Užduokite klausimą

*Pažymėti laukai yra privalomi.

Užduoti klausimą
  • Informacija apie gripą 30
    • 1. Informacija keliautojams apie paukščių gripą
      Keliautojams naudinga informacija apie sezoninį, paukščių ir pandeminį gripą, bei profilaktikos rekomendacijos

      PAUKŠČIŲ GRIPAS - paukščių infekcinė liga, kurio antigeninė sudėtis skirtinga nuo žmonių gripo viruso. Dideliu patogeniškumu pasižymi A/H5N1 paukščių gripo virusas, kuris paukščių tarpe sukelia epidemijas, ypač pavojingas industriniu būdu auginamiems paukščiams dėl glaudaus kontakto. Paukščiai virusą platina su išmatomis ir seilėmis, virusas aptinkamas žalioje mėsoje. Žmogaus užsikrėtimo A/H5N1 mechanizmas nėra visiškai aiškus, dažniausiai susirgusieji turėjo ypač glaudų sąlytį su sergančiais paukščiais ar valgė termiškai neapdorotą mėsą. Pavojinga, kad įvykus mutacijai paukščių gripo virusas gali tapti pandeminiu gripo virusu.

      Pastaruoju metu pasaulyje susiklostė nepalanki paukščių gripo situacija. 2003 m. Pietryčių Azijoje prasidėjusios šios ligos epidemijos paukščių tarpe tęsiasi ir dabar, sukeldamos vis naujus protrūkius. Nuo šios ligos nugaišo ir/ar buvo paskersta milijonai paukščių, tačiau infekcija neaplenkė ir žmonių. Žmonių susirgimai gripu A(H5N1) registruoti tik Azijos bei Afrikos šalyse, nėra nustatyta žmonių susirgimų nei vienoje Europos valstybėje.

      Dėl informacijos keliautojams vykstantiems į šalis, kuriose nustatytas paukščių gripas A (H5N1)

      Prieš kelionę:
      - prieš kelionę išsiaiškinkite ar toje šalyje į kurią ketinate vykti nėra nustatytų paukščių gripo atvejų, ar ten masiškai negaišta paukščiai;
      - pasirūpinkite, kad kelionės metu būtų užtikrinta medicinos pagalba (kelionės vaistinėlė, sveikatos draudimas ir kt.);
      - pasiskiepykite sezonine vakcina nuo gripo;
      - prieš išvykdami išsiaiškinkite kaip ir kur gauti medicininę pagalbą pasirinktoje šalyje.

      Kelionės metu:
      - venkite kontakto su gyvais (net ir sveikai atrodančiais), sergančiais ir/ar nugaišusiais paukščiais (vištomis, žąsimis, antimis, laukiniais paukščiais);
      - jeigu įmanoma venkite lankytis komercinėse ar namų ūkio paukščių fermose ir turguose, kur auginami, laikomi, parduodami gyvi paukščiai, paukštiena;
      - nelieskite paviršių, kurie gali būti užteršti paukščių išskyromis, išmatomis;
      - nevalgykite patiekalų, kuriose gali būti termiškai neapdorotos paukštienos ;
      - kruopščiai ir dažnai plaukite rankas su vandeniu ir muilu, jeigu nėra tokios galimybės visuomet turėkite su savimi drėgnas servetėles impregnuotas alkoholio turinčiu skysčiu. Rankų plovimas pašalina infekciją ir tokiu būdu išvengiama užkrato perdavimo;
      - jeigu susirgote kelionės metu, kreipkitės medicinos pagalbos.

      Jei kelionėje gaminate maistą:
      - ypač svarbu plauti rankas prieš ir po paukštienos apdorojimo maistui;
      - paukščių gripo virusas H5N1 yra neatsparus karščiui. Paukštiena gali būti nukenksminama apdorojant termiškai 15 minučių 56º C temperatūroje arba 5 minutes 62º C temperatūroje;
      - termiškai neapdorotą paukštieną laikykite atskirai nuo termiškai apdorotos; nenaudokite tos pačios lėkštės termiškai apdorotai paukštienai, jeigu prieš tai toje lėkštėje buvo padėti termiškai neapdoroti paukštienos produktai.

      Po kelionės:
      - 10 dienų stebėkite savo sveikatą;
      - jeigu susirgote 10 dienų laikotarpyje (karščiavimas, kosulys, dusulys) skubiai kreipkitės medicinos pagalbos. Kreipdamiesi pagalbos nurodykite: 1) kokius pastebėjote simptomus (pakilo temperatūra, skauda galvą, raumenis, atsirado kosulys); 2) į kokią šalį buvote išvykęs; 3) ar turėjote kontaktą su paukščiais ar su įtariamu sergant/sergančiu paukščių gripu asmeniu.

      Daugiau informacijos:
      Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centras
      Tel.: (8~5) 277 90 51

      Atnaujinta: 2015 09 07

    • 2. Patvirtintas paukščių gripo diagnostikos, gydymo ir profilaktikos antivirusiniais vaistais algoritmas

       Paukščių gripas yra infekcinė paukščių liga, kurią sukelia A tipo glikoproteinų derinio gripo virusas. Paukščių gripo virusu žmogus gali užsikrėsti nuo paukščių. Šiuo metu įrodymų, kad paukščių gripas gali būti perduodamas žmogaus žmogui, nėra. Didžiausi rizikos veiksniai – glaudus kontaktas su sergančiais ar nugaišusiais paukščiais arba kontaktas su žalia sirgusių ar nugaišusių paukščių mėsa, todėl žmonės, turėję sąlytį su sergančiais ar nugaišusiais paukščiais, ir įtarę paukščių gripą, turėtų nedelsiant kreiptis į gydytoją.

       Ministro įsakyme nustatyta paukščių gripo diagnostika. Inkubacinis periodas trunka nuo kelių valandų iki 4 parų. Pirmieji užsikrėtimo šia liga požymiai – ūmi pradžia, temperatūra, kosulys, dusulys ir kt. Taip pat nustatyta, į kurias asmens sveikatos priežiūros įstaigas šeimos gydytojai ar gydytojai specialistai, įtarę paukščių gripą, nukreiptų ligonius. Tai – Respublikinė tuberkuliozės ir infekcinių ligų universitetinė ligoninė, Vilniaus universitetinė vaikų ligoninė, Kauno II klinikinė ligoninė, Klaipėdos ligoninė bei Panevėžio ligoninė.

       Įsakyme išvardinta, kokie turėtų būti atliekami tyrimai diagnozei ir komplikacijoms nustatyti, pateikiamas paukščių gripo antivirusinio gydymo ir profilaktikos algoritmas, kurį rekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacija.

       Įsakymą rengusių specialistų teigimu, patvirtintas paukščių gripo diagnostikos, gydymo ir profilaktikos antivirusiniais vaistais algoritmas užtikrins tinkamą ir efektyvų pasirengimą galimam paukščių gripui.

      SAM Ryšių su visuomene skyrius
      lina.jakucioniene@sam.lt
      (8 5) 266 14 13

      Atnaujinta: 2015 09 02

    • 3. Kaip neužsikrėsti paukščių gripu?

      Paukščių gripas plinta tarp paukščių, todėl tik tie žmonės, kurie turi labai glaudų sąlytį su užsikrėtusiais ar sergančiais paukščiais, paukščių išmatomis ar kitais paukščių kūno skysčiais (pavyzdžiui, krauju, žarnyno turiniu), rizikuoja užsikrėsti paukščių gripu. Nėra jokių duomenų, kad žmogus galėtų užsikrėsti paukščių gripu nuo kito žmogaus.

      Tam, kad nebūtų jokios rizikos užsikrėsti paukščių gripu, siūlome Jums ir Jūsų šeimai keletą paprasčiausių apsisaugojimo priemonių:

      • jeigu pamatėte nugaišusį ar sergantį paukštį, nelieskite jo, bet tučtuojau  informuokite apie tai Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą;

      • įspėkite vaikus, kad neliestų jokių nugaišusių ar sergančių paukščių; neleiskite jiems žaisti net ir su sveikai atrodančiais paukščiais;

      • dažnai plaukite rankas su muilu, ypač prieš valgymą. 

      Kaip neužsikrėsti paukščių gripu žmonėms, laikantiems naminius paukščius?

      Kad apsaugotumėte savo paukščius nuo paukščių gripo, laikykitės visų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nurodymų bei rekomendacijų.

      Apsaugokite save ir savo šeimą:

      1. neleiskite paukščių į namus;
      2. neleiskite vaikams žaisti net ir su sveikai atrodančiais paukščiais; uždrauskite jiems liesti sergančius ar nugaišusius paukščius. Mokykite vaikus, kad, pastebėję sergantį ar nugaišusį paukštį, iš karto apie tai pasakytų suaugusiems;
      3. įsitikinkite, kad vaikai visada prieš valgį nusiplauna rankas;
      4. jeigu pastebėjote, kad paukštis ar keli paukščiai susirgo ar nugaišo, jokiu būdu jų nelieskite. Nedelsdami apie tai informuokite Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą;
      5. jeigu, susiklosčius aplinkybėms, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai negalėtų greitai atvykti ir Jums tektų rūpintis savo sergančiais paukščiais, būtinai užsivilkite apsauginius drabužius:
      • chalatą ar prijuostę, dengiančius Jūsų kūną;
      • kepurę, dengiančią Jūsų plaukus;
      • kaukę arba drėgno audeklo skiautę, dengiančią Jūsų nosį ir burną;
      • akinius;
      • pirštines;
      • aulinius batus;

         6.  jeigu Jums reikia pašalinti nugaišusį paukštį, užkaskite jį, parinkę vietą, kurioje arti nėra geriamo vandens šulinių ar kitų vandens telkinių. Apie tai nedelsdami informuokite Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą;

       7. po to, kai turėjote sąlytį su sergančiais ar nugaišusiais paukščiais, nusivilkite drabužius, kuriuos dėvėjote, o kepurę, akinius ir kaukę ar audinio skiautę nusiimkite paskutinius. Dėvėtus daiktus ir drabužius valykite, naudodami dezinfekuojančias medžiagas. Kruopščiai nusiplaukite rankas, prieš liesdami bet kokius kitus daiktus;

      8. atsiminkite, kad žmogus paukščių gripu užsikrečia nuo sergančių paukščių, jų mėšlo ar paukščių kūno skysčių ir išskyrų (kraujo, žarnyno turinio, plunksnų). Paukščių narvai, tvartų ar pašiūrių įrengimai arba vietos, kuriose buvo laikomi sergantys paukščiai, gali būti užkrato šaltinis keletą dienų;

      9. narvų, drabužių, įvairių įrengimų, kurie turėjo sąlytį su sergančiais paukščiais, dezinfekavimui naudokite rūgštinius dezinfektantus, pavyzdžiui, peroksidų, glutaraldehido ar jodo turinčius preparatus. Galima naudoti chlorkalkes ar kitus chloro preparatus;

      10. nevalgykite sergančių ar nugaišusių paukščių mėsos, net jei ji išvirta. Nemaitinkite kitų gyvūnų ar paukščių sergančių ar nugaišusių paukščių mėsa;

      11. sveikų paukščių mėsą ir kiaušinius, tinkamai išvirus ar iškepus, valgyti visiškai saugu;

      12. jei Jūsų ūkyje buvo sergančių paukščių, ir Jūs ar Jūsų šeimos nariai susirgo (karščiuoja, kosti, skauda gerklę), nedelsdami kreipkitės į gydytoją ir informuokite jį apie tai.


      Pagal Europos ligų kontrolės centro (ECDC) rekomendacijas parengė Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centras.

      Pagal lankstinuko medžiagą parengė Česlovas Iškauskas,
      VVSPT vyr. specialistas ryšiams su visuomene, tel. (8 5) 277 80 36.

      SAM Ryšių su visuomene skyrius
      www.sam.lt

      Atnaujinta: 2016 02 09

    • 4. Kaip apsisaugoti nuo paukščių gripo?

      Vasario pradžioje Sveikatos apsaugos ministerijoje įvyko įvairių žinybų atstovų pasitarimas, kuriame apžvelgta paukščių gripo situacija pasaulyje ir Europoje, viruso plitimo tendencijos ir mąstai, apsisaugojimo priemonės ir rekomendacijos, organizaciniai reikalai. Taip pat aptartas pasirengimas Europos Komisijos ekspertų vizitui kovo viduryje, kurio metu bus vertinamas Lietuvos pasirengimas gripo pandemijai ir galimam paukščių gripui.

      Kas tas paukščių gripas?

      Paukščių gripas yra laukinių ir naminių paukščių liga, kurią sukelia A tipo virusai. Tačiau jais gali būti infektuoti ir kiti gyvūnai – kiaulės, arkliai, katės, nors jiems šios ligos požymiai nepastebimi. Retai, tačiau nuo labai artimo tiesioginio kontakto su infektuotais paukščiais ar gyvūnais šia liga suserga ir žmonės. Beveik 100 atveju pasaulyje, daugiausiai Azijos šalyse,  tokie susirgimai baigėsi mirtimi. Tai įrodo šio viruso pavojingumą, nors užsikrėtimas juo nuo žmogaus žmogui nėra įrodytas.

      Kaip plinta infekcija ir kokie simptomai?

      Šiuo virusu infekuoti paukščiai gali jį platinti per seiles, nosies sekretą ir fekalijas. Infekcija nuo sergančio ar nugaišusio paukščio šiais keliais perduodama kitiems paukščiams ar žmonėms. Fekalijos yra svarbiausias viruso plitimo būdas, jose randamos didžiulės viruso sankaupos. Paprastai virusai aplinkoje išsilaiko neilgai, bet dulkėse, paukščių fekalijose išlieka gyvybingi keletą dienų ar net savaičių. Tai priklauso nuo aplinkos sąlygų. Įrodyta, kad šaltoje ir drėgnoje aplinkoje virusas gali išgyventi apie tris mėnesius.

      Akių junginė ir viršutinių kvėpavimo takų gleivinė yra pagrindiniai paukščių gripo virusų perdavimo žmogui keliai. Žmonės didelio patogeniškumo paukščių gripu užsikrečia artimai kontaktuodami su gyvais užsikrėtusiais paukščiais, jų fekalijomis, kitais kūno skysčiais ir išskyromis. Rankos užsiteršia liečiant virusu užkrėstus narvelių paviršius, šėrimo įrangą ar kitas vietas, kur buvo laikomi užsikrėtę ar nugaišę paukščiai. Žmonės užsikrečia nešvariomis rankomis trindami akis, nosį, į viršutinius kvėpavimo takus ar į akis patekus virusams su dulkėmis, fekalijomis ar plunksnų dalelėmis.
      Didesnis pavojus užsikrėsti yra dirbant sergančių paukščių sanitarinio skerdimo patalpose, paukštynuose, ten, kur yra didelis paukščių judėjimas, gausu dulkių, plunksnų.
      Apdorojant infekuotų paukščių skerdenas, kraują, yra rizika, kad virusas pateks į akis ar nosį. Išvirtoje mėsoje virusų nelieka, todėl virš 70 laipsnių temperatūroje termiškai apdorota paukštiena yra visiškai saugi.

      Paukščių gripo simptomai yra panašūs į sezoninio gripo simptomus: kosulys, temperatūra, gerklės skausmas, sloga, taip pat viduriavimas, pilvo skausmai, pykinimas ir vėmimas. Paukščių gripas gali sukelti konjunktyvitą: raudonos, skausmingos, ašarotos akys su pūlingu sekretu. Jis gali lemti sunkias kvėpavimo sistemos organų komplikacijas ar net mirtį.

      Kaip apsisaugoti nuo užsikrėtimo?

      Pirmiausia, būtina kiek galima sumažinti paukščių užsikrėtimą. Kitaip sakant, kuo mažiau bus užsikrėtusių paukščių ir kuo skubiau jie bus izoliuoti, tuo bus mažiau galimybių užsikrėsti žmonėms.
      Žmonės infekciją iš paukštyno į paukštyną gali išplatinti per užterštas rankas, batus ar drabužius. Nustatytų atsargumo priemonių paisymas yra labai svarbus, stabdant infekcijos plitimą. Viruso plitimą galima sustabdyti sunaikinant sergančius ir užsikrėtusius paukščius, infekuotą paukštieną ir jos produktus, valant ir dezinfekuojant paukščių gripu užterštas patalpas.

      Antra, reikia kiek galima labiau atskirti žmones nuo užsikrėtusių gyvūnų. Vadinasi, kiek įmanoma, būtina sumažinti žmonių, susijusių su paukščių sanitarinio skerdimu, skaičių. Paukštynų darbuotojai, jų savininkai, kurie tiesiogiai nėra įtraukti į sanitarinį paukščių skerdimą, turi vengti kontaktų su užsikrėtusiais ar įtariamais sergant paukščių gripu paukščiais - vištomis, antimis, kalakutais ir kitais.
      Netoli paukščių fermų gyvenantys žmonės ir jų šeimų nariai taip pat turi vengti kontaktų su užsikrėtusiais ar įtariamais sergant paukščių gripu paukščiais.
      Žmonių judėjimo į paukščių gripu infekuotus paukštynus, fermas, patalpas ir iš jų apribojimai gali sumažinti žmonių užsikrėtimą, taip pat sustabdyti ar sumažinti viruso platinimą tarp gyvūnų.
      Visuose darbų etapuose, kol egzistuoja užsikrėtimo rizika, turi būti saugiai ir nuolat atliekamas patalpų valymas, dezinfekcija ir atliekų tvarkymas.

      Kokios gi techninės ir organizacinės apsisaugojimo priemonės?

      Tvarkant paukščius ar užterštas jų kūno dalis, organus, audinius, kraują, plunksnas, išskyras, taip pat ir pakratus, kiek įmanoma, reikia vengti ar mažinti dulkių ir aerozolių susidarymą. Todėl rekomenduojama sanitarinį paukščių skerdimą atlikti griežtai laikantis nustatytų priešepideminių ir darbo saugos reikalavimų, numatytų Europos Tarybos Direktyvoje 93/119/EC. Pavyzdžiui, naikinamų paukščių patalpas pripildyti CO2 arba, pagal Europos maisto saugumo agentūros reikalavimus, patalpinti gyvūnus į specialius konteinerius su argono inertinių dujų ir 2 % deguonies mišiniu.
      Nugaišusius paukščius reikia sudrėkinti nestipria vandens purslų srove, prieš valymą paviršius sušlapinti, kiek įmanoma. labiau mechanizuoti gaišenų surinkimą ir tvarkymą. Nugaišusius paukščius ir užterštas medžiagas būtina transportuoti sandariai uždarytuose konteineriuose.
      Reikia atidžiai sekti, kad visi darbuotojai, kurie gali kontaktuoti su galimai infekuotais paukščiais ir medžiagomis, turi būti informuoti apie didelio patogeniškumo paukščių gripo perdavimo kelius žmonėms, susirgimų simptomus, specialias profilaktikos ir apsaugos priemones ir specialiai to juos apmokyti. Jie privalo turėti tinkamas asmeninės apsaugos priemones, žinoti, kur jos yra saugomos, ir būti apmokyti, kaip jas naudoti.

      Šis tas apie rankų higieną...

      Rankų higiena yra svarbiausia priemonė, apsauganti nuo užsikrėtimo po kontakto su infekuotais ar sergančiais paukščiais, jų lavonais, virusu užterštais paviršiais ar nusimovus pirštines. Todėl būtina 15-20 sekundžių plauti rankas su muilu ir vandeniu, valyti jas servetėlėmis, kuriose yra alkoholio.
      Pavojingose užsikrėsti vietose negalima valgyti, gerti, rūkyti, naudoti kosmetiką, įsidėti ar išsiimti kontaktines linzes. Panaudotas šluostes reikia tuoj pat saugiai sunaikinti.

      Kokios turi būti asmeninės apsaugos priemonės ir kaip jas naudoti?

      Darbdavys privalo aprūpinti darbuotojus asmeninės apsaugos priemonėmis. Kokios jos?

      - vienkartinės vandeniui nepralaidžios vinilinės ar nitrilinės pirštinės arba daugkartinio naudojimo guminės darbo pirštinės, kurias galima dezinfekuoti. Plonos medvilninės pirštinės gali būti mūvimos po viršutinėmis (apsaugo nuo rankų dermatito). Suplyšusios pirštinės pakeičiamos iš karto. Panaudotos pirštinės tuoj pat keičiamos, prieš liečiantis su neužkrėstais paviršiais ar daiktais;

      - individualiai pritaikytos kvėpavimo organų apsaugos priemonės su filtrais, kurių efektyvumas yra ne mažesnis kaip 95 %. Taip pat tinka filtravimo prietaisai – akių veido skydeliai. Jie patogūs naudoti, nes papildomai nereikia nešioti apsauginių akinių. Jeigu darbe naudojamos kenksmingos sveikatai dujinės medžiagos, gali prireikti kitų, aukštesnės filtrų klasės kvėpavimo organų apsaugos priemonių. Vienkartiniai respiratoriai (kaukės) yra žemiausio lygio kvėpavimo organų apsaugos priemonės.

      - apsauginiai drabužiai: kombinezonai, chalatai (geriau vienkartiniai), galvos apdangalai (kepuraitės, tinkleliai turi visiškai uždengti plaukus), neperšlampamos prijuostės arba ilgomis rankovėmis chirurginiai chalatai ir neperšlampamos prijuostės;

      - apsauginiai, gerai prigludę, nerasojantys akiniai. Jie apsaugo akių gleivinę. Labai svarbu nusiėmus akinius vengti liesti ar trinti akis rankomis;

      - vienkartiniai vandeniui nepralaidūs apsauginiai avalynės apdangalai arba lengvai valomi ir dezinfekuojami guminiai ar poliuretano auliniai batai.

      Panaudotos vienkartinės asmeninės apsaugos priemonės turi būti sudedamos į hermetiškus plastikinius maišelius, o daugkartinio naudojimo priemonės, pagal nustatytus reikalavimus, plaunamos ir dezinfekuojamos. Plastikiniai maišeliai su panaudotomis vienkartinėmis apsaugos priemonėmis turi būti kuo skubiau naikinami. Rankų higiena atliekama po kiekvieno naudojimosi vienkartinėmis apsaugos priemonėmis.

      Darbdaviai turi žinoti, kad darbuotojai turi būti apmokyti apsirengti, nusirengti ir tinkamai sudėti asmenines apsaugos priemones sunaikinimui, nepakenkiant sau.

      Antivirisinė profilaktika, vaistai, vakcinos

      Norint sumažinti vaistų sukeliamų pašalinių reiškinių pavojų, išvengti atsparumo vaistams atsiradimo ir tausoti jų atsargas, antivirusinių vaistų vartojimas turi būti ribojamas ir kontroliuojamas gydytojo. Suprantama, šalyse, kuriose nėra nustatytų ar įtariamų didelio patogeniškumo paukščių gripo protrūkių, antivirusinių vaistų profilaktika dirbantiems su naminiais paukščiais neskiriama. Tačiau tose, kuriose nustatyta vienas ar daugiau didelio patogeniškumo paukščių gripo protrūkių arba yra didelis įtarimas, kad jie gali kilti, reikia:

      - visiems dirbantiesiems, turintiems kontaktų su infekuotais paukščiais ar paukštiena (įskaitant su paukščiais, kurie yra tiesiogiai paveikti paukščių gripo protrūkio, ir paukščiai, esantys kaimyninėse vietovėse, kurie skerdžiami norint sustabdyti infekcijos plitimą), atlikti antivirusinių vaistų profilaktiką. Tiems darbuotojams, kuriems nustatytas anksčiau buvęs kontaktas su sergančiais ar užsikrėtusiais paukščiais, taip pat turėtų būti skiriama antivirusinių vaistų profilaktika po galimo užsikrėtimo;

      - vietinės veterinarijos ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos turi bendradarbiauti, tobulinant žmonių užsikrėtimo rizikos vertinimą, kuris grindžiamas esama vietine situacija, nustatytu didelio patogeniškumo paukščių gripo viruso tipu ir ekspertų išvadomis. Taip galima tiksliau nustatyti, kurie asmenys turėtų būti įtraukti į rizikos grupę;

      Planinė vakcinacija sezonine vakcina nuo įprasto gripo yra rekomenduojama kaip viena iš keleto priemonių,  mažinančių galimybę tuo pat metu užsikrėsti paukščių gripo ir žmogaus gripo virusais. Sumažinus dvigubos infekcijos atsiradimo galimybę, yra mažiau tikėtina, kad virusas mutuos ir atsiras naujas gripo viruso tipas, galintis sukelti pandemiją.

      Specialistai primena, kad šiuo metu dar nėra patikimos ir efektyvios vakcinos nuo paukščių gripo viruso, o ir ši vakcinacija patikimai neapsaugo nuo užsikrėtimo paukščių gripo virusu, todėl būtina griežtai laikytis visų aukščiau nurodytų apsaugos priemonių.

      2006 02 27

      Atnaujinta: 2015 09 14

    • 5. Gripo pandemija. Kas tai yra?

      Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ekspertai prognozuoja gripo pandemiją. Tai kelia pagrįstą žmonių nerimą visame pasaulyje.
      Siūlome informaciją, parengtą pagal Jungtinės Karalystės specialų informacinį leidinuką gyventojams. Šiame lankstinuke apibūdinamas pandeminis gripas, tikimybė, kad jo protrūkis kils ir Lietuvoje, kuo jis skiriasi nuo „įprasto“ gripo, kuriuo sergama kiekvieną žiemą, ir kaip rengiamasi galimai gripo pandemijai.

      KAS YRA PANDEMINIS GRIPAS?

      Pandeminis gripas – tai gripo rūšis, atsirandanti kas keletą dešimtmečių ir sparčiai išplintanti daugelyje pasaulio valstybių ir regionų. Pandeminio gripo simptomai panašūs į „įprasto“ gripo simptomus, bet dažniausiai yra stipresni.

      Lentelėje ,,Kuo ,,įprastas“ gripas skiriasi nuo pandeminio gripo?“ pateikiamas pandeminio ir „įprasto“ gripo palyginimas.

      KAIP PRASIDEDA GRIPO PANDEMIJA?

      Gripo virusai nuolat keičiasi ir atsiranda naujos jų rūšys. Pandemija prasideda tada, kai atsiranda toks virusas, kuris visiškai nepanašus į ankstesnius, todėl daugelis žmonių visiškai neturi imuniteto tokiai rūšiai. Dėl to gripas plinta sparčiai ir plačiai, juo užsikrečia šimtai tūkstančių žmonių.

      Naujas pandeminis virusas gali atsirasti žmogaus gripo virusui susimaišius su gyvūnų gripo virusu (dažniausia paukščių gripu).

      KOKIA YRA GRIPO PANDEMIJOS TIKIMYBĖ?

      Per pastarąjį šimtmetį kilo trys gripo pandemijos. Mokslininkai prognozuoja, kad kita pandemija gali kilti greitai, nors neįmanoma tiksliai pasakyti, kada.

      AR TIKĖTINA, KAD PANDEMINIS GRIPAS IŠPLIS IR LIETUVOJE?

      Pasaulio sveikatos organizacija nuolat stebi, ar nėra pirmųjų pandemijos požymių, kad būtų galima imtis priemonių jai sustabdyti arba jos plitimui sulėtinti. Jeigu pandeminio viruso tipas atsiras užsienyje, galima beveik neabejoti, kad jis pasieks ir Lietuvą. Po to gripas visoje šalyje išplis vos per kelias savaites.

      PANDEMIJOS PER PASTARĄJĮ AMŽIŲ

      „Ispaniškasis gripas“
      Metai: 1918–1919
      Manoma, kad nuo jo mirė 20–40 milijonų žmonių visame pasaulyje.
      Amžiaus grupė, kurioje buvo daugiausia susirgimų: sveiki, jauni, suaugę žmonės (nuo 20 iki 50 metų).

      „Azijietiškas gripas“
      Metai: 1957–1958
      Manoma, kad nuo jo mirė 1 milijonas žmonių visame pasaulyje.
      Amžiaus grupė, kurioje buvo daugiausia susirgimų: labai jauni ir labai seni žmonės.

      „Honkongo gripas“
      Metai: 1968–1969
      Manoma, kad nuo jo mirė 1–4 milijonų žmonių visame pasaulyje.
      Amžiaus grupė, kurioje buvo daugiausia susirgimų: labai seni žmonės ir ligoniai.

      KUO GRIPO PANDEMIJA SKIRSIS NUO „ĮPRASTO“ GRIPO PROTRŪKIO?

      Sunku pasakyti, ar kils didžiulė pandemija. Tai priklausys nuo to, ar konkretus virusas plis lengvai, kurias amžiaus grupes paveiks labiausiai, kokie bus gripo simptomai ir kiek užsikrėtusiųjų numirs.

      Gripo pandemija gali plisti dviem bangomis su kelių mėnesių pertrauka; kiekviena banga gali trukti nuo dviejų iki trijų mėnesių.

      Tikėtina, kad pandeminiu gripu užsikrės daugiau žmonių nei „įprastu“ gripu. Iki pandemijos pabaigos gripu gali užsikrėsti maždaug vienas ketvirtadalis gyventojų.

      Skiepai nuo „įprasto“ gripo bus neveiksmingi pandeminio gripo atveju.

      „Įprastas“ gripas taip pat gali sukelti skaudžių pasekmių, todėl labai svarbu, kad būtų skiepijami visi, kuriems reikalinga „įprasto“ gripo vakcinos injekcija.

      KOKIOS GALIMOS PASEKMĖS?

      Kai gripas pasieks Lietuvą, pandemija per kelias savaites išplis po visą šalį ir dėl to gali būti:
      • daug susirgimų gripu;
      • didelis spaudimas sveikatos apsaugos tarnyboms;
      • sutrikdytas kasdienis gyvenimo ritmas;
      • daug mirčių.

      AR TIKĖTINA, KAD AŠ UŽSIKRĖSIU PANDEMINIU GRIPU?

      Tikimybė užsikrėsti pandeminiu gripu yra didelė, kadangi jis plis labai sparčiai, ir tik nedaugelis žmonių turės imunitetą šiam gripui.

      Pavojus kils visiems. Kai kuriems žmonėms gripas bus pavojingesnis, tačiau kiekviena pandemija yra skirtinga. Kol virusas nepradėjo plisti, labai sunku prognozuoti, kurias gyventojų grupes jis paveiks labiausiai.

      Prasidėjus „įprasto“ gripo epidemijai, didžiausia tikimybė sunkiai susirgti yra žmonėms, kurie priklauso šioms grupėms:

      • labai jauni žmonės;
      • 65 metų ir vyresni žmonės;
      • žmonės, kurie jau serga tokiomis ligomis kaip plaučių ligos, diabetas, vėžys, inkstų arba širdies veiklos sutrikimai;
      • žmonės, kurių imunitetas susilpnėjęs dėl tam tikrų gydymo metodų arba susirgimų, pavyzdžiui, ŽIV/AIDS.

      Jeigu kils pandemija, ji gali paveikti ir kitas grupes.

      AR NEBUS VAKCINOS, KURI NELEISTŲ KILTI GRIPO PANDEMIJAI?

      Vakcinos turi būti kuriamos konkrečiam gripo virusui, kuris sukelia epidemiją arba pandemiją. Vakcinoms sukurti reikia keleto mėnesių. Bus imtasi visų priemonių kuo greičiau sukurti vakciną, kuri apsaugotų nuo naujos pandeminio viruso rūšies, tačiau mažai tikėtina, kad kilus pirmajai susirgimų bangai vakcina jau bus sukurta.

      Priklausomai nuo to, kada prasidės antroji gripo pandemijos banga, mokslininkai gali spėti sukurti vakciną, kuri apsaugotų žmones. Jau dabar vykdomi tyrimai ir parengiamieji darbai, kurie turėtų padėti užtikrinti, kad vakcina bus sukurta kaip įmanoma greičiau.

      AR NĖRA VAISTŲ NUO PANDEMINIO GRIPO?

      Yra antivirusinių vaistų, kurie gali būti veiksmingi gydant pandeminį gripą, ir yra kaupiamos jų atsargos. Šie vaistai bus naudojami siekiant kuo veiksmingiau gydyti tuos, kuriems gali pasireikšti sunkios komplikacijos.

      Antivirusiniai vaistai

      • • Vaistai veiksmingi tik tada, jeigu jie pradedami vartoti per 48 valandas nuo pirmųjų simptomų. 
      • Gydymas antivirusiniais vaistais turėtų padėti sumažinti gripo simptomus ir sutrumpinti susirgimo trukmę, tačiau juos vartojantis žmogus vis tiek gali perduoti infekciją kitiems. 
      • Sunku iš anksto numatyti, kurioms žmonių grupėms susirgimo pasekmės bus sunkesnės ir kuriems žmonėms antivirusiniai vaistai reikalingi labiausiai. 
      • Kol virusas nepradėjo plisti, neįmanoma įvertinti šių vaistų veiksmingumo. 
      • Tikėtina, kad bėgant laikui pandeminio gripo virusas taps atsparus antivirusiniams vaistams. 
      • Lietuvoje numatyta kaupti antivirusinių vaistų atsargas. 
      • Kiek žmonių gaus šiuos vaistus, priklausys nuo to, kada prasidės gripo pandemija ir kiek tuo metu bus sukaupta antivirusinių vaistų atsargų.

      JEIGU PANDEMINIS GRIPAS PASIEKS LIETUVĄ, KAIP MAN NUO JO APSISAUGOTI IR APSAUGOTI ŠEIMĄ?

      Virusas plinta oru žmonėms kosėjant arba čiaudėjant. Yra keletas paprastų priemonių, kurios padeda sumažinti infekcijos riziką. Veido kaukės nėra labai veiksmingos siekiant sustabdyti viruso plitimą, tačiau jūs galite:
      • prisidengti burną ir nosį, jei įmanoma – servetėle, kai kosėjate arba čiaudėjate;
      • panaudotą servetėlę išmesti greitai ir atsargiai – įdėti į maišelį ir išmesti į šiukšlių dėžę;
      • jeigu įmanoma, vengti kelionių ir didelių žmonių susibūrimų;
      • laikytis higienos – dažnai plauti rankas su muilu ir vandeniui, nes tai stabdo viruso plitimą per paviršius ir viruso perdavimą kitiems;
      • įprastomis plovimo priemonėmis dažnai valyti kietus paviršius (pvz., virtuvės paviršius, durų rankenas);
      • stebėti, ar vaikai laikosi šių rekomendacijų.

      KAIP SUŽINOSIU, AR PANDEMINIS GRIPAS PASIEKĖ LIETUVĄ?

      Pasaulio sveikatos organizacija yra sukūrusi tarptautinį pandeminio gripo stebėjimo tinklą. Lietuva yra parengusi gripo pandemijos planą, kuris bus pradėtas įgyvendinti prasidėjus pandemijai. Jau dabar visokeriopai stengiamasi gerinti pasirengimą pandemijai. Jeigu bus manoma, kad pandemija gali pasiekti Lietuvą, Sveikatos apsaugos ministerija apie tai įspės gyventojus ir teiks rekomendacijas, kurių priemonių geriausia imtis.

      KAS ŽINOTINA APIE PANDEMINĮ GRIPĄ?

      Pandeminis gripas plinta labai sparčiai, kadangi žmonės neturi imuniteto.

      Tikėtina, kad pandeminio gripo pasekmės bus sunkesnės nei „įprasto“ gripo.

      Kurioms grupėms pandeminis gripas kelia didžiausią pavojų, paaiškės tik tada, kai liga pradės plisti, kadangi gali būti paveikti ne tie žmonės, kurie labiausiai nukenčia nuo „įprasto“ gripo.

      Kaupiamos antivirusinių vaistų atsargos, tačiau jų galimybės yra ribotos. Vaistų veiksmingumas paaiškės tik po to, kai virusas pradės plisti.

      Kol virusas nebus identifikuotas, nebus galima sukurti reikalingos vakcinos.

      Jeigu prasidės gripo pandemija, apie tai bus skelbiama televizijoje, radijuje ir spaudoje.


      Parengė Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie SAM
      specialistė Danutė Šidiškienė, tel. (8 5) 277 80 36, danute.sidiskiene@vvspt.lt

      Daugiau informacijos:
      VVSPT
      Tel. (8 5) 277 80 36
      www.vvspt.lt

      SAM Ryšių su visuomene skyrius
      www.sam.lt

      Atnaujinta: 2015 09 14

    • 6. Kas žinotina apie paukščių gripą kelionėje ir po jos?

      Irako sveikatos ministerija Pasaulio sveikatos organizacijai pranešė patvirtinusi pirmą žmogaus mirties atvejį nuo paukščių gripo. Pranešama apie dar du įtariamus susirgimus paukščių gripu, kurių patvirtinimui atliekami tyrimai.

      Šiuo metu nėra taikoma jokių apribojimų keliautojams, keliaujantiems į paukščių gripo paveiktas šalis,  tačiau, atsižvelgiant į blogėjančią paukščių gripo rizikos žmonėms situaciją, Lietuvos gyventojams ir  keliautojams rekomenduojama:

      Kelionės metu:

      - vengti kontakto su gyvais (net ir sveikai atrodančiais), sergančiais ir/ar nugaišusiais paukščiais (vištomis, žąsimis, antimis, balandžiais, ypač laukiniais paukščiais);
      - jeigu įmanoma nesilankyti komercinėse ar namų ūkio paukščių fermose ir turguose, kur auginami, laikomi, parduodami gyvi paukščiai, paukštiena;
      - neliesti paviršių, kurie gali būti užteršti paukščių išskyromis, išmatomis;
      - nevalgyti patiekalų, kuriuose gali būti termiškai neapdorotos paukštienos ;
      - kruopščiai ir dažnai plauti rankas su vandeniu ir muilu (net jeigu jos atrodo švariai), jeigu nėra tokios galimybės visuomet su savimi turėti drėgnas dezinfekuojančias servetėles. Rankų plovimas pašalina infekciją ir tokiu būdu išvengiama užkrato perdavimo;
      - susirgus kelionės metu, jeigu įmanoma vengti kontakto su kitais žmonėmis (taip sumažinama užkrato plitimo rizika), čiaudint ar kosint- prisidengti burną nosinaite,  kreiptis medicinos pagalbos.

      Po kelionės ir/ar jei manote, kad turėjote kontaktą su sergančiu paukščių gripu paukščiu ar žmogumi:

      - 10 dienų stebėkite savo sveikatą;
      - jeigu susirgote per 10 dienų (karščiavimas, kosulys, dusulys) skubiai kreipkitės medicinos pagalbos. Kreipdamiesi pagalbos nurodykite: 1) kokius pastebėjote simptomus (pakilo temperatūra, skauda galvą, raumenis, atsirado kosulys); 2) į kokią šalį buvote išvykęs; 3) ar turėjote kontaktą su paukščiais ar su įtariamu sergant/sergančiu paukščių gripu asmeniu.

      Parengė Nerija Kuprevičienė, ULPKC, tel. (8 5) 215 92 73


      Daugiau informacijos:
      VVSPT
      Česlovas Iškauskas
      Tel. (8 5) 277 80 36
      www.vvspt.lt

      SAM Ryšių su visuomene skyrius
      www.sam.lt

      Atnaujinta: 2016 02 09

    • 7. Kur kreiptis informacijos apie gripą:
      • Sveikatos apsaugos ministerija
        Visuomenės sveikatos depatamentas
        Tel. (8 5) 266 1466, 266 1464
        Nemokama telefono linija 8 800 66 004, www.sam.lt
      • Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba
        Tel. (8 5) 277 8036, www.vvspt.lt
      • Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centras
        Tel. (8 5) 277 90 51, www.ulpkc.lt
      • Ekstremalių sveikatai situacijų centras
        Tel. visą parą (8 5) 261 9888, www.essc.sam.lt
      • Lietuvos sveikatos informacijos centras
        Tel. (8 5) 277 3301, www.lsic.lt
      • Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija
        Tel. (8 5) 270 9229, www.nvspl.lt
      • Pasaulio sveikatos organizacijos biuras Lietuvoje
        tel. (8 5) 212 6743,

      Atnaujinta: 2015 08 31

    • 8. Kas yra kiaulių gripas?

      Kiaulių gripas – ūmi virusinė kvėpavimo takų infekcija, pasireiškianti kiaulėms, kurią sukelia A tipo gripo virusas. Mirtingumas tarp kiaulių yra žemas, paprastai užsikrėtus šiuo virusu kiaulės pasveiksta per 7-10 d. Kiaulių kilmės virusas taip pat gali būti aptinkamas laukiniuose, naminiuose paukščiuose, jis būdingas arkliams ir žmonėms, bet tarprūšinis šio viruso perdavimas stebimas retai. Iki šiol kiaulėse buvo aptinkami H1N1, H1N2 ir H3N2 potipio gripo virusai.

      Atnaujinta: 2015 09 07

    • 9. Ar gali kiaulių virusu būti infekuoti žmonės?

      Taip. Žmonių užsikrėtimai minėtu virusu buvo stebimi 1950 m., užsikrėtė asmenys, turėję sąlytį su kiaulėmis (pvz. žmonės, dirbantys kiaulių fermose). Europoje nuo 1958 m. iš viso buvo registruota 17 atvejų. Taip pat šie susirgimai buvo registruoti 1976 m. JAV. Tuo metu buvo spėjama, kad užsikrėtę asmenys galėjo turėti sąlytį su kiaulėmis, bet tai nebuvo patvirtinta. Taip pat buvo stebimas ir viruso perdavimas nuo žmogaus žmogui. Buvo registruota 200 atvejų, iš jų 12 asmenų buvo hospitalizuoti, o 1-as mirė.

      Atnaujinta: 2016 01 19

    • 10. Kokie simptomai žmonėms pasireiškia užsikrėtus kiaulių gripu?

      Simptomai užsikrėtus kiaulių gripu panašūs į simptomus užsikrėtus įprastu sezoniniu gripu (staigus karščiavimas (temperatūra virš 38°C), ūmūs kvėpavimo sistemos simptomai, bendras silpnumas, raumenų skausmai, viduriavimas).

      Atnaujinta: 2015 09 25

    • 11. Kaip žmonės šiuo virusu gali užsikrėsti?

      Paprastai kiaulių gripo virusas perduodamas esant artimam (tiesioginiam) kontaktui su užsikrėtusiomis kiaulėmis. Antriniai atvejai atsiranda dėl viruso perdavimo nuo žmogaus žmogui. Šis virusas neperduodamas valgant kiaulieną ar jos produktus.

      Atnaujinta: 2009 05 21

    • 12. Ar yra skiepai apsaugantys žmones nuo kiaulių gripo?

      Yra gaminama vakcina kiaulėms nuo gripo, tačiau nėra vakcinos, kuri apsaugotų žmones nuo kiaulių gripo viruso.

      Atnaujinta: 2015 09 05

    • 13. Ar egzistuoja sezoninė vakcina prieš kiaulių gripo virusą?

      Yra kai kurių panašumų tarp H1N1 žmonių gripo viruso (ką apima sezoninė gripo vakcina) ir naujo H1N1 kiaulių gripo viruso. Kad nustatytume, ar galima gauti kryžminę apsaugą, reikia atlikti daugiau tyrimų. Šie tyrimai šiuo metu ir yra atliekami.

      Atnaujinta: 2015 09 14

    • 14. Ar galimas gydymas nuo šio gripo?

      Dauguma kiaulių gripo virusų yra imlūs antivirusiniams vaistams, tokiems kaip neurominidazės inhibitoriai (oseltamiviras, zanamiviras) ir senesniems vaistams, tokiems kaip amantadinas. Virusas, šiuo metu nustatytas JAV ir Meksikoje, imlus neurominidazės inhibitoriams, tačiau atsparus amantadinui.

      Atnaujinta: 2015 09 08

    • 15. Kokių veiksmų imtasi?

      JAV užkrečiamųjų ligų centras, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras, Europos Komisija, taip pat PSO stebi ir vertina situaciją. Meksikos tarpžinybinės institucijos pradėjo didelio masto kampaniją, turinčią užkirsti kelią viruso plitimui: šalyje uždaromos mokyklos, žmonės raginami vengti masinio susibūrimo vietų ir kontaktų su sergančiais asmenimis. Jungtinėse Amerikos Valstijose užsikrėtė 8 asmenys, kurie sirgo vidutinio sunkumo gripu. Visi 8 asmenys visiškai pasveiko. Susirgimai registruoti nuo š.m. kovo vidurio iki balandžio 25 d. Pasaulio sveikatos organizacija nusiuntė į Meksiką ir JAV geriausius ekspertus.

      Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras informuoja, kad Europoje nėra užregistruotas nei vienas žmogaus kiaulių gripo atvejis. Grįžusiems keliautojams iš Meksikos ir JAV rekomenduojama pajutus ūmius respiratorinius simptomus, kurie prasidėjo staigiai, aukšta temperatūra virš 38°C, kosuliu, bendru silpnumu, raumenų skausmu, ir galimai turėjusių kontaktą su galimu ar patvirtintu A(H1N1) gripo atveju šiose šalyse, kreiptis medicinos pagalbos į asmens sveikatos priežiūros įstaigas.

      Atnaujinta: 2015 09 10

    • 16. Ar mes susidūrėme su nauja gripo pandemija?

      Gripo pandemijos (pasaulį apimančios epidemijos) yra neišvengiamos ir kyla kas 10–40 metų. Jas sukelia naujas gripo viruso potipis, kuriam pasaulio gyventojai neturi imuniteto. XX amžiuje kilo 3 pandemijos: 1918 – 1920 m. ispaniškas gripas (H1N1) (mirė daugiau kaip 20 milijonų žmonių), 1957 –1958 m. Azijos gripas (H2N2) ir 1968 –1969 m. Honkongo gripas (H3N2).

      Pasaulio pasirengimo gripo pandemijai plane yra nustatyti 6 gripo pandemijos grėsmės etapai. Nepriklausomi ekspertai peržiūri turimus įrodymus, kad nustatytų, ar nereikėtų siūlyti keisti gripo pandemijos etapą (šiuo metu esame 3 etape). Kol kas nėra pakankamai įrodymų rekomenduoti pereiti į 4 gripo pandemijos etapą.

      Atnaujinta: 2015 09 14

    • 17. Ar saugu keliauti į Meksiką, Kaliforniją, Teksasą?

      Nėra oficialios informacijos iš PSO, kad būtų kelionių ribojimai į paveiktas Meksikos, Kalifornijos ar Teksaso teritorijas. Ketinantys keliauti į šiuos regionus, turėtų pasinagrinėti PSO tinklalapyje pateiktas rekomendacijas, taip pat išsinagrinėti informaciją, skelbiamą Užsienio reikalų ministerijos ar visuomenės sveikatos institucijų tinklalapiuose.

      Atnaujinta: 2016 11 06

    • 18. Kokių priemonių reikėtų imtis, siekiant apsisaugoti, keliaujant į Meksiką, Kaliforniją ar Teksasą?

      Turėtų būti imtasi tokių higienos priemonių kaip :

      • vengti artimo kontakto su sergančiais žmonėmis. Sergant laikytis atstumo nuo kitų žmonių, kad jų neužkrėstumėte.
      • kosint, čiaudint prisidengti burną (pvz. vienkartine nosinaite).
      • plauti rankas su muilu ir vandeniu, ypač po to, kai nusičiaudima ar kosėjama. Alkoholio turintys skysčiai taip pat gali būti naudojami.

      Atnaujinta: 2015 10 06

    • 19. Kokie įspėjimai būtini grįžtantiems iš paveiktų Meksikos, JAV teritorijų ?

      Asmenys, grįžtantys iš minėtų teritorijų, turėtų stebėti savo sveikatos būklę 7 dienas po grįžimo, ar nepasireiškė nei vienas iš toliau pateiktų simptomų:

      • karščiavimas;
      • kvėpavimo takų simptomai, tokie kaip kosulys, sloga;
      • gerklės skausmas;
      • šaltkrėtis;
      • nuovargis;
      • vėmimas ar viduriavimas (netipiški gripo susirgimui, bet nustatomi asmenims, užsikrėtusiems kiaulių gripo virusu).

      Atnaujinta: 2016 08 02

    • 20. Norėtume kuo daugiau informacijos sužinoti apie naująjį gripą.
    • 21. Sveiki , noreciau suzinoti, ar siuo metu senjorai yra skiejami nemokamai nuo gripo poliklinikose? Jei tai teisybe, kodel tai niekur neskelbiama? Lauksime atsakymo.
      Laba diena,
       
      Dėkojame Jums už klausimą. Apie tai, kas skiepijamas nemokamai dažnai skelbiama Sveikatos apsaugos ministerijos interneto svetainėje:
      bei Užkrečąiamųjų ligų ir AIDS centro interneto svetainėje:
       
      Nemokamai nuo gripo skiepijami pavojingų gripo komplikacijų rizikos grupei priskiriami asmenys: vyresni nei 65 metų ir bet kurio amžiaus sergantieji lėtinėmis ligomis (širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ir kt.), taip pat gyvenantieji globos ir slaugos įstaigose bei medicinos darbuotojai.
      Tačiau pagrindinė informacija turėtų būti teikiama Jūsų gydymo įstaigoje, pas gydantį gydytoją. Maloniai prašome kreiptis tiesiogiai. 
       
      Pagarbiai
      SAM informacijos
      www.sam.lt

      Atnaujinta: 2015 09 06

    • 22. Nurodykite prašau įsakymą kuriame , leidžiama gripo epidemijos metu užsisakyti nedarbingumo lapelį telefonu.
      Laba diena,
       
      Dėkojame Jums už klausimą.
      Lietuvos Respubliko sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socilainės apsaugos ir darbo ministro įsakymas Nr. V-997/A1-657 ,,Dėl Nedarbingumo pažymėjimų išdavimo gripo epidemijos laikotarpiu laikinosios tvarkos aprašo patvirtinimo" (Žin., 2009, Nr. 143-6301).
       
      Pagarbiai
      SAM informacija
       

      Atnaujinta: 2015 09 06

    • 23. Kodėl toks sudėtingas nemokamas pensininkų skiepijimas nuo gripo.Man atrodo,kad nereiktų kreiptis į šeimos gydytoją,jei tai puikiai gali atlikti medicinos seselė. Spalio 27d.nuvykau į polikliniką pasiskiepyti.Šeimos gydytoja atostogauja.Seselė nusiuntė į registratūrą užsiregistruoti pas šeimos gydytoją.Užregistravo lapkričio 15d. Skiepijantis už pinigus nereikia eiti pas šeimos gydytoją!!! Tada galima labai greitai pasiskiepyti.
      Laba diena,
       
      Dėkojame Jums už klausimą ir Jūsų labai teisingą poziciją pasiskiepyti nuo gripo.
       
      Problema yra ta, kad pensinikai priklauso rizikos grupei (jie labiau linkę susirgti šia labai sveikatai pavojinga liga). Todėl pensinikams yra būtina prieš skiepijantis apsilankyti pas šeimos gydytoją, kuris žino Jūsų sveikatos sutrikimus ir privalo užtikrinti, kad Jūsų sveikata būtų gera. Pensininkai skiepijami valstybės lėšomis.
       
      Mokamai skiepijami visi rizikos grupėms nepriklausantys žmonės, tai yra žmonės, kurių sveikata yra palyginamai geresnė, nei nemokamai skiepijamų žmonių. Todėl jie gali apsilankyti pas šeimos gydytoją savo noru.
       
      Tikimės, kad vizitas pas šeimos gydytoją nesumažins Jūsų noro skiepytis, o tik užtikrins geresnę Jūsų sveikatos priežiūrą.
       
      Ačiū Jums, kad rūpinatės savo sveikata, kurios Jums nuoširdžiai linkime.
       
      Pagarbiai
      Natalja Keturkienė
      SAM Ryšių su visuomene skyrius
      Tel. (8 5) 266 1411
       
       
       
       
       
       

      Atnaujinta: 2015 09 07

    • 24. man 65 metai .nuo gripo skiepai yra tik mokami ,o nemokami bus kada .Kaunas ,Aleksoto poliklinikoje ? Daktare liepia vis teirautis ..
      Laba diena,
       
      Dėkojame Jums už klausimą.
      Nemokamos vakcinos turėtų pasiekti poliklinikas iki spalio vidurio.
       
      Pagarbiai
      SAM informacija
       

      Atnaujinta: 2015 09 05

    • 25. Ar tebegalioja šis įsakymas: Lietuvos Respubliko sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socilainės apsaugos ir darbo ministro įsakymas Nr. V-997/A1-657 ,,Dėl Nedarbingumo pažymėjimų išdavimo gripo epidemijos laikotarpiu laikinosios tvarkos aprašo patvirtinimo" (Žin., 2009, Nr. 143-6301). ?
      Laba diena,
       
      Dėkojame Jums už klausimą.
      Yra du įsakymai. Jūsų klausime sumaišytas skelbimo Valstybės žiniose publikacijos Nr., kuriuo skelbtas kitas su gripo epidemija susijęs SAM įsakymas. Abu įsakymai neatšaukti, galiojantys.
       
       
      Bendras kelių institucijų
       
       
       
       
      V-977/A1-6
       2009 m. gruodžio 1 d.
       ĮSAKYMAS
       
       
      Dėl Nedarbingumo pažymėjimų išdavimo gripo epidemijos laikotarpiu laikinosios tvarkos aprašo patvirtinimo
      (Skelbta: Valstybės Žinios, 2009.12.02, Nr.: 143, Publikacijos Nr.: 6302)
       
       
      Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija
        
       
      V-962
       2009 m. lapkričio 26 d.
       ĮSAKYMAS
       
       
      Dėl pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų darbo organizavimo gripo epidemijos laikotarpiu
      (Skelbta: Valstybės Žinios, 2009.12.02, Nr.: 143, Publikacijos Nr.: 6301)
       
      Pagarbiai
      Nerija Kuprevičienė
      Vyriausioji specialistė
      Ligų prevencijos skyrius
      Visuomenės sveikatos departamentas
      Sveikatos apsaugos ministerija
       
       

      Atnaujinta: 2015 08 31

    • 26. Laba diena, Norėjau sužinoti ar yra ministro įsakymas dėl gripo epidemijos valdymo vaikų ugdymo įstaigose, kur būtų paminėtas sergamumo procentas dėl ugdymo įstaigos veiklos nutraukimo, nes dabar remiamės tik Visuomenės sveikatos centro rekomendacijomis.
      Laba diena,
       
      Dėkojame Jums už klausimą.
      Sprendimą dėl laikino vaikų ugdymo įstaigos veiklos ribojimo priima vaikų ugdymo įstaigos administracija su steigėju, Sveikatos apsaugos ministerijos įsakymo nėra, yra rekomendacijos (jos yra ir SAM tinklalapyje http://www.sam.lt/go.php/lit/IMG/574).
       
      Nerija Kuprevičienė
      Vyriausioji specialistė
      Ligų prevencijos skyrius
      Visuomenės sveikatos departamentas
      Sveikatos apsaugos ministerija
       

      Atnaujinta: 2015 09 02

    • 27. Norėčiau sužinoti, ar gripo epidemijos metu, kai vaikui ūmiai pablogėja gydymo metu ar jau besibaigiant gydymui, vaikų ligoninės medikai privao apžiūrėti sergantįjį, ar turi prašyti siuntimo iš šeimos gydytojo?
      Laba diena,
       
      Dėękojame Jums už klausimą.
      Atsakydami informuojame, kad už asmens sveikatos priežiūros įstaigų (toliau – ASPĮ) teikiamų paslaugų organizavimą ir prieinamumą atsakingas įstaigos vadovas bei įstaigos steigėjas. Informacija apie teikiamas paslaugas ir jų teikimo tvarką matomoje vietoje turėtų būti prieinama visiems ASPĮ pacientams. Kilus klausimų ar nusiskundimų dėl ASPĮ (ligoninės) ir personalo darbo tvarkos, pirmiausiai reikėtų kreiptis į įstaigos, kurioje pacientui kilo problemų, vadovą.
       
       
      Šeimos gydytojo ar vaikų ligų gydytojo pirmines asmens sveikatos priežiūros paslaugas  teikiančios įstaigos (toliau – PASPĮ) nedarbo arba švenčių metu paslaugas, pagal iš anksto sudarytą sutartį (informacija turėtų būti prieinama matomoje vietoje ir pateikiama pacientui prisirašant prie pasirinktos PASPĮ), paprastai teikia vienos iš ligoninių priėmimo skyrius (siuntimo nereikia, paslaugos apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo biudžeto fondo lėšomis, pacientui mokėti nereikia). Jeigu tėvai savo nuožiūra pasirinko gydymo įstaigą ir atvyko patys (nenukreipti šeimos ar vaikų gydytojo arba Greitosios medicinos pagalbos siuntimu),  paslaugos gali būti mokamos.
       
       
      Paskelbus gripo epidemiją savivaldybėje, gripo epidemijos laikotarpiui gali būti ilginamas PASPĮ dirbančių specialistų darbo laikas,  įsigalioja supaprastinta nedarbingumo pažymėjimų dėl ligos arba slaugai išdavimo tvarka ir apribojamos planinės operacijos bei pacientų lankymas ligoninėse.
       
      Pagarbiai
      Valerija Milda Tabarienė
       
      Sveikatos apsaugos ministerijos
      Asmens sveikatos departamento
      Šeimos sveikatos skyriaus
      vyriausioji specialistė
      tel. (8 5)  219 3316
       
       

      Atnaujinta: 2015 09 04

    • 28. Laba diena. Man nustatytas antinksčių nepakankamumas. Šeimos gydytoja sako, kad už natrio, kalio, CRB tyrimus turiu susimokėti. Ar ji teisi? ir iš vis kokius tyrimus ji turi atlikti? Asta. Dėkoju
      Laba diena,
       
      Dėkojame Jums už klausimą.
      Atsakydami į Jūsų elektroniniu paštu pateiktą klausimą, informuojame, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. V-1013 patvirtintoje Lietuvos medicinos normoje MN 14:2005 „Šeimos gydytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ nustatyti laboratoriniai tyrimai, kuriuos skiria pacientams šeimos gydytojas. Tai:
      • hematologinis kraujo tyrimas PSP specifikai pritaikytu analizatoriumi;
      • šlapimo tyrimas juostele (su analizatoriumi);
      • C reaktyvaus baltymo ir/arba ENG tyrimas;
      • glikemijos kiekio kraujyje nustatymas;
      • cholesterolio kiekio kraujyje (asmenims nuo 40 metų amžiaus ar esant šeimyninei anamnezei, antsvoriui, sergant kai kuriomis, tarp jų endokrininėmis, ligomis) nustatymas.
      • kalio ir natrio kiekio kraujo serume nustatymas;
      • kreatinino ir šlapalo (urea);
      • gliukozės toleravimo mėginys.
      Nuo 2012 m. spalio 18 d. iš PSDF biudžeto kompensuojami ir šie šeimos gydytojo skiriami kraujo tyrimai asmenims, kuriems paskirta planinė operacija:
      • protrombino laiko (SPA) ir tarptautinio normalizacijos santykio (INR) nustatymas;
      • aktyvinto dalinio tromboplastino laiko (ADTL) nustatymas;
      • kraujo grupės pagal ABO antigenus ir rezus Rh (D) priklausomybės faktoriaus nustatymas.
      Nuo 2013 m. kovo 1 d. papildyta ir įsigaliojo Šeimos gydytojo medicinos norma, pagal kurią šeimos gydytojas turi nemokamai atlikti dar šiuos tyrimus:
      • ALAT – alanininę transaminazę, ASAT – asparagininę transaminazę, ŠF – šarminę fosfatazę, GGT – gama-gliutamil transferazę;
      • bilirubino;
      • skydliaukės hormonų: TTH – tireotropinį hormoną ir FT4 – laisvą tiroksiną;
      • prostatos specifinį antigeną (pacientams po radikalaus priešinės liaukos vėžio gydymo);
      • geležies kiekio kraujyje;
      • mikroalbumino kiekio šlapime.
      Taip pat šeimos gydytojas atlieka elektrokardiogramas ir jas vertina.
      Visi šie tyrimai atliekami pirmines ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioje įstaigoje. Jei šių tyrimų gydymo įstaiga, prie kurios pacientas yra prisirašęs, pati neatlieka, ji turi užtikrinti šių laboratorinių tyrimų atlikimą, sudarydama sutartį su kita asmens sveikatos priežiūros įstaiga. Apdraustiesiems privalomuoju sveikatos draudimu šie tyrimai yra nemokami, tai yra kompensuojami iš PSDF biudžeto lėšų, kai šios paslaugos suteikiamos jų pasirinktoje sveikatos priežiūros įstaigoje (kurioje jie yra prisirašę), o tyrimą atlikti paskyrė gydytojas. Nei už mėginių paėmimą, nei už talpas pacientui mokėti nereikia.
      Tačiau už tyrimus reikės susimokėti, jei apdraustieji patys, be gydytojo paskyrimo, pageidauja atlikti šiuos tyrimus ar dėl šių tyrimų kreipiasi į kitą sveikatos priežiūros įstaigą. Iškilus klausimams, kodėl reikia mokėti, kokia mokamų tyrimų kaina, pirmiausia reikėtų teirautis gydymo įstaigoje.
       
       
      Pagarbiai, Dalia Miniauskienė
      Gyventojų aptarnavimo skyriaus vedėja
      Šiaulių teritorinė ligonių kasa
      Vilniaus g. 273, 76332 Šiauliai
      www.siauliutlk.lt
      Tel. 8 700 88 8888
      Ligonių kasos – sveikųjų ir sergančiųjų garantas – užtikrina apdraustųjų sveikatos priežiūrą, kompensuodamos jos išlaidas, skaidriai ir efektyviai naudodamos lėšas
       

      Atnaujinta: 2015 09 05

    • 29. Laba diena, visur skelbiama, kad sergantys lėtinemis širdies, kraujagyslių ir kt. ligomis nuo gripo skiepijami memokamai. Norėčiau sužinoti, kodėl man nepriklauso nemokami skiepai nuo gripo, nors aš sergu arterinės hipertenzijos ir padidinto cholesterolio kiekio ligomis (Ligų kodai J119 ir E78) ir kam palikta teisė spręsti, kas turi gauti nemokamus skiepus, ar poliklinikoms, ar pačiai ministerijai? Jeigu taip nusprendė ministerija, tai kodėl viešai savo puslapyje nepaskelbiate, sergant kokiomis ligomis (TLK kodus) pacientai skiepijami nemokamai. O gal tai nevieša paslaptis? Ar tą turi padaryti Alytaus poliklinika savo tinklalapyje?

      Laba diena,

      Dėkojame Jums už klausimą.
      Pagal išdėstytą situaciją esate priskirtinas gripo rizikos grupei, kurios skiepijamos nemokamai (vakcina įsigyjama už valstybės lėšas). Jei nėra nustatyta priešparodymų skiepams nuo gripo, šeimos gydytojas turėtų skirti skiepijimą nuo gripo. Patariama kreiptis į šeimos gydytoją (Alytaus polikliniką) dėl skiepijimo gripo vakcina. Daugiau informacijos apie rizikos grupių skiepijimą nuo gripo galima gauti Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centre www.ulac.lt, Alytaus visuomenės sveikatos centre www.alytausvsc.sam.lt.

      Pagarbiai ir su geriausiais sveikatos linkėjimais
      Nerija Kuprevičienė
      Vyriausioji specialistė
      Ligų prevencijos skyrius
      Visuomenės sveikatos departamentas
      Sveikatos apsaugos ministerija

      Tel. (8 5) 219 3340; el. paštas nerija.kupreviciene@sam.lt
      www.sam.lt

       


       

      Atnaujinta: 2015 09 01

    • 30. Laba diena, Pateikiau klausimą, kuris buvo susijęs su Gydytojų konsultacinės komisijos veikla. Jūs kažkodėl atsakėte, kad su klausimu turiu kreiptis į socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, nors GKK nuostatus yra patvirtinęs Sveikatos apsaugos ministras. Pagal šiuos nuostatus GKK steigiama asmens sveikatos priežiūros įstaigos vadovo įsakymu, GKK sudaro ne mažiau kaip 3 nariai, turintys aukštąjį medicininį išsilavinimą ir galiojančią gydytojo licenciją. Pagal nuostatų 10.2 punktą GKK „priima sprendimus dėl nedarbingumo pažymėjimų išdavimo pacientams, kurių darbingumo sutrikimas yra laikinas“. Kadangi nerandu atsakymo ar pasibaigus 122 dienų nedarbingumo trukmei šeimos gydytojas į GKK pacientą gali siųsti tik vienintelį kartą ar daugiau kartų, klausimus pakartoju: 1. Ar GKK sprendimas pratęsti nedarbingumo pažymėjimą dviems savaitėms yra galutinis ir praėjus dviems savaitėms nedarbingumo pažymėjimas negalės būti pratęsiamas. 2. Jeigu darbingumas per dvi savaites neatsistatys, ar GKK posėdyje gali būti pakartotinai vertinama mano sveikatos būklė. 3. Ar GKK turi teisę pakartotiniame posėdyje nuspręsti papildomam terminui pratęsti nedarbingumo pažymėjimą.

      Laba diena,

      Dėkojame Jums už klausimą.
      Maloniai prašome pagal kompetenciją kreiptis tiesiogiai į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją www.socmin.lt

      Pagarbiai
      SAM informacija
      www.sam.lt

      Atnaujinta: 2015 09 11