?Aciu uz atsakyma.
      Laba diena,
       
      Dėkojame Jums už klausimą.
      Atsakydami į Jūsų paklausimą informuojame, kad, vadovaujantis Europos Sąjungos teisės aktais (Europos šalių socialinės apsaugos sistemas koordinuojančias reglamentais), asmuo socialiniu ir sveikatos draudimu yra draudžiamas toje valstybėje narėje, kurioje dirba ir moka socialinio (sveikatos) draudimo įmokas.
       
      Teisės aktai nenumato pareigos dalyvauti Lietuvos Respublikos privalomojo sveikatos draudimo sistemoje, jeigu asmuo Lietuvoje nuolat negyvena ir čia nedirba ar nevykdo savarankiškos veiklos.
       
      Jei Jūs išvykote į Norvegiją nedeklaruodama išvykimo, pareiga mokėti sveikatos draudimo įmokas Lietuvoje Jums, kaip registruotai gyventojai, išlieka. Jeigu dirbate (ir mokate mokesčius) Norvegijoje, už tą laikotarpį privalomojo sveikatos draudimo įmokų mokėti nereikia, tačiau Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau - VMI) reikia pristatyti atitinkamus dokumentus, kurie įrodo, jog dirbate kitoje šalyje ir ten mokate mokesčius. Tikslesnę informaciją (kokius dokumentus reikia pristatyti) Jums suteiks VMI specialistai.
       
      Taip pat norėtumėme informuoti, kad iš Lietuvos ilgesniam laikui nei 183 dienos išvykę asmenys privalo įvykdyti prievolę, numatytą Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatyme ir deklaruoti gyvenamosios vietos pakeitimus Lietuvos Respublikos gyventojų registre. Gyvenamosios vietos deklaravimo veiksmus tiesiogiai ar elektroniniu būdu galima atlikti seniūnijoje, jeigu seniūnijos nėra, kitame savivaldybės padalinyje, o jau išvykus – konsulinėje įstaigoje. Informaciją apie tai, kiek esate skolinga (-as) už PSD, Jums gali suteikti VMI specialistai.
       
       
      Pagarbiai,
      Diana Širvinskaitė
      Gyventojų aptarnavimo skyriaus vyr. specialistė
      Šiaulių teritorinė ligonių kasa
      Vilniaus g. 273, 76332 Šiauliai
      Tel.: 8 700 88 888
      El. paštas: diana.sirvinskaite@vlk.lt
      www.siauliutlk.lt
      Ligonių kasos – sveikųjų ir sergančiųjų garantas – užtikrina apdraustųjų sveikatos priežiūrą, kompensuodamos jos išlaidas, skaidriai ir efektyviai naudodamos lėšas

      Atnaujinta: 2015 09 27

    • 124. Noreciau suzinoti, kodel Birzuose uz gydytojo skiriama ir butina masaza,, fizioterapines paslaugas, privalu susimoketi? Netgi jeigu yra Zmogus visa gyvenima dirbes, moketos imokos, pensininkas. Dekoju.
      Laba diena,
       
      Dėkojame Jums už klausimą.
      Maloniai prašome pagal kompetenciją kreiptis tiesiogiai į Jūsų teritorinę ligonių kasą ir viską išsiaiškinti vietoje www.vlk.lt
      Vienas numeris - 8 700 88 888
       
      Pagarbiai
      SAM informacija
       

      Atnaujinta: 2015 09 07

    • 125. sveiki,noreciau paklausti kas galetu tiksliai atsakyti ir kur kreiptis,kad suzinoti del sveikatos draudimo,ar man reikes sumoketi ir kiek uz nemoketa sveikatos draudima,nes gyvenu kelius metus uzsienyje,bet is Lt.neissideklaravau.
      Laba diena,
       
      Dėkojame Jums už klausimą.
      Maloniai prašome pagal kompetenciją kreiptis tiesiogiai į Jūsų teritorinę ligonių kasą www.vlk.lt
       
      Pagarbiai
      SAM informacija
       

      Atnaujinta: 2015 12 26

    • 126. Sveiki, esu dirbanti, soc. drausta. Kreipiausi pas angiochirurgą dėl venų varikozės. Jo nuomone ją galima gydyti putų skleroterapija, tačiau tokios procedūros ligonių kasos nekompensuoja, todėl turėčiau mokėti pati. Koėl kompensuojama tik paprastos operacijos kaina, nors valstybei tai kainuoja brangiau, nes dar už biuletenį reikia mokėti, o tokios procedųros, kaip putų skleroterapija (čia nedarbingumo dengti nereikia) nekompensuojamos. Gal tai nepatvirtintas gydymas? Kaip man elgtis, mokant didžiulius mokesčius, dar mokėti pačiai už gydymą? Dėkoju.
      Laba diena,
       
      Dėkojame Jums už klausimą.
      Maloniai prašome pagal kompetenciją kreiptis tiesiogiai į Ligų, vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimo komisiją:
      http://www.sam.lt/go.php/lit/Ligu_vaistiniu_preparatu_ir_medicinos_pa/534
       
      Pagarbiai
      SAM informacija
       

      Atnaujinta: 2015 09 06

    • 127. Laba diena, noriu pasiteirauti dėl reabilitacijos po insulto kompensavimo, kas priklauso 76 m. žmogui, nes negalime gauti siuntimo. Kokie kriterijai lemia reabilitacijos skyrimą? ačiu
      Laba diena,
       
      Dėkojame Jums už klausimą.
      Atsakydami į Jūsų klausimą informuojame, kad  medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo skyrimo tvarką reglamentuoja Sveikatos apsaugos ministro 2008-01-17 įsakymas Nr. V-50 "Dėl medicininės reabilitacijos ir sanatorinio (antirecidyvinio) gydymo organizavimo", apie reabilitacijos tikslingumą sprendžia gydantis gydytojas, atsižvelgdamas į paciento sveikatos būklę, bei remdamasis fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo konsultacijos išvadomis.
       
      Iškilus neaiškumams, jei Jūsų netenkina  gydytojo sprendimai, prašome kreiptis į tos gydymo įstaigos skyriaus vedėją ar administracijos vadovą. Jūsų problema turi būti išspręsta gydymo įstaigoje.
       
       
      Pagarbiai,
      Irena Adomavičienė
      Kauno teritorinės ligonių kasos
      Gyventojų aptarnavimo skyriaus
      vyresn. specialistė, 8 37 20 0602

       

      Atnaujinta: 2015 09 04

    • 128. Laba diena.Norejau paklausti as isidarbinau uzsienyje ar reikes man moketi sveikatos draudima Lietuvoje.Labai aciu
      Laba diena,
       
       
      Iš Lietuvos ilgesniam laikui nei 183 dienos išvykę asmenys privalo įvykdyti prievolę, numatytą Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatyme ir deklaruoti gyvenamosios vietos pakeitimus Lietuvos Respublikos gyventojų registre.
       
      Jeigu Jūs iš Lietuvos Respublikos išvykote trumpesniam kaip šešių mėnesių laikotarpiui, tačiau kitoje šalyje likote gyventi ilgesnį laiką, savo išvykimą iš Lietuvos galite deklaruoti per Lietuvos Respublikos ambasadą.
       
      Lietuvos komercinių bankų internetinės bankininkystės vartotojai, išvykę iš Lietuvos, turi galimybę deklaruoti gyvenamąją vietą užsienyje internetu "Elektroninės valdžios vartų" portaluose: www.evaldzia.lt ir www.epaslaugos.lt
      Deklaruojant gyvenamąją vietą ambasadoje, su savimi reikia turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą: pasą arba asmens tapatybės kortelę.
       
      informuojame, kad LR Sveikatos draudimo įstatymu yra nustatyta prievolė mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas (toliau vadinama – PSD įmoka) visiems nuolatiniams Lietuvos Respublikos gyventojams. Jei Jūs deklaravote išvykimą iš Lietuvos ir Lietuvoje nedirbote (savarankiškai ar pagal darbo sutartį),  Lietuvoje mokėti  PSD  įmokų nereikia. Jeigu Jūsų gyvenamoji vieta deklaruota  Lietuvoje, tačiau Lietuvoje jokios darbinės  veiklos  nevykdėte,  bet  dirbote  ir mokėjote mokesčius  kitoje šalyje, turėtumėte  Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos teritoriniam skyriui pateikti pažymą, patvirtinančią, kad dirbote užsienyje ir ten mokėjote sveikatos draudimo mokesčius (informacijos apie pažymos formą turėtumėte teirautis Valstybinėje mokesčių inspekcijoje). Tačiau jeigu Jūsų gyvenamoji vieta deklaruota  Lietuvoje, o kitoje ES šalyje Jūs nebuvote draustas sveikatos draudimu, Jūs turite mokėti PSD įmokas Lietuvoje.
       
      Ligonių kasos neadministruoja privalomojo sveikatos draudimo įmokų ir neturi informacijos apie gyventojų įsiskolinimų arba nepriemokų sumas. Kadangi tokia informacija yra susijusi su asmens duomenimis, privalomojo sveikatos draudimo įmokų administravimo klausimais siūlome asmeniškai kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos (www.vmi.lt, informacijos telefonas skambinantiems iš užsienio 00370 5 255 3190).
       
       
      Pagarbiai,
      N. Jelenskienė
      ITD ISES Draudžiamųjų įskaitos poskyrio vedėja,
      Valstybinė ligonių kasa prie SAM, www.vlk.lt
      Europos aikštė 1, 03505 Vilnius
      Tel.: (8 5) 2197502

      Atnaujinta: 2015 12 26

    • 129. Dėl labai sunkios traumos esu nedarbinga nuo 2013 metų pradžios. Kompetetingų Kauno klinikų gydytojų teigimu, gydymas ilgas ir sudėtingas, tačiau provincijos gydytojų konsultacinė komisija mane netikėtai pripažino darbinga, dėl ko praradau teisę į socialinę garantiją - ligos pašalpą. Kadangi į darbą grįžti dėl sveikatos būklės negaliu, buvau priversta pasiimti atostogas. Prašau informuoti, kokios mano teisės ilgo nedarbingumo atveju ir kur man kreiptis dėl savo teisių apgynimo?
      Laba diena,
       
      Dėkojame Jums už klausimą.
      Maloniai prašome pagal kompetenciją kreiptis tiesiogiai į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją www.socmin.lt
       
      Pagarbiai
      SAM informacija
       

      Atnaujinta: 2015 09 04

    • 130. Laba diena, Turiu klausimą dėl socialinio sveikatos draudimo. 2012m. baigiau studijas Lietuvoje. Iškart po jų išvykau metams atlikti praktiką Vokietijoje (prieš tai seniūnijoje deklaravau savo išvykimą). Praktikos metu Vokietijoje gavau socialinį draudimą. Šiuo metu mano praktika pasibaigus, todėl ir draudimo nebėra (tebesu Vokietijoje). Neseniai įstojau studijuoti Vokietijos universitete (studijos prasidės spalio mėn). Prieš jas reikia susitvarkyti visus reikalingus dokumentus, tame tarpe ir pateikti dokumentą, jog turiu socialinį draudimą. (kurio šiuo metu nebeturiu). Ar tokiu atveju turėčiau draustis privačiai? Prasidėjus studijoms taip pat bus reikalingas sveikatos draudimas. Galima draustis Vokietijoje, mėnesinis mokestis apie 80 eurų. Žinau, kad dažniausiai Lietuvos soc. draudimas pripažįstamas ir užsienyje (turint europinę kortelę). Kokia būtų mėnesinė įmoka, jei nuspręsčiau draustis Lietuvoje. Ka patartumėte daryti? Ačiū už greitą atsakymą.
      Laba diena,
       
      Dėkojame Jums už klausimą.
      Maloniai patariame pagal kompetenciją kreiptis tiesiogiai į Jūsų teritorinę ligonių kasą www.vlk.lt
      Vienas numeris - 8 700 88 888
       
      Pagarbiai
      SAM informacija
       

      Atnaujinta: 2015 09 02

    • 131. Laba diena, Rytoj(2013-08-21) vaikui sueina du metukai ir man baigiasi motinystės atostogos. Į buvusią darbovietę grįžti dirbti nebegaliu,nes ji bankrutavusi jau. Klausimas būtų toks, kaip toliau bus su mano privalomu sveikatos draudimu? Darbo biržoje nesiregistruosiu ir ieškausi naujo darbo pati. Ar aš privalau savarankiškai jį mokėti? Ir kur man kreiptis?
      Laba diena,
       
      Dėkojame Jums už klausimą.
      Asmenims, auginantiems vaikus, apdraustumo privalomuoju sveikatos draudimo laikotarpiai nustatomi vadovaujantis Sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 5 punktu. Vienas iš tėvų (įtėvių) turi teisę į privalomąjį sveikatos draudimą valstybės lėšomis tol, kol augina vaiką iki 8 metų arba augina du ir daugiau nepilnamečių vaikų (iki 18 metų).
      Taip pat informuojame, kad asmenys, turintys teisę būti apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu šioje grupėje, patys ar per įgaliotuosius asmenis teritorinei ligonių kasai kartu su asmens tapatybę patvirtinančiais dokumentais ar notariškai patvirtintomis jų kopijomis turi pateikti dokumentus, patvirtinančius šią teisę.
      Teritorinei ligonių kasai reikėtų pateikti vaikų asmens dokumentus (gimimo liudijimus arba pasus) ir abejų sutuoktinių asmens dokumentus.
      Dėl detalesnės informacijos prašome kreiptis į teritorinių ligonių kasų Gyventojų aptarnavimo skyrius (adresai ir telefonai skelbiami interneto puslapiuose): http://www.vlk.lt/vlk/pag/?page=vs&ii=naudingos_nuorodos
      Pagarbiai,
      N. Jelenskienė
      ITD ISES Draudžiamųjų įskaitos poskyrio vedėja,
      Valstybinė ligonių kasa prie SAM, www.vlk.lt
      Europos aikštė 1, 03505 Vilnius
      Tel.: (8 5) 2197502

      Atnaujinta: 2015 09 16

    • 132. Labadiena, noreciau suzinoti, jei as gryzus is uzsenio deklaravus savo guvenama vieta ir sumokejus sveikatos draudima ar jis jau isigalios kita diena, ir ar veziu sergantems zmonem yra kazkokios sveikatos draudimo nuolaidos jei jis nedirbaL

      Laba diena,

      Atsakydami į Jūsų paklausimą informuojame, kad asmenų, savarankiškai mokančių privalomojo sveikatos draudimo (toliau tekste - PSD) įmokų mokėjimo tvarką reglamentuoja LR Sveikatos draudimo įstatymas.
      Savarankiškai mokant PSD įmokas, draustumas įsigalioja kitą mėnesį po tos dienos, kai 3 mėnesius iš eilės už juos buvo mokamos arba jie patys mokėjo privalomojo sveikatos draudimo įmokas. LR Sveikatos draudimo įstatyme nėra numatytų jokių PSD įmokų išlygų gyventojams sergantiems vėžiu.
      Dėl tikslesnės informacijos ir galimo sprendimo būdo, grįžus į Lietuvą ir deklaravus gyvenamąją vietą, siūlome kartu su asmens dokumentu kreiptis į arčiausiai gyvenamosios vietos esančią teritorinę ligonių kasą.

      Pagarbiai,
      Diana Širvinskaitė
      Gyventojų aptarnavimo skyriaus vyr. specialistė Šiaulių teritorinė ligonių kasa Vilniaus g. 273, 76332 Šiauliai
      Tel.: 8 700 88 888
      El. paštas: diana.sirvinskaite@vlk.lt
      www.siauliutlk.lt
      Ligonių kasos – sveikųjų ir sergančiųjų garantas – užtikrina apdraustųjų sveikatos priežiūrą, kompensuodamos jos išlaidas, skaidriai ir efektyviai naudodamos lėšas

       

      Atnaujinta: 2015 09 15

    • 133. Sveiki, esu studentė, studijuoju Vilniuje, tačiau pas daktarus einu savo gimtąjame mieste - Kaune. Ar galima prasitęsti sveikatos draudimą Vilniuje? Kadangi beveik visus metus gyvenau užsienyje, pagal Erasmus programą ir truėjau EU draudimą, turbūt vėl turėčiau patvirtinti, kad mokausi Lietuvoje.

      Laba diena,

      Atsakant į Jūsų paklausimą, informuojame, kad kiekvienais naujais mokslo metais aukštosios mokyklos Valstybinei ligonių kasai perduoda duomenis apie dieninėse (nuolatinėse) studijose besimokančius studentus. Kreiptis į teritorinę ligonių kasą dėl draustumo įvedimo nereikia.

      Pagarbiai,

      Salvinija Andriušienė
      Gyventojų aptarnavimo skyriaus vedėja
      Klaipėdos teritorinė ligonių kasa
      tel.  8 700 88888
      el.p. salvinija.andriusiene@vlk.lt
      www.klaipedostlk.lt

       

       

      Atnaujinta: 2015 09 18

    • 134. Sveiki, Šiuo metu dirbu Airijoje, esu nėščia, gimdyti gryšiu į Lietuva. Airijoje esu dirbanti, nuo 30 savaitės išeisiu į dekretą. Kadangi tuo laiku gausiu išmokas iš Airijos, Lietuvoje į darbo biržą registruotis negaliu, kokius dokumentus reikia pristatyti, kad vizitai pas gydytojus, bei gimdymas būtų nemokamas? Ar tiesa, kad nuo 28 savaitės nėščiosios yra draustos ir nereikia stovėti darbo biržoje ar būti dirbančiai Lietuvoje, kad gauti nemokamas su gimdymu susijusias paslaugas?

      Laba diena,

      Dėkojame už klausimą.
      Lietuvos Respublikos Sveikatos draudimo įstatyme yra numatyta teisė į draustumą valstybės lėšomis moterims, suėjus 28 nėštumo savaitėms, Ši Sveikatos draudimo įstatymo nuostata Jums būtų taikoma, jeigu dirbtumėte ir mokėtumėte privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas Lietuvoje, tačiau Europos Sąjungos teisės aktai yra viršesni už LR teisės aktus.

      Tarybos Reglamentas (EEB) Nr. 1408/71 nustato, kad asmuo vienu metu gali būti draudžiamas socialiniu ir sveikatos draudimu tik vienoje šalyje. Asmuo laikomas apdraustu sveikatos draudimu ir jam išduodama Europos sveikatos draudimo kortelė toje šalyje (ES, EEE arba Šveicarijoje), kurioje jis dirba ir moka mokesčius. Kadangi Airijoje esate drausta sveikatos draudimu, todėl nebetenkate teisės būti drausta privalomuoju sveikatos draudimu Lietuvoje. Jums reikia  kreiptis į Airijos kompetentingą sveikatos draudimo įstaigą dėl Europos sveikatos draudimo kortelės gavimo Su šia kortele laikino buvimo metu kitose šalyse, taip pat ir Lietuvoje, turite teisę gauti būtinosios medicinos pagalbos paslaugas. Visos sveikatos priežiūros paslaugos, taip pat ir gimdymo, už kurias nereikėtų mokėti pačiai, Jums priklauso ne Lietuvoje, bet Airijoje. Jeigu, būdama apdrausta Airijoje, nepasakytumėte šio fakto Lietuvos ligonių kasoje ir vistik būtumėte įrašyta į Lietuvos ligonių kasų draudžiamųjų registrą, Jūs nevykdytumėte Tarybos Reglamento nuostatų, todėl atsirastų prielaida išieškoti iš Jūsų Lietuvos PSD fondo biudžetui padarytą žalą.

      Lietuvos Respublikos Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymas numato prievolę deklaruoti išvykimą iš šalies, jeigu išvykstate ilgesniam kaip šešių mėnesių laikotarpiui. Deklaruoti išvykimą iš Lietuvos galite gvenamosios vietos savivaldybėje arba seniūnijoje, taip pat –  užsienio šalies, kurioje šiuo metu gyvenate, Lietuvos ambasadoje.  Deklaravus išvykimą iš šalies, netenkate prievolės toje šalyje (Jūsų atveju - Lietuvoje) mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokų. Jei išvykote ilgesniam kaip 6 mėn. laikotarpiui ir nedeklaravote išvykimo, Jūs neįvykdėte Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo reikalavimo.

      Pagarbiai
      Sigita Paulauskienė
      Gyventojų aptarnavimo skyriaus vedėja
      Panevėžio teritorinė ligonių kasa
      Respublikos g. 66, LT 35158  Panevėžys
      Tel. 8 700 88888
      el.p. sigita.paulauskiene@vlk.lt

      Ligonių kasos - sveikųjų ir sergančiųjų garantas – užtikrina apdraustųjų sveikatos priežiūrą, kompensuodamos jos išlaidas, skaidriai ir efektyviai naudodamos lėšas.

       

      Atnaujinta: 2015 09 08

    • 135. Darbdaviui baigėsi patalpų nuomos sutartis,todėl kol bus rastos naujos patalpos, darbuotojus išleido nemokamų atostogų, jos tęsiasi visą spalio mėn. gal ir ilgiau. Kaip bus su sveikatos draudimu, ar turiu jį sumokėti ir kiek. P.s. neakivaizdžiai studijuotu magistrantūros studijose. Ačiū už atsakymą

      Laba diena,

      Asmenų, dirbančių pagal darbo sutartį, privalomojo sveikatos draudimo įmokos yra mokamos nuo Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos. Įvertinus tai, kad asmenims, esantiems nemokamose atostogose tokios pajamos nėra skaičiuojamos ir jie jų negauna, asmenims jų nemokamų atostogų metu nėra pagrindo skaičiuoti privalomojo sveikatos draudimo įmokų ir jie yra laikomi apdraustais privalomuoju sveikatos draudimu. Taigi savarankiškai sveikatos draudimo įmokų mokėti nereikia.

      Pagarbiai,
      Diana Širvinskaitė
      Gyventojų aptarnavimo skyriaus vyr. specialistė Šiaulių teritorinė ligonių kasa Vilniaus g. 273, 76332 Šiauliai
      Tel.: 8 700 88 888
      El. paštas: diana.sirvinskaite@vlk.lt
      www.siauliutlk.lt
      Ligonių kasos – sveikųjų ir sergančiųjų garantas – užtikrina apdraustųjų sveikatos priežiūrą, kompensuodamos jos išlaidas, skaidriai ir efektyviai naudodamos lėšas

       

      Atnaujinta: 2015 09 07

    • 136. sergu pirmo tipo diabetu.leidziu insulina.Viena ,o gal ir du semestrus pagal Erasmus programa isvykstu mokytis i Ispanija.kaip su insulinu? ar as gausiu Ispanijoje man reikalinga insulina ir ar kompensuos 100procentu jo kainos?

      Laba diena,

      Dėkojame Jms už klausimą.
      Informuojame,  kad vaistiniai preparatai ir (ar) medicinos pagalbos priemonės Lietuvoje  gali būti išrašomi ne  ilgesniam negu 3 mėn. gydymo kursui. 


      Ispanijoje apdraustajam  asmeniui, turinčiam Europos sveikatos draudimo kortelę arba ją laikinai pakeičiantį sertifikatą, kompensuojamuosius vaistus turi skirti bendrosios praktikos gydytojas, priklausantis valstybinei sveikatos sistemai.  Informaciją apie taikomas priemokas už  vaistus galite rasti  internetinėje svetainėje http://www.vlk.lt/vlk/lt/?page=info&id=1168

      Pagarbiai,
      Danguolė Petrauskaitė
      Kauno teritorinės ligonių kasos
      Gyventojų aptarnavimo skyriaus
      vyresn. specialistė

      www.vlk.lt

       

       

      Atnaujinta: 2015 09 07

    • 137. Labas vakaras, norėčiau paklausti, ar nutrūksta privalomas sveikatos draudimas, jei per neapsižiūrėjimą spalio mėn. įmoka sumokėta pavėluotai, nors visą laiką mokėjome laiku.

      Laba diena,

      Atsakant į Jūsų paklausimą, informuojame, kad Jūsų atveju reikėtų kreiptis į teritorinę ligonių kasą ir nurodyti tikslius savo asmens duomenis, kad būtų galima išsiaiškinti  situaciją apie Jūsų mokamas įmokas ir atstatyti Jums sveikatos draudimą.

      Pagarbiai,

      Salvinija Andriušienė
      Gyventojų aptarnavimo skyriaus vedėja
      Klaipėdos teritorinė ligonių kasa
      tel.  8 700 88888
      el.p. salvinija.andriusiene@vlk.lt
      www.klaipedostlk.lt

       

      Atnaujinta: 2015 09 08

    • 138. Sveiki, Noriu pasiteirauti dėl sveikatos draudimo įmokų, auginant vaiką iki vienerių metų. Vykdau individualią veiklą. Individualią veiklą sustabdžiau 1 metams, pradedant skaičiuoti nuo nėštumo atostogų pradžios (nuo 2012 m. gegužės mėnesio iki 2013 m. gegužės mėnesio). Vaikui vieneri metai suėjo 2013 m. liepos mėnesį, iki šios dienos gavau motinystės-tėvystės pašalpą. Sodros teritorinis skyrius mane informavo, kad susidarė 180 Lt skola dėl nesumokėtų privalomo sveikatos draudimo įmokų už 2013 m. gegužės ir birželio mėnesius, nors tais mėnesiais dar gavau motinystės-tėvystės pašalpą (faktiškai individualios veiklos nevykdžiau, auginau vaiką, nors individuali veikla automatiškai buvo atnaujinta VMI nuo 2013 m. gegužės mėnesio). Man buvo paaiškinta, kad galiu kreiptis į Valstybinės ligonių kasos teritorinį skyrių, pasirinkti valstybės lėšomis apdraustojo statusą, tačiau bet kuriuo atveju iki 2014 m. gegužės 1 d. turėsiu sumokėti sveikatos draudimo įmokas nuo 2013 m. gautų pajamų. Prašau paaiškinti ir atsakyti: 1) ar pagrįstai man buvo apskaičiuota privalomojo sveikatos draudimo įmokų skola už 2013 m. gegužės ir birželio mėnesius, kai vaikui vieneri metai suėjo 2013 m. liepos mėnesį, o iki 2013 m. liepos mėnesio buvo apskaičiuojama ir mokama motinystės-tėvystės pašalpa; 2) ar tuo atveju, jei Valstybinei ligonių kasai pateikčiau dokumentus dėl valstybės lėšomis apdraustojo statuso pasirinkimo, vis tiek turėčiau mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo gautų pajamų už 2013 m.?

      Laba diena


      Dėkojame Jums už klausimą.

      Savarankiškai dirbantys asmenys (veikiantys pagal individualios veiklos pažymą) kas mėnesį turi mokėti 9 procentų minimalios mėnesinės algos dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Įmoka už atitinkamą mėnesį turi būti sumokama iki to mėnesio paskutinės dienos. Jeigu šie asmenys priklauso Sveikatos draudimo įstatyme nustatytoms valstybės lėšomis draudžiamų asmenų grupėms, pvz:. vienas iš tėvų auginatis vaiką, asmenys turintys neįgalumą ir kt. arba priskiriami kitai draudžiamųjų kategorijai už kuriuos mokamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos, gali įmokų kas mėnesį nemokėti. Pasibaigus kalendoriniams metams, tokie asmenys, turi perskaičiuoti už praėjusius kalendorinius metus mokėtinas privalomojo sveikatos draudimo įmokas ir ne vėliau kaip iki gegužės 1 dienos sumokėti per praėjusius kalendorinius metus sumokėtos privalomojo sveikatos draudimo įmokų sumos ir mokėtinos privalomojo sveikatos draudimo įmokų sumos skirtumą.

      LR Sveikatos draudimo įstatyme nustatyta, kad  apdraustaisiais privalomuoju sveikatos draudimu (toliau PSD) valstybės lėšomis laikomas vienas iš tėvų (įtėvių), auginantis vaiką iki 8 metų, vienas iš globėjų, šeimoje globojantis vaiką iki 8 metų, taip pat vienas iš tėvų (įtėvių), auginantis du ir daugiau nepilnamečių vaikų, vienas iš globėjų (rūpintojų) šeimoje globojantis (besirūpinantis) du (dviem)  ir daugiau nepilnamečių vaikų. Dėl draustumo patvirtinimo reikia kreiptis į Jums artimiausią teritorinės ligonių kasos Gyventojų aptarnavimo skyrių ar jos atstovą savivaldybėje ir pateikti savo asmens dokumentą bei  vaiko gimimo liudijimo originalą.
       

      Pasitikrinti savo draustumą galima Valstybinės ligonių kasos interneto svetainėje (www.vlk.lt), skyrelyje „Pasitikrinkite savo draustumą privalomuoju sveikatos draudimu“. Pakanka šio skyrelio skiltyje „Draudžiamojo paieška“ įrašyti asmens kodą  ir galima sužinoti ar esate apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu.
      1. Vadovaujantis auksčiau išdėstyta informacija, Privalomojo sveikatos draudimo įmokos Jums skaičiuojamos pagrįstai.
      2. Įrašius Jus į draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registrą kaip asmenį, draudžiamą valstybės lėšomis – t. y. auginantį vaiką iki 8 metų, Privalomojo sveikatos draudimo įmokos nuo Jūsų vykdomos veiklos bus skaičiuojamos.

       

      Pagarbiai
      Sigita Paulauskienė
      Gyventojų aptarnavimo skyriaus vedėja
      Panevėžio teritorinė ligonių kasa
      Respublikos g. 66, LT 35158  Panevėžys
      Tel. 8 700 88888
      el.p. sigita.paulauskiene@vlk.lt

      Ligonių kasos - sveikųjų ir sergančiųjų garantas – užtikrina apdraustųjų sveikatos priežiūrą, kompensuodamos jos išlaidas, skaidriai ir efektyviai naudodamos lėšas.

       

      Atnaujinta: 2015 09 01

    • 139. Sveiki, mano artimasis yra išsiregistravęs iš Lietuvos, gyvena Norvegijoje ir ten moka privalomajį sveikatos draudimą (Lietuvoje nemoka įmokų), tačiau grįžinėja į Lietuvą. Ar tokiu atveju Lietuvoje būtų nemokamai suteikiama pirmoji pagalba. Jei ne, ką reikėtų daryti, kad ir Lietuvoje butų suteikiama nemokamas gydimas? Pagarbiai, Monika.

      Laba diena,

      Dėkojame už klausimą.
      Informuojame, kad apdraustaisiais privalomuoju sveikatos draudimu Lietuvoje gali būti tik nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje asmenys, už kuriuos LR Sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka mokamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos arba asmenys, kurie šio Įstatymo nustatyta tvarka moka privalomojo sveikatos draudimo įmokas, arba valstybės lėšomis draudžiami asmenys. Kadangi Jūs gyvenate, dirbate ir mokate mokesčius Norvegijoje, tai Jūs  apdraustas Norvegijoje. Jūs negalite būti apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu Lietuvoje, nes vadovaujantis Europos Sąjungos reglamento nuostatomis asmuo gali būti draustas tik vienoje šalyje. Taigi, Jūs turite teisę į tokios apimties sveikatos priežiūros paslaugas Norvegijoje, kokias numato Norvegijos nacionaliniai teisės aktai visiems šios šalies apdraustiesiems. Kitose ES šalyse (taip pat ir Lietuvoje) asmuo, turėdamas Europos sveikatos draudimo kortelę, gali gauti tik būtinąją medicinos pagalbą. Kreipiantis į Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai priklausančią gydymo įstaigą dėl būtinosios medicinos pagalbos - reikėtų pateikti ES šalies kompetentingosios įstaigos išduotą Europos sveikatos draudimo kortelę, nepateikus šios kortelės ar Sertifikato, laikinai pakeičiančio kortelę, už gydymą Lietuvoje reikės mokėti.
      Primename, kad Europos sveikatos draudimo kortelę asmuo turi užsakyti Norvegijoje. Tokiu atveju reikėtų kreiptis į Norvegijos sveikatos ekonomikos administraciją ir jos padalinius, tai kompetentingoji įstaiga, į kurią reikia kreiptis visais sveikatos draudimo klausimais.

      Norvegijos sveikatos ekonomikos administracijos ir jos padalinių kontaktinius duomenis rasite interneto adresu http://www.helfo.no/omhelfo/kontakt-helfo/Sider/default.aspx.
      Daugiau informacijos galite rasti interneto adresu http://www.helfo.no.

      Pagarbiai
      Rolanda Jonuškienė
      Gyventojų aptarnavimo skyriaus
      vedėjo pavaduotoja
      Vilniaus teritorinė ligonių kasa
      Liauksmino g. 6, 01101 Vilnius
      Tel.: (8 5) 212 0000
      El. paštas: rolanda.jonuskiene@vlk.lt
      www.vilniaustlk.lt

      Atnaujinta: 2015 09 07

    • 140. Sveiki, Noriu pasiteirauti ar turi savarankiškai mokėti PSD įmokas ar yra numatytas jų kompensavimo, ar apmokėjimo iš valstybės mechanizmas, kai asmenuo kuris buvo ūkininkas pagal programą „Ankstyvas pasitraukimas iš žemės ūkio gamybos“ gauna paramą ir negali užsiimti jokia papaildoma veikla ar gauti kitų pajamų? Asmenys yra sutuoktiniai, kuriems yra po 59 metus.

      Laba diena,

      Dėkojame Jums už klausimą.
      Atsakydami į Jūsų paklausimą informuojame, kad vadovaujantis Sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 1 punktu apdraustaisiais valstybės lėšomis privalomuoju sveikatos draudimu laikomi asmenys gaunantys būtent Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytą bet kurios rūšies pensiją ar šalpos kompensaciją. Įvertinus tai, kad metinių kompensacinių išmokų mokėjimą reglamentuoja ne įstatymas o LR Žemės ūkio ministro 2007 m. rugsėjo 3 d. įsakymas Nr. 3D-399 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos priemonės „Ankstyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos“ įgyvendinimo taisyklių“, laikytina, kad asmenys gaunantys tokias išmokas negali būti traktuojami kaip apdrausti valstybės lėšomis asmenys. Tokiu atveju Jums reikia mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas.

      Dėl tikslesnės informacijos galite skambinti bendruoju ligonių kasų telefonu 8 700 88 888, arba su asmens dokumentu atvykti į artimiausiai gyvenamosios vietos esančią teritorinę ligonių kasą.

       

      Pagarbiai,

      Diana Širvinskaitė

      Gyventojų aptarnavimo skyriaus vyr. specialistė Šiaulių teritorinė ligonių kasa Vilniaus g. 273, 76332 Šiauliai

      Tel.: 8 700 88 888

      El. paštas: diana.sirvinskaite@vlk.lt

      www.siauliutlk.lt

      Ligonių kasos – sveikųjų ir sergančiųjų garantas – užtikrina apdraustųjų sveikatos priežiūrą, kompensuodamos jos išlaidas, skaidriai ir efektyviai naudodamos lėšas

      Atnaujinta: 2015 09 04

    • 141. Laba diena, norejau paklausti ar man sveikatos draudimas galioja, nes nebestoviu darbo biržoje ir niekur nedirbu tik mokausi neakivaizdinėmis studijomis.Ar galiu vykti į kelionę (Čekija), jei sveikatos draudimas negalioja? Ačiū už atsakymą.

      Laba diena,

      Dėkojame Jums už klausimą.
      Maloniai kviečiame Jums savarankiškai pasitikrinti, ar galioja Jūsų sveikatos draudimas.
      Tai atlikti galima Valstybinės ligonių kasos puslapyje www.vlk.lt

      Pagarbiai
      SAM informacija
      www.sam.lt

       

      Atnaujinta: 2015 09 09

    • 142. Laba diena, mano mama yra Vokietijos pilietė. Nuo šių metų liepos mėnesio dėl garbaus amžiaus (91 metai) ir sveikatos stovio (prieš pusantrų metų Vokietijos medikai jai diagnozavo senatvinės demencijos susirgimą) aš ją parsivežiau gyventi į Lietuvą. Ji yra apsidraudus privačiu svaikatos draudimu Vokietijoje. Norėčiau sužinoti kokia yra numatyta tvarka gydytis užsienio piliečiui, gyvenančiam Lietuvoje neapibrėštą laiką. Iki šiol man nepavyksta išsiaiškinti net kaip ir kur gauti reikiamų vaistų receptus ar kvalifikuotą psichiatro konsultaciją namuose, jau nešnekant apie galimą slaugos poreikį ateičiai. Pagarbiai, Romualdas Rėpšas

      Laba diena,

      Dėkojame Jums už klausimą.
      Atsakydami į Jūsų pateiktą klausimą, informuojame, kad teisė būti apdraustam siejama su nuolatine gyvenamąja vieta. Taigi, pirmiausia Vokietijos pilietei reikia deklaruoti gyvenamąją vietą Lietuvoje. Deklaravus gyvenamąją vietą, pilietė gali mokėti privalomojo sveikatos draudimo (toliau tekste-PSD) įmokas. Savarankiškai mokant PSD įmokas, draustumas įsigalioja kitą mėnesį po tos dienos, kai 3 mėnesius iš eilės už juos buvo mokamos arba jie patys mokėjo privalomojo sveikatos draudimo įmokas.

      Taip pat informuojame, kad Į Lietuvą atvykstantis gyventi kitos ES šalies pensininkas gali atsivežti tos ES šalies (Jūsų atveju Vokietijos) valstybinio sveikatos draudimo įstaigos išduotą dokumentą S1 (arba pažymą E121) ir jį priregistruoti teritorinėje ligonių kasoje. Užregistravęs dokumentą S1 (pažymą E121), asmuo galės gauti asmens sveikatos priežiūros paslaugas tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir Lietuvoje PSD apdrausti asmenys: galės prisirašyti prie įstaigos, o jam suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų išlaidas apmokės teritorinė ligonių kasa.

      Dėl tikslesnės informacijos galite skambinti bendruoju ligonių kasų gyventojų aptarnavimo telefonu – 8 700 88 888.

       

      Pagarbiai,

      Diana Širvinskaitė

      Gyventojų aptarnavimo skyriaus vyr. specialistė Šiaulių teritorinė ligonių kasa Vilniaus g. 273, 76332 Šiauliai

      Tel.: 8 700 88 888

      El. paštas: diana.sirvinskaite@vlk.lt

      www.siauliutlk.lt

      Ligonių kasos – sveikųjų ir sergančiųjų garantas – užtikrina apdraustųjų sveikatos priežiūrą, kompensuodamos jos išlaidas, skaidriai ir efektyviai naudodamos lėšas

       

      Atnaujinta: 2015 09 02

    • 143. Esu ūkininkas, moku kas mėn PSD po 90Lt , bet deja šiuo metu esu nedraustas, nors šiais metais visus 11 men. mokėjau įmokas. Kaip reikia elgtis, nes nunešus į ligoniu kasas, jog 11-28 mano sumokėta įmoka, pavedimo kopija, jie sako kad aiškinsis, bet kaip man kreiptis pas medikus, kai mokesčiai sumokėti, bet sistemoje tu mokesčiu kažkodėl nemato, ir to pasekoje esu nedraustas. O gal reikia ieškoti advokato ir kreiptis i teismą? Pavedimas padarytas teisingai, visi skaičiai tokie kokie ir tūri būti. Beje tokia situacija jau buvo pernai, taip pat kas mėn. dingdavo įmokos, tačiau metų pabaigoje skolos nebuvo.

      Laba diena,

      Dėkojame Jums už klausimą.

      Informuojame, kad jei asmuo  priklauso asmenims, kurių žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis pagal valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro atliktus skaičiavimus už praėjusių metų laikotarpį nuo sausio 1 dienos iki gruodžio 31 dienos yra ne didesnis kaip 2 ekonominio dydžio vienetai, tai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymu, kas mėnesį turi už save mokėti 3 procentų minimaliosios mėnesinės algos, galiojančios mėnesio, už kurį mokama įmoka, paskutinę dieną, dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Dabar MMA yra 1000 Lt, tai mėnesinė įmoka (įmokos kodas 1791) yra 30 Lt. Asmenys, kurių žemės ūkio valdos dydis yra didesnis kaip 2 europinio dydžio vienetai  ir kurie nėra PVM mokėtojai, kas mėnesį turi už save mokėti 3 procentų minimaliosios mėnesinės algos, galiojančios mėnesio, už kurį mokama įmoka, paskutinę dieną, dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Mėnesinė įmoka (įmokos kodas 1921) yra 30 Lt. Privalomojo sveikatos draudimo įmoka už atitinkamą mėnesį turi būti sumokama iki to mėnesio paskutinės dienos. Nurodytas privalomojo sveikatos draudimo įmokas administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.  PSD įmokos mokamos į apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto surenkamąsias sąskaitas.

      Taip pat informuojame, kad fiziniai asmenys, kurie verčiasi individualia žemės ūkio veikla, kai žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis pagal valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro atliktus skaičiavimus už praėjusių metų  mokestinį laikotarpį nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. yra didesnis kaip 2 ekonominio dydžio vienetai ir yra pridėtinės vertės mokesčio mokėtojai, tai kas mėnesį turi už save mokėti 9 procentų minimaliosios mėnesinės algos, galiojančios mėnesio, už kurį mokama įmoka, paskutinę dieną, dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Mėnesinė įmoka (įmokos kodas 314) yra 90 Lt. Privalomojo sveikatos draudimo įmoka už atitinkamą mėnesį turi būti sumokama iki to mėnesio paskutinės dienos. Nurodytą privalomojo sveikatos draudimo įmoką administruoja Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka.

      Jei patikslintumėte savo asmens duomenis (reikalingi vardas, pavardė ir tiksli gimimo data) bei žemės ūkio valdos dydį, galėtume tiksliau atsakyti į Jūsų klausimą.

      Pagarbiai

      Rolanda Jonuškienė

      Vilniaus teritorinės ligonių kasos

      Gyventojų aptarnavimo skyriaus

      vedėjos pavaduotoja

      Ž. Liauksmino g. 6, 01101 Vilnius

      Tel. (8 5)  210 0000

      El. paštas rolanda.jonuskiene@vlk.lt

      www.vilniaustlk.lt

       

       

       

      Atnaujinta: 2015 09 29

    • 144. Laba diena, man buvo atlikta kelio sąnario artroskopijos operacija, kurios metu sutvarkytas degeneracinis menisko plyšimas, pašalinta kremzlinė atauga, apdailinti kremzlės nelygumai(taip paaiškino operavęs gydytojas). Norėčiau sužinoti kokios man priklauso reabilitacinės procedūros po operacijos. Gal yra kokie dokumentai reglamentuojantys tokius dalykus? Ačiū. Pagarbiai, Rima

      Laba diena,

      Dėkojame Jums už klausimą.
      Pagal kompetenciją atsakydami į Jūsų paklausimą pranešame, kad Jūs turėtumėte kreiptis į gydantį (ar savo šeimos) gydytoją. Jis, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. sausio 17 d. įsakymu Nr. V-50 „Dėl medicininės reabilitacijos ir sanatorinio (antirecidyvinio) gydymo organizavimo“ patvirtintu Suaugusiųjų atrankos ir siuntimo į medicininės reabilitacijos sveikatos priežiūros įstaigas tvarkos aprašu, apie medicininės reabilitacijos paslaugų poreikį, esant biosocialinių funkcijų sutrikimui, turi spręsti kartu su fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoju, t. y. gydantis (arba šeimos) gydytojas turėtų Jus siųsti konsultuoti fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojui ir vėliau, vadovaudamasis jo konsultacijos išvada, skirti medicininį reabilitacinį gydymą.

      Minėtu įsakymu yra patvirtinta, kad iš pirmines ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų, t. y. iš poliklinikų, pacientai gali būti siunčiami tik į pakartotinę, palaikomąją ir ambulatorinę reabilitaciją. Pakartotinė ir palaikomoji reabilitacija skiriama tik neįgaliesiems ar asmenims, kuriems yra nustatytas didelis specialiųjų poreikių lygis. 
       

      Jums skirtas medicininės reabilitacijos paslaugas galėtų gauti jos pasirinktoje, šias paslaugas teikiančioje įstaigoje, esančioje ir kitame mieste. Tačiau, atkreipiame Jūsų dėmesį, kad, jeigu būtų skirtos ambulatorinės medicininės reabilitacijos paslaugos, jos yra apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis, o maitinimo ir pragyvenimo išlaidas ambulatorinės medicininės reabilitacijos metu apmoka pats pacientas.

      Suaugusiųjų atrankos ir siuntimo į medicininės reabilitacijos sveikatos priežiūros įstaigas tvarkoje, patvirtintoje nurodytu įsakymu, įteisinta nuostata, kad į medicininę reabilitaciją dėl tos pačios ligos ligoniai pagal indikacijas siunčiami tik vieno kurso per vienerius kalendorinius metus.
       

      Suaugusiųjų atrankos ir siuntimo į medicininės reabilitacijos sveikatos priežiūros įstaigas tvarkoje nenumatytu atveju (dėl indikacijų, paslaugų rūšies ir trukmės), patvirtinus gydytojų konsultacinei komisijai, šeimos gydytojas medicininės reabilitacijos skyrimą Jums turėtų derinti su teritorine ligonių kasa.
       

      Į iškilusius papildomus klausimus atsakytume telefonu 8 5 266 1475.

      Pagarbiai

      Sveikatos apsaugos ministerija

      LNSS koordinavimo ir sveikatos priežiūros įstaigų valdyba
      Antrinio ir tretinio lygio koordinavimo skyrius

      http://www.sam.lt/go.php/lit/Antrinio-ir-tretinio-lygio-koordinavimo-skyrius/54
      www.sam.lt

       

      Atnaujinta: 2015 09 02

    • 145. Laba diena , šiuo metu gyvenu , dirbu ir gydausi Jungtinėje Karalystėje. Šiuo metu esu biuletenyje ir gydausi, bet gydymas užsitęs dar ilgai , o aš planuoju grįžti ir gyventi į Lietuva . Klausimas yra kaip perkelti visą gydymą į Lietuvą ? Britanijoje moku mokesčius , sveikatos draudimą ir t.t Ar grįžus į Lietuvą bus būtina mokėti pirma sveikatos draudimą ir tada tik bus galima gydytis ar galima kaip draustam ES salyje t.y britanijoje kaipnors to išvengti ? Jūsų siūlomas variantas , kaip žmogui esančiam mano situacijoje geriausia viska atlikti ?

      Laba diena,

       Dėkojame Jums už klausimą.

            Europos Sąjungos Reglamentai numato, kad asmuo yra draudžiamas sveikatos draudimu pagal darbo vietą. Vienoje iš Europos Sąjungos ar Europos Ekonominės Erdvės šalių savarankiškai ar pagal darbo sutartį dirbančiam asmeniui taikomi šios šalies teisės aktai. Asmuo vienu metu gali būti draudžiamas socialiniu ir sveikatos draudimu tik vienoje šalyje. Taigi dėl  planinės asmens sveikatos priežiūros turite kreiptis į Jungtinės Karalystės gydymo įstaigas, o visose kitose ES šalyse (taip pat ir Lietuvoje) su Jungtinės Karalystės kompetentingos įstaigos išduota Europos sveikatos draudimo kortele galite gauti tik būtinąją medicinos pagalbą.

           Minėti Reglamentai taip pat numato, kad asmuo, dirbdamas vienoje šalyje, o gyvendamas kitoje, turi teisę persikelti planines sveikatos priežiūros paslaugas į gyvenamąją šalį. Norėdamas persikelti planines asmens sveikatos priežiūros paslaugas į Lietuvą, asmuo teritorinei ligonių kasai turi pateikti šalies, pagal kurios teisės aktus yra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, kompetentingos įstaigos išduotą  E 106 (arba S1) formos pažymą.

       

      Pagarbiai,

       

      Laura Nakrošienė

      Gyventojų aptarnavimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Panevėžio teritorinė ligonių kasa Respublikos g. 66, LT 35158  Panevėžys Tel. (8 700) 88 888 el.p. laura.nakrosiene@vlk.lt

       

       

      Ligonių kasos - sveikųjų ir sergančiųjų garantas – užtikrina apdraustųjų sveikatos priežiūrą, kompensuodamos jos išlaidas, skaidriai ir efektyviai naudodamos lėšas

      Atnaujinta: 2015 10 13

    • 146. Broliui diagnozuotas dvylikapirštės žarnos vėžys. Atlikta dalinė operacija, taikytas 6 chemoterapijų kursas. Šią savaitę laukiame konsiliumo išvadų dėl tolesnio gydymo- ar galima auglio šalinimo operacija. Šeimos gydytojas uždarė antradienį biuletenį- išnaudotos 153 d. Ligonis dirbantis pensininkas( 64 m.). Ar teisus gydytojas?

      Laba diena,

      Dėkojame Jums už klausimą.

      Maloniai prašome pagal kompetenciją kreiptis tiesiogiai į ,,Sodros" Pašalpų ir nedarbingumo kontrolės skyrių

      http://www.sodra.lt/index.php?cid=4248&action=user2.departmentSearch&group=11&department=19

       

      Pagarbiai
      SAM informacija
      www.sam.lt

       

      Atnaujinta: 2015 09 11

    • 147. Labas vakaras, šiuo metu gyvenu Vokietijoje. Neseniai užsiregistravau ir deklaravau savo gzvenamąją vietą Vokietijoje. Ar turiu dar papildomai išsideklaruoti Lietuvoje ar susitvarkyti kažkokius papildomus dokumentus? Pagarbiai, Dovilė

      Laba diena,

      Dėkojame Jums už klausimą.
      Atsakydami į Jūsų klausimą informuojame, vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymu, Lietuvos Respublikos piliečiai išvykstantys iš Lietuvos Respublikos ilgesniam kaip šešių mėnesių laikotarpiui privalo deklaruoti išvykimą. Išdeklaruoti gyvenamąją vietą iš Lietuvos galima ir internete - Elektroninės valdžios vartuose.

      Pagarbiai,

      Danguolė Petrauskaitė

      Kauno teritorinės ligonių kasos

      Gyventojų aptarnavimo skyriaus

      vyresn. specialistė

      www.vlk.lt

       

       

      Atnaujinta: 2015 11 26

    • 148. Laba diena, Norėčiau žinoti ar apskritai tikslinga TLkasom žadėti pensininkams kompensuoti už dant protezavimą,jeigu jo prisieina laukti neapibrėžtai ilgai?Nes man Klaipedoje pries du metus susitvarkius dantis,teko nusivilti ,išgirdus Klaipėdos TLK darbuotojų informaciją ,kad esu dar 498-ta eilėje laukiančių tokios kompensacijos,o per šiuos metus minėta eilė pasistūmėjo tik per 25 vietas.Tai kiek dar metų teks laukti?Vadinasi ir dirbančių tose kasose darbokrūvis tapo minimalus?Kaip manote,ar toks vangus kompensavimas negali būti siejamas su nevisai skaidriu minėtos įstaigos darbu?Iš anksto dėkoju už atsakymą ir galimybę paklausti.Pagarbiai-Irena

      Laba diena,

      Dėkojame Jums už klausimą.

      Atsakydami į Jūsų paklausimą informuojame, kad dantų protezavimo išlaidos asmenims kompensuojamos tik atėjus dantų protezavimo eilei. Kadangi prieš Jus dantų protezavimo eilėje išlaidų kompesavimo laukia 498 senatvės pensininkai bei neįgalūs asmenys, kompensacija už atliktas dantų protezavimo paslaugas artimiausiu metu Jums nebus išmokėta.

      Klaipėdos teritorinė ligonių kasa aptarnauja 11 savivaldybių ir dantų protezavimo kompensacijos laukimo laikas priklauso nuo kiekvienai savivaldybei iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto  skiriamų lėšų.  Kiekvienais metais gautos lėšos  paskirtomos pagal tose savivaldybėse gyvenančių asmenų statistinį skaičių. Kadangi Palangos savivaldybė, lyginant su kitomis savivaldybėmis,  yra nedidelė, tai lėšų skirtų dantų protezavimui yra skiriama ne daug. Situaciją apsunkina ir tai, kad nuo 2009 m. spalio 1 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro  2009 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr. V – 743 ,, Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. lapkričio 21 d. įsakymo Nr. V – 890 ,,Dėl dantų protezavimo paslaugų teikimo ir išlaidų kompensavimo iš PSDF biudžeto tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“  vaikams  dantų protezavimo paslaugos suteikiamos be eilės.

      Šiuo metu Palangos savivaldybės dantų protezavimo eilėje yra įrašyti 26 vaikai. Vadovaujantis minėto įsakymo 17,18 punktais, dantų protezavimui skirtos 2014 metų antro bei trečio ketvirčių lėšos,  bus panaudotos vaikų dantų protezavimo paslaugoms apmokėti. 

       

      Su pagarba

      Klaipėdos teritorinės ligonių kasos

      Gyventojų aptarnavimo skyriaus vyr. specialistė Andželika Slavinskienė
      www.vlk.lt

       

       

      Atnaujinta: 2015 09 02

    • 149. Laba diena, Turiu nusiprkęs PZU sveikatos draudimą. Vakar skiepijantis firmoje "Endemik" buvo sumaišyti skiepai ir aš vietoj skiepo nuo hepatito A+B, buvau paskiepitas nuo erkinio encefalito.Problema tame, kad:1. nuo erkinio encefalito tai jau buvo 4-tas skiepas (jis turėjo būti atliktas po 3-5 metų). 2. problema, kad vakar turėjo būti atliktas antras skiepas nuo hepatito (o aš gavau nuo encefalito). Pas ką kreiptis dėl šios problemos sprendimo? Pagarbiai, Rolandas Pipynė 8-656-93-646

      Laba diena,

      Dėkojame Jums už klausimą.
      Maloniai patariame pagal kompetenciją kreiptis tiesiogiai į pacientų teises ginančią Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą www.vaspvt.gov.lt

      Pagarbiai
      SAMinformacija
      www.sam.lt

       

      Atnaujinta: 2015 09 05

    • 150. Laba diena, mano sūnus, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta deklaruota LR, nuo 2012 m. rugsėjo iki 2014 m. liepos mokėsi Didižiosios Britanijos bendrojo lavinimo vidurinėje mokykloje. Visą tą laiką aš buvau priversta mokėti už jį privalomojo sveikatos draudimo įmoką, kadangi jis tuo metu jau buvo pilnametis, o LR sveikatos draudimo įstatyme numatyta, kad valstybės lėšomis draudžiami tik ES valstybių aukštosiose mokyklose studijuojantys LR piliečiai. Visą tą laiką aš dar mokėjau papildomai sveikatos draudimo įmokas ir Didžiojoje Britanijoje, nes to reikalavo mokykla. Nuo 2014 m. rugsėjo jis išvyksta mokytis į koledžą Didižiojoje Britanijoje ir Lietuvoje bus vos kelis mėnesius per metus atostogų laikotarpiu, tačiau pagal dabar galiojančius teisės aktus, aš ir vėl visus metus kiekvieną mėnesį turėsiu mokėti už jį po 90 Lt privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Kada pagaliau bus sutvarkyta įstatyminė bazė ir visiems, ES šalyse besimokantiems LR piliečiams, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra LR, bus taikomos vienodos sąlygos? Juk pilnametis asmuo, besimokantis bendrojo lavinimo mokykloje ES valstybėje, negauna jokių pajamų, kad galėtų sumokėti privalomojo sveikatos draudimo įmoką.

      Laba diena,

      informuojame, kad privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamus asmenis ir jų draudimo privalomuoju sveikatos draudimu galiojimą nustato Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymas (toliau – SDĮ). Pagal SDĮ įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 7 punktą, apdraustaisiais, kurie draudžiami valstybės lėšomis, laikomi Lietuvos Respublikos bendrojo lavinimo, profesinių, aukštesniųjų ir aukštųjų mokyklų dieninių skyrių moksleiviai ir studentai, taip pat Lietuvos Respublikos piliečiai ir kitų valstybių piliečiai bei asmenys be pilietybės, nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje, studijuojantys Europos Sąjungos valstybių narių aukštųjų mokyklų dieniniuose skyriuose. Kaip supratome Jūsų sūnus Didžiojoje Britanijoje mokėsi bendrojo lavinimo mokykloje,  todėl tą laikotarpį, kurį mokėsi bendrojo lavinimo mokykloje, jis negali būti draustas valstybės lėšomis.

      Jei Jūsų sūnus studijuos Europos Sąjungos valstybės aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje, tokiu atveju galės būti apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu valstybės lėšomis kaip Lietuvos Respublikos pilietis, nuolat gyvenantis Lietuvos Respublikoje, studijuojantis Europos Sąjungos valstybės narės aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje.

      Pagarbiai

      Rolanda Jonuškienė

      Gyventojų aptarnavimo skyriaus

      vedėjos pavaduotoja

                 Vilniaus teritorinės ligonių kasos

      Ž. Liauksmino g. 6, 01101 Vilnius

      Tel. (8 5)  212 0000

      El. paštas rolanda.jonuskiene@vlk.lt

      www.vilniaustlk.lt

      Atnaujinta: 2015 09 09

    • 151. susirgau anglijoj veziu noriu gryzti gyditi i lietuva.noreciau suzinoti kaip ir kur pristatyti pazyma e106 kad mane gydytu lietuvoje kokia procedura . aciu

      Laba diena,

       Dėkojame Jums už klausimą.
      Atsakydami į Jūsų paklausimą, informuojame, kad E106 formos pažyma suteikia teisę asmenims, dirbantiems vienoje šalyje, bet gyvenantiems kitoje, teisę į sveikatos priežiūros paslaugas jų gyvenamojoje valstybėje (šiuo atveju – Lietuvoje). Tam, kad E 106 formos pažymos turėtojas galėtų gauti sveikatos priežiūros paslaugas Lietuvoje, šią pažymą būtina užregistruoti teritorinėje ligonių kasoje pagal gyvenamąją vietą. Įregistravus E 106 formos pažymoje nurodyto asmens duomenis į registrą, jis turės teisę gydytis Lietuvoje tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir Lietuvos apdraustieji.

       

      Pagarbiai,

       

      Salvinija Andriušienė

      Gyventojų aptarnavimo skyriaus vedėja

      Klaipėdos teritorinė ligonių kasa

      tel.  8 700 88888

      el.p. salvinija.andriusiene@vlk.lt

      www.klaipedostlk.lt

       

      Atnaujinta: 2015 09 11

    • 152. ar būtina mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas?Kas bus jei jų nesumokėsi?iš darbo biržos tinklalapio supratau, kad tik brangiau kainuos paslaugos ligoninėje ir poliklinikoje.Ar tai teisingai? Ar teisybė, kad nesumokęjus PSD mokesčių , jos bus perduotos įšieškoti antstolių kontorai?

      Laba diena,

       Laba diena,

      Dėkojame Jums už klausimą.
      Nuolatiniai Lietuvos gyventojai, kurie nėra apdrausti valstybės lėšomis už Privalomąjį sveikatos draudimą mokėti privalo kiekvieną mėnesį. Nemokant už Privalomąjį sveikatos draudimą asmuo nebūna draustas ir už visas medicinos paslaugos turi mokėti. Taip pat Valstybinė mokesčių inspekcija turi teisę reikalauti iš to asmens susimokėti už visą laikotarpį, kada įmokos nebuvo mokėtos.

       

      Pagarbiai,

      Justina Belkevičiūtė

      Gyventojų aptarnavimo skyriaus vyriausioji specialistė
      www.vlk.lt

       

       

      Atnaujinta: 2015 09 07

    • 153. Sia vasara planuojame gryzti gyventi i Lietuva is UK. Laukiuosi ir kai grysim bus jau apie 30 savaiciu nestumas. Is Uk darbovietes gausiu motinystes pasalpa( Statutory Maternity Pay), kadangi esu isdirbus reikiama laika. Noreciau suzinoti kokie turetu buti zingsniai gryzus kad butu nemokami vizitai pas gydytoja bei gimdymas. As kaip suprantu gryzus tureciau deklaruoti gyvenamaja vieta Lietuvoje, tada kreiptis privaciai pas ginekologa kad isduotu pazyma kad laukiuosi ir tada pristatyti i ligoniu kasas kur buciau apdrausta kadangi bus jau daugiau nei 28 savaites. Esu visus mokescius kol isvykus mokejus UK kadangi visa laika cia dirbu ir turesiu visas P60 formas jeigu ju prireiktu.Butu labai malonu jeigu pakonsultuotumet siuo klausimu. Dekoju.

      Laba diena,

       Dėkojame Jums už klausimą.

      Atsakant į Jūsų paklausimą, informuojame, kad Lietuvos Respublikos Sveikatos draudimo įstatyme yra numatyta teisė į draustumą valstybės lėšomis moterims, suėjus 28 nėštumo savaitėms, Ši Sveikatos draudimo įstatymo nuostata Jums būtų taikoma, jeigu dirbtumėte ir mokėtumėte privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas Lietuvoje, tačiau Europos Sąjungos teisės aktai yra viršesni už LR teisės aktus.

      Tarybos Reglamentas (EEB) Nr. 884/2004 nustato, kad asmuo vienu metu gali būti draudžiamas socialiniu ir sveikatos draudimu tik vienoje šalyje. Asmuo laikomas apdraustu sveikatos draudimu ir jam išduodama Europos sveikatos draudimo kortelė toje šalyje (ES, EEE arba Šveicarijoje), kurioje jis dirba ir moka mokesčius.  Turint šią kortelę nėščiųjų priežiūros paslaugos Jums Lietuvoje būtų teikiamos nemokamai.

      Kadangi Anglijoje esate drausta sveikatos draudimu ir  kaip dirbančiam asmeniuii taikomi Anglijos teisės aktai, Jums reikėtų kreiptis į tos šalies valstybinę sveikatos draudimo įstaigą  ir paprašyti išduoti dokumentą S2 arba E112 formos pažymą, t.y. dokumentus, patvirtinančius apdraustojo teisę gauti planinės sveikatos priežiūros paslaugas kitoje šalyje, nei jis yra apdraustas. Turint minėtus dokumentus, galima kreiptis į Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigas, sudariusias sutartis su ligonių kasomis dėl reikalingų planinės sveikatos priežiūros paslaugų teikimo.

       

       

      Pagarbiai,

       

      Salvinija Andriušienė

      Gyventojų aptarnavimo skyriaus vedėja

      Klaipėdos teritorinė ligonių kasa

      tel.  8 700 88888

      el.p. salvinija.andriusiene@vlk.lt

      www.klaipedostlk.lt

      Atnaujinta: 2015 09 01